Žodis „išgyventi“ gal kiek per stiprus, turint galvoje kasdienines keliones gatvėse, tačiau po juo išties slepiasi nemažai grėsmių. Niekas nepaneigs teiginio, jog rugsėjo mėnesį eismas didžiuosiuose miestuose būna gerokai intensyvesnis nei vasarą: tėvai veža vaikus į mokyklas, studentai keliauja į paskaitas, o tuo pačiu metu nemažai tautiečių grįžta iš atostogų. Padidėja ne tik transporto, bet ir pėsčiųjų eismo intensyvumas. Norint išvengti nervinimosi ir iš to kylančių pasekmių, reikia kai ką įsidėmėti.
Visų pirma, atminkite, kad eismo spūstys yra neišvengiamas dalykas. Transporto srautas padidėja, o šviežiai į didesnius miestus atvykę vairuotojai „grybauja“. Vairo daužymas jų nesumažins, šaukimas ant kitų eismo dalyvių taip pat nepadės. Tačiau kiekvienas asmeniškai gali jas pakoreguoti. Daug žmonių turi galimybę koreguoti savo darbo laiką pusvalandžiu į vieną ar į kitą pusę, tad kodėl to nepadarius bent jau rugsėjo pirmas savaites?
Jeigu darbo laiko keisti negalite, papildomas minutes teks skirti kelionėms. Pavyzdžiui, jeigu vasarą kelionė iš namų į darbą užtrunka 15 minučių, tai rudenį skirkite jai 30. Analogiškai ir kelionei atgal. Galbūt tiek laiko ir nereikės, dėl ko į darbą atvažiuosite anksčiau, tačiau geriau būti 10 minučių per anksti nei 10 – vėluoti.
Nėra nieko blogiau, nei papulti į netikėtą eismo spūstį. Vairuotojo susinervinimas tuomet užprogramuotas, o iš to kyla kur kas prastesnė pasekmė – vairavimo klaidos, kurios lemia avarijas.
Kitas patarimas – naudokite išmaniąsias technologijas. „Google Maps“ (visoje Lietuvoje) ar „Sviesoforai.lt“ (tik Vilniuje) programėlėse telefone galima stebėti eismą realiu laiku. Jeigu turite galimybę kasdieninei kelionei rinktis vieną iš kelių skirtingų maršrutų, tai kodėl prieš išvažiuojant nepažiūrėti į interaktyvų žemėlapį ir nesirinkti to, kuriame eismo srautas mažesnis?
Kitas, ne mažiau svarbus dalykas rugsėjį – pėstieji. Reikia ypatingai atsargiai važiuoti greta mokymo įstaigų, nes apie vasaros atostogas užsigalvoję moksleiviai gali pamiršti apie pėsčiųjų perėjų egzistavimą ir netikėtai išbėgti į gatvę. Žinoma, atsirasti tarsi iš niekur ir gaudyti pokemonus jie gali ir pėsčiųjų perėjoje, tačiau nuo to tėra vienas apsisaugojimas – važiuoti lėčiau.
Daug nesklandumų sukelia ir tamsusis paros metas, kuris vis ilgėja. Juk jau dabar 21 valandą vakaro tamsu, o spalio pradžioje taip bus jau 19-ą. Dėl to kelkraščiu einančius pėsčiuosius pastebėti sunku: Lietuvoje ne veltui kasmet vyksta akcijos, kurių metu išdalinami tūkstančiai atšvaitų. Didžioji dalis jų vyksta būtent rudenį.
Vairuotojas pėsčiojo elgesį pakeisti vargu ar gali, juk nestovinėsi prie kiekvieno praeivio porindamas eismo pamokslą, kuria kelio puse reikia eiti ir kur prisisegti atšvaitą. Tačiau vairuotojas gali padaryti tai, kas priklauso nuo jo – užtikrinti automobilio techninę būklę. Pradedant nuo priekinių žibintų poliravimo, baigiant pačios transporto priemonės apžiūra ir padangų bei stabdžių būklės įvertinimu.
