Seimas  leido pareigūnams ir teismams greičiau ir efektyviau kovoti su Kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Bet pritarę vieniems pakeitimams, parlamentarai pamiršo kitus, galinčius kelių ereliams dar labiau apkarpyti sparnus.

 

Projektas dūla jau metus

 

Jau prieš metus Susisiekimo ministerija Seimui pateikė svarstyti įstatymo projektą, kuris užkirstų galimybę vairuotojams išvengti baudų už leistino greičio viršijimą, kai tai užfiksuoja stacionarūs greičio matuokliai.

 

Kol tokių pakeitimų nėra, o greičio matuoklio užfiksuotas vaizdas neryškus, atsiranda gudručių, kurie pareigūnams aiškina, kad jų automobilį vairavo kažkas kitas, tačiau jie šio asmens nurodyti nenori.

 

Pagal Susisiekimo ministerijos parengtą projektą automobilio savininkas privalės nurodyti asmenį, kuris viršijo greitį vairuodamas jo automobilį, o jei tai nebus padaryta arba kaltininkas nesiteiks atvykti, visą atsakomybę turės prisiimti tas, kieno vardu registruota mašina.

 

"Policijos skaičiavimais, priėmus šį įstatymą į valstybės biudžetą kasmet papildomai būtų surenkama apie 50 mln. litų baudų, o greičio fiksavimo automatai duotų daugiau naudos", – pabrėžė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

 

Sutramdytų ir motociklininkus

 

Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vado Mariaus Putrimo, įstatymuose ir dabar yra numatyta, kad pažeidėjo neatskleidęs automobilio savininkas gali būti nubaustas. Pirmą kartą už tokį draugo slėpimą jam gali būti skiriama bauda nuo 300 iki 500 litų, antrą – nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 tūkst. litų. Tačiau pareigūnai, besiaiškindami vieną tokį pažeidėją, užtrunka ne vieną dieną.

 

"Turėtų būti taip, kaip visose Vakarų Europos šalyse. Yra užfiksuotas pažeidimas, nesvarbu, ar automobilis stovi kur nors numestas, ar juo buvo važiuota, bauda iškart skiriama savininkui, mums nereikia net ieškoti vairuotojo, o jau savininkas toliau savo problemas sprendžia kaip išmano", – kalbėjo M.Putrimas.

 

Anot jo, tai labai supaprastintų tokių pažeidimų aiškinimąsi, o savininkas būtų labiau atsakingas už savo transporto priemonę. Kai kiltų grėsmė jo piniginei, žmogus suprastų, kad automobilis nėra toks daiktas, kuris gali būti bet kur mėtomas ir bet kam dalijamas.

 

Toks įstatymas sutramdytų ir motociklininkus, kurie, žinodami, kad greičio matuokliai juos fiksuoja tik iš priekio, ne tik viršija leistiną greitį, bet ir su pareigūnais pasisveikina iškeldami vidurinį pirštą.

 

"Greičio matuokliai fiksuotų tik pravažiuojančios transporto priemonės galinę dalį. Nematytume nei automobilio vairuotojų, nei motociklininkų veidų, bet jų ir nereikėtų. Yra transporto priemonės numeris, pagal ją nustatomas savininkas, kuriam ir siunčiamas baudos kvitas. Sumažėja ir sąnaudos, ir darbo krūvis", – dienraščiui sakė sostinės Kelių patrulių rinktinės vadas.

 

Pradžia jau padaryta

 

Vakar Seimas pritarė pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisoms, kuriomis sugriežtinta baudų skyrimo tvarka už automobilio statymą neleistinoje vietoje.

 

Anksčiau tuo taip pat buvo piktnaudžiauta. Automobilio savininkas aiškindavo, kad tai ne jis paliko automobilį neleistinoje vietoje, o kas tai padarė – jis nežino, gal kuris nors iš pavaldinių, jei, pavyzdžiui, automobilis registruotas įmonės vardu.

 

Tokie paaiškinimai dažnai leisdavo išsisukti nuo baudos. Dabar to nebus. Jei automobilio savininkas nenurodys asmens, kuris padarė pažeidimą, jam už savininko pareigų neatlikimą bus skirta bauda nuo 300 iki 500 litų. Jei ta pati istorija pasikartos dar kartą, grės bauda iki 2 tūkst. litų.

 

Vakar parlamentarai taip pat nusprendė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidėjų skundų nagrinėjimas iš administracinių teismų pereis bendriesiems teismams, kuriuose teisėjų darbo krūvis mažesnis. Dėl to skundų nagrinėjimas turėtų sutrumpėti nuo 10–12 iki maždaug dviejų trijų mėnesių.

 

Pritarta ir siūlymui, kad už nepavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai pažeidėjas neginčija savo kaltės, bus taikoma Vakarų Europoje populiari valstybės ir pažeidėjo susitaikymo galimybė. Valstybė leistų tokiems pažeidėjams per nustatytą terminą sumokėti tik pusę baudos sumos. Nors bauda būtų mažesnė, bet ji greičiau patektų į biudžetą, sumažėtų teismų ir policijos darbo išlaidos.

 

Dar reikės apsispręsti

 

Seimas dar turi apsispręsti dėl siūlymo neleisti baudų už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nesumokėjusiems asmenims atlikti automobilio techninę apžiūrą, perleisti automobilį kitiems asmenims.

 

"Panašų sankcijų prieš nesąžiningus vairuotojus modelį taiko kelios ES valstybės, tarp jų ir Latvija. Tokia tvarka Latvijoje padėjo gerokai pagerinti baudų surinkimo procentą. Nors kai kurie ekspertai teigia, kad šios sankcijos per griežtos, kovojant su piktybiniais Kelių eismo taisyklių pažeidėjais turi būti taikomos visos priemonės, pasiteisinusios ir kitose šalyse", – mano susisiekimo ministras E.Masiulis.