Lietuva sparčiai gerina eismo saugumo statistiką – žuvusiųjų skaičius šalies keliuose 2016-aisiais sumažėjo daugiau nei penktadaliu. Tačiau palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nuo vidurkio dar atsiliekame. Eismo specialistai teigia, kad didelę dalį eismo tragedijų lemia nekorektiškas vairuotojų ir pėsčiųjų elgesys, nereguliuojamos sankryžos ir senas automobilių parkas. Apie pastarąją problemą vis garsiau kalba ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“.
Anot „Transekstos“ specialistų, Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama avarijų analizei. Kas jas lemia? Jeigu tikėtume policijos suvestinių teiginiais, didžioji dalis eismo įvykių nutinka dėl neblaivių vairuotojų kaltės ir viršyto saugaus greičio. Tačiau patikrinus statistiką atidžiau, šios dvi priežastys lemia tik apie trečdalį visų avarijų. Likusių dviejų trečdalių priežastys – nežinomos.
Kažkurį procentą tarp tų dviejų trečdalių galima priskirti automobilių techninei būklei. Europos Komisijos duomenimis, dėl šios priežasties ES keliuose įvyksta apie 6 proc. visų automobilių avarijų. Tačiau ES automobilių amžiaus vidurkis – 8 metai, kai Lietuvoje – 15.
Prastą automobilių parko būklę ir to sukeliamas tragiškas pasekmes iliustruoja kitas skaičius. 100 įskaitinių eismo įvykių Lietuvoje tenka 9 žūtys, kai ES vidurkis – mažiau nei 4. T.y., kai susiduria du penkių metų amžiaus „Nissan“ automobiliai, tragedijos greičiausiai bus išvengta. Jeigu susiduria du dvidešimtmečiai „passatai“, kauburėlių skaičius kapinėse veikiausiai padidės.
Didelė tikimybė, kad tie patys dvidešimtmečiai „passatai“ yra suklijuoti iš kelių skirtingų automobilių (tuomet avarijos pasekmės yra užprogramuotos būti tragiškomis) arba yra techniškai netvarkingi (tuomet tikimybė avarijai įvykti gerokai padidėja).
Sekdami statistiką, „Transekstos“ specialistai atrinko su eismo saugumu susijusių ir dažniausiai automobiliams nustatomų techninių trūkumų sąrašą. Jį reikėtų įsidėmėti ir reguliariai tikrinti jų būklę savo transporto priemonėje.
Pirmasis – žibintai. Net 40 proc. automobilių į techninės apžiūros centrus atvyksta netvarkingais žibintais. O tai leidžia spėti, kad kas antras automobilis kurį laiką iki techninės apžiūros važinėja netvarkingais žibintais, kurių vienas gali būti nešviečiantis išvis ar šviečiantis netinkamai. Dėl netinkamai sureguliuotų žibintų gali būti akinami priešinga kryptimi važiuojantys vairuotojai bei nepastebimi kelkraščiu judantys pėstieji. Ypatingai jeigu jie neturi atšvaitų.
Antras dažnas trūkumas – stabdžių sistema. Tai yra pagrindinė automobilio aktyvaus saugumo priemonė, tačiau dalis automobilių į techninės apžiūros centrus atvyksta pernelyg nudėvėtomis stabdžių trinkelėmis ar sutrūnijusiomis ir artimiausiu metu plyšti ketinančiomis žarnelėmis, surūdijusiais vamzdeliais.
Didžiausias pakabai priskiriamas trūkumas – „šarnyrai“, arba lankstai. Nudėvėtos šios detalės gali išnirti pačiu netinkamiausiu metu – posūkyje, ir palikti automobilį nevaldomą. Kita dažna pakabos problema – amortizatoriai ir spyruoklės. Jeigu šie netinkamai atlieka savo funkcijas, drastiškai pakinta ne tik automobilio elgsena ant kelio – jis lengviau pradeda slysti, pailgėja stabdymo kelias.
Dažnai automobiliai į techninės apžiūros stotis atvažiuoja su netvarkingomis vairo traukėmis ir svirtimis. Klibančios traukės automobilį daro mažiau stabilų, kai kuriose situacijose jis gali pasielgti visiškai neprognozuojamai.
Padangos yra kitas dažnas ir itin svarbus elementas. Nuo jų tiesiogiai priklauso, kaip automobilis įsibėgės, stabdys, reaguos į vairo pasukimą ir vartos degalų. Tačiau yra nemažai vairuotojų, važinėjančių su žemiau leistinos normos nudėvėtomis arba senesnėmis nei dešimties metų padangomis. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet ant vienos ašies montuojamos skirtingo protektoriaus rašto padangos, o nekreipiančių dėmesio į iššokusius gumbus ant padangos šono – gana daug.
Bendroje statistikoje dažniausiai pasitaikantys automobilio trūkumas – stabdymo netolygumas, pasireiškiantis net 12,3 proc. visų į techninės apžiūros stotį atvykusių automobilių. Artimųjų šviesų nesureguliavimas ar skysčių prasisunkimas fiksuojamas kas dešimtam automobiliui, o kitos dažnos bėdos – išmetimo sistema, šarnyrinių sujungimų būklė, stovėjimo stabdis bei dūmingumas, pasitaikantys maždaug vienam iš dvidešimties automobilių.
