Automobilių vairuotojų-chamų nuo nekultūringo elgesio kelyje neatbaido nei griežtėjančios nuobaudos, nei socialinės akcijos, nei jų pačių atsakomybė. Kaip atpažinti potencialius „kelių erelius“ ir kuo jie skiriasi nuo kitų vairuotojų?
Draudimo bendrovės turi daug rizikos vertinimo veiksnių, pagal kuriuos skaičiuojama vairuotojo draudimo įmoka. Į pačią rizikingiausią grupę patenka iki 30 metų amžiaus vyrai, vairuojantys nebrangius automobilius ir turintys nedidelį vairavimo stažą. Chuliganiškai keliuose paprastai elgiasi vidurinį ar žemesnį išsilavinimą turintys vyrai ir atvykę į didesnius miestus iš kaimo vietovių.
„Kelių ereliai“ neretai važinėja pigiais, tūkstančio eurų nekainuojančiais automobiliais, kuriuos perka tik su tikslu juos „drožti“. Pasak draudikų, tai yra pats blogiausias įmanomas dalykas, mat sprendimas netausoti automobilio vairuojant neatsakingai priimamas dar prieš įsigyjant transporto priemonę.
Automobilis ne visada yra perkamas tik „drožimui“, dalis žmonių prabangesnių mašinų tiesiog neįperka. Tačiau jomis rūpinasi toli gražu ne visi – senas, purvinas ir surūdijęs automobilis kur kas dažniau būna apautas nudėvėtomis padangomis ar turi neveikiančius žibintus nei senas, bet atrodantis tvarkingai. Dėl to kelyje neišvaizdžių transporto priemonių vairuotojų elgesį prognozuoti kur kas sudėtingiau.
Tai, žinoma, tik statistinis daugumos apibūdinimas. Nekultūringų žmonių pasitaiko ir kur kas prabangesnes mašinas vairuojančiųjų tarpe. Pavyzdžiui, autobusams skirtomis juostomis važiuojančius ar spūstyje iš vienos į kitą eismo juostą nardančius galima pamatyti ir senus trečios serijos BMW („kregždes“), ir apynaujus „Audi Q7“.
Pamačius tokį „nardytoją“, verta į jį atkreipti dėmesį ir tikėtis neprognozuojamų veiksmų – pavyzdžiui, netikėto persirikiavimo prieš pat nosį, staigaus stabdymo ar bereikalingo garso signalo naudojimo. Arba noro pasukti į šalutinį kelią neparodžius posūkio signalo.
Tipiniai kelių ereliai prie sankryžos neretai provokuoja kitus vairuotojus „draguoti“. Nereikėtų tam pasiduoti, net jeigu esate užtikrintas savo laimėjimu spontaniškose „varžybose“ – miesto gatvėse tokie veiksmai paprastai vertinami kaip chuliganiškas vairavimas ir baigiasi vairuotojo pažymėjimo atėmimu ir didele bauda. Eismo saugumo specialistai pataria tokiais atvejais remtis posakiu „duok durniui kelią“ ir nesivelti į provokacijas.
Jas galima išvysti ir užmiestyje, kai aplenktas vairuotojas „įsižeidžia“ ir bet kokiais būdais nori važiuoti pirmas. Tada jo veiksmams nėra ribų – jis gali lenkti ir įkalnėje ar kelią skiriant ištisinei linijai. Neverta su tokiais egzemplioriais lygiuotis greičiu – efektyvesnis būdas būtų apie pavojingai manevruojantį vairuotoją pranešti policijai.
Taip pat, nereikėtų maišyti kelių erelių su automobilių entuziastais. Neretai išoriškai pigiai atrodantys automobiliai, kuriuos puoselėja tikri automanai, yra puikiai prižiūrimi ir gali pasigirti geresne technine būkle nei daugelis naujesnių mašinų. Nors tie automobiliai gali provokuoti savo skleidžiamu dideliu garsu, dažnai yra nedaug pakilę nuo žemės, apauti išskirtiniais ratlankiais ir atrodo sportiškai, jų vairuotojai paprastai suvokia skirtumą tarp gatvės ir lenktynių trasos.
