Lietuvos vairuotojai jau įprato, kad civilinės atsakomybės draudimą būtina pirkti vos įsigijus transporto priemonę. Važiavimas be jo užtraukia ne tik baudą, bet ir riziką gerokai nukentėti finansine prasme eismo įvykio metu.
Naujesniems ir vertingesniems automobiliams jų vairuotojai neretai parūpina „Kasko“ draudimą, kuris dengia kur kas daugiau rizikų: tiek kai eismo įvykis sukeliamas paties vairuotojo, tiek kai automobilis yra pavagiamas ar sunaikinamas kitais būdais – pvz. magistralėje partrenkus briedį ar per vėtrą užvirtus medžiui. „Kasko“ draudimo kartais reikalauja ir lizingo bendrovės, kuriomis lietuviai linkę pasitikėti vis dažniau – tai tarsi įmokų mokėjimo garantas.
Bet „Kasko“ nėra visagalis. Ši draudimo rūšis turi daugybę rizikų, apie kurias automobilių vairuotojai nė nenutuokia ir su jomis susipažįsta tik patys pakliuvę į nemalonią situaciją.
Neretai kartu su „Kasko“ draudimu suteikiama pagalba kelyje sustojus jūsų transporto priemonei, pakaitinio automobilio suteikimas sugedus, vairuotojo ir keleivių sveikatos draudimas ir pan. Tokius dalykus būtina išsiaiškinti prieš pasirašant sutartį – ne kiekvienas pigiausias pasiūlymas yra patraukliausias, nes mažiausiai kainuojantis draudimo polisas gali tiesiog neturėti apsaugų nuo tokių elementarių rizikų.
Tačiau egzistuoja sąlygos, kurios galioja kone visoms „Kasko“ sutartims. Nemažai vairuotojų apie jas nė nenutuokia.
Bene svarbiausia – „Kasko“ draudimas negalioja, jeigu įvyksta „Force Majeure“ situacija kaip karas, riaušės, teroristiniai veiksmai ir pan. Išmoka taip pat nemokama, jeigu vairuotojas automobilio apgadinimo metu atliko nusikalstamą veiką – pavyzdžiui, bėgo iš apiplėšimo vietos. Jeigu vairuotojas gerokai viršijo leistiną greitį, vairavo neblaivus ar kitaip grubiai pažeidė KET, apie išmoką taip pat gali pamiršti. Įdomus faktas – daugelis draudimo bendrovių nemoka išmokos, jeigu avarija nutiko tarp šeimos narių valdomų transporto priemonių.
KET pažeidimu laikomas važiavimas nepažymėtais keliais, tad jeigu braunantis prie vandens telkinio medžių šakos subraižys visureigio šonus, draudimo ekspertai pagrūmos pirštu ir pasiūlys perdažyti automobilį savo lėšomis. Nebent sugebėsite įrodyti, kad greta namo besigananti karvė ragais ir kanopomis subraižė dailų visureigį.
„Kasko“ išmoka paprastai nemokama, jeigu automobilis naudojamas ne pagal paskirtį. Eilinį hečbeką jūs vargu ar naudosite kaip greitosios pagalbos automobilį ir nepervežinėsite juo sprogmenų, tačiau įsidėmėkite – pavėžėjimo paslaugoms kaip „Uber“ ar „Taxify“ teikti standartinis draudimas netinka.
Draudimas negalioja, jeigu vairavo sutartyje neapibrėžtas asmuo, tad pasirašant sutartį, reikia gerai įvertinti, ar prie vairo nesėdės vaikas ar kitas draugas. Bei įvertinti jo metus – kiekvienoje draudimo sutartyje reikia nurodyti mažiausią vairuosiančio žmogaus amžių.
Kartais draudimas gali negalioti, jeigu techninė automobilio būklė yra prasta ir įvykis kilo būtent dėl to. Tiesa, tai įrodyti – itin sunku. Jeigu „Kasko“ draustas automobilis gabenamas ant autovežio – draudimas taip pat negalioja.
Dažnai „Kasko“ sutartyse nurodomos papildomos draudimo rūšys kaip padangų ar stiklų draudimas – į jas būtina atkreipti dėmesį, ypatingai – nuomojantis automobilius užsienyje.
