Ar žinojote, kad radaras jus „nušaus“ tik tada, kai leistiną greitį viršyjate daugiau nei 23 km/val.? Ar patikėtumėte, kad visame Vilniuje yra vos 6-7 veikiantys stacionarūs greičio matuokliai? Ar jus stebina, kad šiuolaikiškas fotorobotas gali užfiksuoti ne tik kolonos pradžioje lekiantį automobilį, bet ir „ant jo uodegos sėdinčius“ dar keturis penkis gudragalvius?

 

Pernai portalas 15min.lt išsamiai pasakojo apie automatinių greičio matuoklių voratinklį bei jo plėtrą visoje Lietuvoje (ž. susijusius straipsnius). Pirmadienį šią temą nutarė pagvildenti ir Lietuvos televizijos (LTV) laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“

 

Laidos rengėjams labiausiai rūpėjo išsiaiškinti, kokie mitai sklando apie greičio matuoklius, kaip policijai sekasi išnaudoti šį greičio kontrolės metodą.

 

Už milijonus – šimtai „inkilų“

 

Lietuvos kelių direkcijos (LKD) eismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis pasakojo apie fotoradarų voratinklio plėtros planus Lietuvoje: „Nusprendus, kad tai gali būti labai efektyvu, pasitelkus užsienio šalių patirtį, 2007 metais Vyriausybė priėmė atskirą programą, buvo nutarta įsigyti dar 139 stacionarius ir 11 mobilių greičio matuoklių. 2008 metų gegužę įvyko dar vienas konkursas, kurį laimėjo „Fima“. Paslaugos kaina – 47,8 milijono litų, sutartis truktų dešimt metų. Šiandien pagal šią sutartį jau veikia 5 matuokliai, kiti 50 yra testuojami. Po keturių mėnesių pradės veikti dar 40, ir po to – likusieji.“Buvo nutarta įsigyti dar 139 stacionarius ir 11 mobilių greičio matuoklių. Paslaugos kaina – 47,8 milijono litų, – apie planus pasakojo Kelių direkcijos atstovas E.Skrodenis.
Matuoklius įrenginėjančios firmos atstovas Dovydas Aidžiulis pasakojo apie technines radarų charakteristikas: „Vienu metu skleidžiama daug spindulių, matuojamas greitis visų mašinų, kurios yra matuoklio matymo zonoje. Tokiu būdu reikalui esant gali būti fotografuojamos 4-5 mašinos per sekundę". D.Aidžiulis pridūrė: „Ne paslaptis, Lietuvoje daug kas mėgsta važinėti, kai yra viena mašina prieky, ir dar kokios šešios velkasi iš galo ir visos viršyja greitį. Mūsų matuoklis leidžia nufotografuoti, tarkim, visas šešias mašinas iš eilės.“

 

Paslaptingasis „VW Touran“

 

Vairuotojų greitis Lietuvoje matuojama ir pusiau stacionaria, pusiau mobilia įranga, sumontuota sidabro spalvos Volkswagen Touran automobilyje. Kol kas jis toks vienintelis, tačiau ateityje jų planuojama turėti 11. Prie galinio lango sumontuota aparatūra dirba tik tada, kai mašina stovi. Greičio matuotojų VW policijos mašinų atributika nepažymėtas, tik po grotelėmis galima įžiūrėti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius.

 

Nuolaida – 23 km/val.

 

Pareigūnai LTV laidos kūrėjams tiesiai šviesiai pasakė, kas jau seniai yra vieša paslaptis, nes policininkai to niekada neslėpė: greičio radarą jie nustato taip, kad fotografuojami būtų tik tie automobiliai, kurie leistiną greitį viršyja daugiau nei 23 km/val.

 

Su solidžia paklaida vairuotojų naudai nustatyti visi, ir miestuose, ir greitkeliuose veikiantys fotoradarai. Yra dvi logiškos priežastys, kodėl taip yra. Pirmiausia, jei paklaidos nebūtų, įranga tikriausia perkaistų, nes tektų fotografuoti beveik visą keliu judantį srautą. Laimei, svetimo laiko ir degalų netaupančių vairuotojų, prieš radarą liguistai sumažinančių greitį iki, tarkime 40 km/val., pasitaiko retai.

Antra priežastis nefotografuoti visų iš eilės – policininkams neapsimoka užsiversti smulkiais pažeidėjais, iš kurių net baudos nėra už ką paimti, mat tenka skirti tik įspėjimą.

„Už pirmą dalį, kur yra įspėjimas arba netgi bauda, iš tikrųjų netgi ekonomiškai nėra pagrįsta tokį srautą pažeidimų apdoroti, nebetenka prasmės“, – tiesiai šviesiai per LTV pareiškė Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas.

