„Kas? Kodėl? Ką daryti? Tai blogai ar labai blogai?“ – mintyse šiuos ir dar daugiau klausimų sau užduoda ne vienas vairuotojas, kai savo automobilio prietaisų skydelyje pamato apie kokį nors gedimą pranešančią, įkyriai į akis šviečiančią lemputę. Kurios iš jų reiškia rimtą problemą, o kurios – tik menkniekiai?

 

Apie automobilio gedimus perspėjantys indikatoriai dažniausiai užsidega ne šiaip sau. Ignoruojant tokius signalus galima turėti ir rimtų problemų. Savo kailiu tai yra patyręs ir automobilių servisų tinklo „Toptis“ direktorius Artūras Mačiūnas.

 

„Ne vieną kartą esu bandęs važiuoti užsidegus indikatoriui. Pavyzdžiui, užsidegė lemputė perspėjanti apie sumažėjusį alyvos lygį, pagalvojau, kad tiesiog daviklis sugedo. Bet viskas baigėsi rimtu variklio gedimu, todėl nebegalėjau tęsti kelionės“, – liūdna patirtimi dalijasi pašnekovas.

 

Pasimokęs iš savo klaidų, A. Mačiūnas teigia, kad dabar į įvairius perspėjimus reaguoja nelaukdamas. Taip pat primena, kaip lengviausia suprasti, ar gedimas rimtas, ar važiuoti, iš bėdos, dar galima.

 

„Jei užsidega raudona lemputė, tai kritinis gedimas, todėl geriau sustoti ir nebevažiuoti, išsikviesti techninę pagalbą ir automobilį tokiu būdu nugabenti į servisą. Jei užsidega geltona lemputė, važiuoti galima iki artimiausios remonto vietos. Teorija tokia“, – aiškina A. Mačiūnas.

 

Žinoma, praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai iš tikrųjų sugenda patys davikliai, kurie perspėja apie gedimus, tačiau tokie atvejai reti, todėl geriau nerizikuoti ir, išvydus perspėjimą, kreiptis į servisą.

 

Jei netikėtai užsidegus perspėjimui skubate ne į servisą, bet norite priežastį identifikuoti patys, jums padės automobilio priežiūros žinynas arba internetas.

 

Daugelis sistemų turi atskirus simbolius, todėl nustatyti bent jau tai, su kuria sistema gali būti susijęs gedimas, galite patys. Tačiau bet kokiu atveju įsigilinti ir surasti tikrąją perspėjimo priežastį, daugeliu atvejų, padės tik diagnostika servise.

 

„Tam, kad geriau suprastum, kas konkrečioje sistemoje sugedo, dažniausiai reikia atlikti kompiuterinę diagnostiką, kuri parodo kurioje tiksliai vietoje ieškoti gedimo.Po to seka mechaninė diagnostika, tai yra, tikrinama ta vieta, kurią nurodė kompiuterinė diagnostika“, – dėsto A. Mačiūnas.

 

Servisų tinklo direktorius duoda patarimų tiems, kurie ruošiasi pirkti automobilį ir be jokių papildomų priemonių gali patys suprasti – visos sistemos veikia tvarkingai, ar ne.

 

„Būna taip, kad pardavėjas ištrina klaidas, tačiau būna taip, kad esant tam tikroms sąlygoms perspėjimas vėl užsidega. Pavyzdžiui, kol automobilis stovi vietoje, gedimo gali nerodyti ABS sistema. Tik pravažiavus atitinkamą atstumą sistema pastebės klaidą ir praneš apie tai.

 

Pavažiavus dar daugiau, sistema gali identifikuoti, kad neveikia kietųjų dalelių filtras (DPF). Todėl, pavažinėjus maždaug penkiolika minučių, net ir prieš tai ištrynus klaidas, jos vėl gali užsidegti“, – LRT.lt akcentuoja A. Mačiūnas.

 

Degantys indikatoriai – netoleruojami

 

Jei nusprendėte ignoruoti užsidegusius perspėjimus, tikėtina, kad tai darysite ribotą laiką. Nebūtinai dėl to, kad automobilis suges nepataisomai, bet todėl, kad nuvykus į techninių apžiūrų centrą dėl degančių perspėjimų galite iškart sulaukti neigiamų išvadų ir toks automobilis bus pripažintas kaip turintis rimtų trūkumų.

 

„Įprasta techninės apžiūros kontrolieriaus akistata su tikrinama transporto priemone prasideda būtent nuo prietaisų skydelyje degančių indikatorių revizijos. Jei tikrinimo metu užsidega perspėjimas, apie, pavyzdžiui, variklio ar deginių neutralizavimo ar stabdžių sistemos gedimą, automobilis ir toliau bus tikrinamas, tačiau oficialiame patikros lape neišvengiamai bus įrašyta neigiama išvada.

 

Tai yra, tolesnė apžiūra taps savotišku rekomendaciniu sąrašu kokias dar problemas reikėtų išspręsti nuvykus į servisą, norint sėkmingai atlikti techninę apžiūrą“, – LRT.lt pasakoja techninių apžiūrų centrų asociacijos „Transeksta“ atstovas žiniasklaidai Renaldas Gabartas.

 

R. Gabartas antrina A. Mačiūnui, ir primena, kad apie rimtus gedimus praneša raudonos spalvos indikatoriai. Informacinio pobūdžio indikatoriai, pavyzdžiui, perspėjantys, kad baigėsi langų apiplovimo skystis – geltoni.

 

Tačiau techninių apžiūrų metu, net ir geltonas perspėjimas gali būti įvertintas, kaip rimtas trūkumas.

 

„Privalomosios TA patikros metu kai kuriais atvejais net ir geltona spalva prietaisų skydelyje gali tapti esmine kliūtimi. Pavyzdžiui, jei benzininį variklį turinčiame automobilyje degs indikatorius su perspėjimu apie mažą alyvos slėgį, TA kontrolierius tik atkreips į tai automobilio savininko dėmesį.

 

Analogiškas signalas dyzelinio automobilio prietaisų skydelyje reikštų, kad visavertės apžiūros dėl variklio būklės atlikti negalima. Toks pats verdiktas būtų paskelbtas netgi degant indikatoriui, perspėjančiam apie besibaigiantį „AdBlue“ skystį – tai laikoma dideliu trūkumu“, – paaiškina R. Gabartas.

 

Tačiau toli gražu ne visi vairuotojai linkę tokius trūkumus pašalinti taip, kaip priklauso. R. Gabartas apgailestauja, tačiau dalis vairuotojų, pavyzdžiui, apie saugumo sistemų ar saugos oro pagalvių gedimus identifikuojančias lemputes „užgesina“ apgaudami sistema.

 

„Jei visi prietaisų skydelyje esantys indikatoriai „dega“ tvarkingai, aptikti tokius dalykus kaip neveikianti stabdžių ABS ar išmontuotos saugos oro pagalvės įmanoma tik automobilį ardant.

 

Deja, techniškai gana nesudėtinga padaryti taip, kad davikliai siųstų klaidingus signalus apie minėtų automobilio sistemų būklę, todėl tikėtina, kad dalies į saviapgaulę linkusių vairuotojų „gudrybės“ TA apžiūroje gali likti neatskleistos“, – pastebi R. Gabartas.

 

Šalinis: Technologijos.lt