Vasara – atostogų metas. Bent jau daugumai lietuvių. Vaikams nereikia eiti į mokyklą – tėvai gali juos pasiimti į išvykas, patys tėvai šiltuoju sezonu paprastai turi laisvesnį darbo grafiką, o jų viršininkai irgi siūlo prisijungti prie atostogaujančiųjų. Kelionių tipų būna įvairių ir vienas iš jų – važiavimas nameliu ant ratų (kemperiu). Kuo jis skiriasi nuo kitų? Tai iš esmės tas pats, kas kelionė automobiliu, tik kad už nugaros turite gyvenamąją vietą.
Patys nameliai ant ratų yra dviejų tipų: vieni yra priekabos, kiti – mikroautobusai. Pirmuosius galima prikabinti prie lengvojo automobilio, nusitempti į nakvynės vietą (nebūtinai kempingą – tai gali būti nemokama parkingo aikštelė) ir išvažiuoti susipažinti su apylinkėmis. Mikroautobusai yra viskas viename – ir transporto priemonė, ir butas.
Priekabas verta rinktis tiems, kurie turi BE kategoriją (daliai priekabų jos reikia) ir tam tinkamą lengvąjį automobilį su galingu varikliu. Pagrindinė priekabos problema – važiavimo metu joje negali sėdėti žmonės, tad visiems keleiviams teks grūstis į lengvąjį automobilį. Būtent dėl šios priežasties ir tuo pačiu riboto keliaujančių žmonių skaičiaus (į lengvąjį automobilį patogiai atsisėsti dažniausiai gali 4 žmonės) kelionėms paprastai renkamasi mikroautobusą.
Šio privalumų daug: didelės vandens, nuotekų ir kitos talpyklos nereikalauja kiekvieną dieną apsilankyti kempinge, į tokio tipo namelį ant ratų paprastai gali tilpti 6-7 žmonės, o ir komforto daugiau nei su priekaba. Jie kur kas geriau pritaikyti šiltam ar šaltam sezonui bei turi efektyvias kondicionavimo bei šildymo sistemas. Be to, į namą ant ratų paprastai telpa keli dviračiai, pripučiama valtis ar motoroleris, tad patį kemperį galima palikti kempinge, o po apylinkes apsižvalgyti keliaujant kitais būdais arba viešuoju transportu.
Bene didžiausias tokios kelionės privalumas yra laisvė: nakvynės vietą galima pasirinkti ten, kur tik kemperis gali įvažiuoti. Kur išlipus matosi kalnas, pajūris, botanikos sodas ar geležinkelis. Ieškoti viešbučio su tokiais specifiniais vaizdais – nelengva užduotis. Kitas didelis privalumas – kaina už tą nakvynę juk nulinė... Žinoma, kemperio nuoma kainuoja (nors jį galima ir įsigyti už gana patrauklią kainą), o ir apsilankymai kempinguose papildyti vienų rezervuarų ir ištuštinti kitų nėra nemokami. Tačiau net ir visas išlaidas sudėjus, galutinė eilutė „Excel“ lentelėje bus ženkliai mažesnė nei nuomojantis viešbučius.
Keliaujant kemperiu galima išlošti ne tik finansiškai. Laiko jis taip pat gali sutaupyti: važiuojant iš vienos vietos į kitą kažkas gali vairuoti, o kažkas – gaminti maistą, ieškoti potencialios vietos nakvynei ar planuoti tolimesnį maršrutą. Kemperiuose paprastai būna įmontuotas šaldytuvas bei daugybė vietų daiktams pasidėti, tad jame galima gabenti dideles maisto atsargas, o šaltais gėrimais mėgautis bet kuriuo kelionės metu. O kur dar galimybė pakabinti sukneles spintoje – moterys tokį privalumą tikrai įvertins.
Žinoma, trūkumų toks kelionės tipas taip pat turi. Kemperį reikia vairuoti, o ši veikla ne kiekvienam žmogui asocijuojasi su atostogomis. Lygiai taip pat ir su maisto gaminimu – jį reikia gaminti. Visai kaip namie – o tai taip pat ne kiekvienam priimtina atostogų metu.
Reikėtų turėti galvoje, kad kemperis yra tarsi mikroautobusas, tik dar mažiau manevringas ir didesnis, tad į centrines miestų gatves geriau nelįsti. O dažname senamiestyje tektų pasijausti tarsi drambliui porceliano parduotuvėje.