 

Gudrauti sudėtinga

 

Ar dažnas vairuotojas, pamatęs savo veidą ir mašinos numerį radaro nuotraukoje, dar bando išsisukti nuo bausmės? „Nelabai yra su kuo ginčytis. Technika fiksuoja. Ji metrologiškai patikrinta, patikima. Labai retas, kuris bando ginčytis, bet ir nelabai yra dėl ko ginčytis“, – kalbėjo D.Šalomskas.Nelabai yra su kuo ginčytis. Technika fiksuoja. Ji metrologiškai patikrinta, patikima,– apie technikos privalumus kalbėjo policijos atstovas D.Šalomskas.
Jis pasakojo, kad gavę fotolaišką iš radaro, pareigūnai į policiją pirmiausia kviečia mašinos savininką. „Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu bei Kelių eismo taisyklėmis, savininkas privalo teikti policijai duomenis, kas tą transporto priemonę vairavo. Jei jis tų duomenų neteikia, už tai yra numatyta atsakomybė. Už pirmą kartą – nuo 300 iki 500 litų, o už antrą – nuo 1000 iki 1500 litų“, – pasakojo D.Šalomskas.

 

Pareigūnai iš patirties žino, kad vairuotojai kartais bando sukčiauti. Jei bauda už pažeidimą gerokai didesnė nei už tikrojo vairuotojo slėpimą – savininkas ir prasižengęs vairuotojas gali mėginti susitarti. Tvarka akivaizdžiai netobula: taip išeina, kad realiai vairavusiam savininkui kartais apsimoka bandyti apgauti policininkus, neva vairavo ne jis, ir baudą mokėti ne už savo padarytą nusižengimą, o už esą neišduotą tikrą vairuotoją.

 

Kita vertus, jei už viršytą greitį tenka automobilį konfiskuoti, būtent ant savininko pečių, kuris dažnai būna niekuo dėtas, gula rūpestis, kaip nepatirti finansinių nuostolių.

 

Vandalų taikiklyje

 

Vilniaus kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Egidijus Tučis pasakojo, jog sostinėje anksčiau būdavo vos 3-4, o dabar 6-7 realiai veikiantys stacionarūs greičio matuokliai. Visa kita –  tik tuščios metalinės dėžės, į kurias matuokliai gali būti perkelti. E.Tučis minėjo, kad veikianti įranga iš „inkilo“ į „inkilą“ keliauja kas mėnesį arba porą mėnesių. „Ateityje nusimato, kad jų bus iki 17-19“, – žadėjo E.Tučis.

 

Per 2008 metus Vilniuje buvo užfiksuota per 6000 pažeidimų, skubantiems vilniečiams ir neapdairiems sostinės svečiams paskirta beveik milijonas litų baudų.

 

Tuo tarpu magistraliniuose ir valstybinės reikšmės keliuose, kuriuos prižiūri Automobilių kelių direkcija, tuščių „inkilų“ nėra. Šiuo metu iš viso magistralėse jų turėtų būti 12, bet keturi laikinai yra sugadinti, mat lietuviai juos degino, ir apšaudė, ir sprogdino.

 

Nepadeda net tai, kad Lietuvai skirtos radarų dėžės, vadinamieji „inkilai“, užsakomi su dvigubu plieno korpusu, neperšaunamais objektyvo stiklais. Be to, įranga turi apsaugos sistemą, kuri iškart siunčia signalą reaguodama į smūgį, stiklo dūžį arba „inkilo“ durelių atidarymą.

 

LKD Eeismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis stebėjosi: „Anglijoje yra netgi klubai, kas daugiau matuoklių sunaikins, žmonės priešiškai nusiteikę. Jie nesupranta, kad mes dirbam, kad jiems patiems, jų artimiesiems būtų saugiau. Galvojama, kad matuoklis yra kažkoks priešas, kuris tik nori paimti jų pinigėlius.“


Žada grąžinti ženklus

 

LTV laidos kūrėjai priminė, kad dar pernai rugsėjį Vyriausybė panaikino kelio ženklus, įspėjančius apie greičio matuoklius. Keliuose jų liko vos vienas kitas, bet dėl šio valdžios sprendimo tebevyksta diskusija. Net patys policininkai pripažįsta, kad ženklai tarnaudavo eismo saugumui, nes vairuotojai nelekia kaip akis išdegę ne tik pro radarą, bet ir kelio atkarpą nuo ženklo iki radaro. „Bent jau iš policijos pusės siūlymo jį naikinti nebuvo. Nemanome, kas jis yra nereikalingas“, – sakė policijos atstovas D.Šalomskas.

 

„Bandysime iniciuoti, kad būtų vėl sugrąžinti šie kelio ženklai“, – žadėjo LKD atstovas E.Skrodenis.