Automobilių pasaulyje apie hibridines transporto priemones (turinčias dviejų tipų variklius: tradicinį vidaus degimo bei elektrinį) prikurta nemažai mitų. Kai kurie neatsirado be priežasties, tačiau dalis jų yra neteisingi, atsiradę tik iš nežinojimo.
Bene populiariausias mitas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, yra susijęs su ekonomiškumu. Kam pirkti hibridinę mašiną, jeigu toks pat automobilis, turintis panašią galią išvystantį dyzelinį variklį, vartoja ne ką daugiau degalų?
Atsakyme yra dvi dalys. Pirma – taip, hibridinių transporto priemonių (pvz. „Toyota Prius“ ar „Toyota Auris“) degalų ekonomija iš esmės nesiskiria nuo panašaus dydžio dyzelinius variklius turinčių automobilių. Tačiau hibrido privalumai pasireiškia ilguoju laikotarpiu – mažesniais aptarnavimo kaštais. Pavyzdžiui, hibridinis automobilis efektyviai stabdo vien elektriniu varikliu, tad stabdžių trinkelių keitimo intervalas gali būti dvigubai ilgesnis. Be to, benzininio variklio eksploatacija yra paprastesnė ir pigesnė nei dyzelinio, o elektrinė jėgainė išlaidų išvis nereikalauja.
Antras dalykas – komfortas. 100 AG išvystantis dyzelinis „Toyota Auris“ važiuoja dinamiškiau už tiek pat AG išvystantį hibridinį „Auris“, tačiau dėl to tenka paaukoti dalį komforto. Nedidelis variklio garsas bei nejuntama vibracija komforto svarstykles nusveria hibridinių mašinų naudai.
Trečias ir itin svarbus aspektas – galia. Šiais laikais hibridinis automobilis neretai siejamas su lėta, ekonomiška ir nelabai išvaizdžia transporto priemone. Tačiau nepraeis keli metai ir šis požiūris apsivers 180 laipsnių kampu: griežtėjant ekologijos normoms, gamintojams vis sunkiau sukurti efektyvius dyzelinius bei benzininius variklius. Pasitelkus į pagalbą elektrinę jėgainę, ekologijos problemą išspręsti tampa kur kas lengviau.
Geriausi to pavyzdžiai – „Ferrari LaFerrari“, „Porsche 918“, „McLaren P1“. Iki 100 km/val. per 3 sekundes įsibėgėjantys ir beveik 1000 AG išvystantys superautomobiliai yra... Hibridai. Visi jie turi ir benzininius, ir elektrinius variklius, kurie perduoda galią į varančiuosius ratus. Le Mano 24 val. lenktynėse jau bene dešimtmetį karaliauja hibridiniai automobiliai, o „Formulės-1“ boliduose galia taip pat perduodama tiek benzininio, tiek elektrinio variklių.
Ne tokie ekstremalūs pavyzdžiai būtų „Volvo V60 Plug-in Hybrid“ ar „Volkswagen Golf GTE“ – jie turi vidaus degimo variklius („Volvo“ – dyzelinį, „Volkswagen“ – benzininį) bei elektrinius motorus. Vien elektra šie modeliai įveikia 30-50 kilometrų ir gali būti įkraunami tiek važiuojant, tiek iš elektros lizdo. Jų skirtumas nuo paprastų hibridų – didesnė baterija. Jeigu senasis „Toyota Prius“ vien elektra gali įveikti 2 kilometrus, tai „Toyota Prius Plug-in“ hibridas, turintis įkrovimo iš elektros lizdo galimybę, vien elektra įveikia jau 20 kilometrų.
Kitas to privalumas – itin greitas automobilis, iki 100 km/val. įsibėgėjantis greičiau nei tie patys modeliai, turintys tik po vieną variklį. „Volvo V60 Plug-in Hybrid“ išvysto 285 AG, iki 100 km/val. įsibėgėja per 6,1 sek. ir šimtui kilometrų vartoja... 1,8 l dyzelino. Žinoma, tai yra gamintojo pateikiami duomenys, kurie yra realūs tik didžiąją dalį laiko važiuojant elektra. Tačiau naudojantis šiuo automobiliu kaip normaliu kasdieniniu, 5 l/100 km sąnaudos yra visiškai realios. Leiskite priminti – tai yra didelis, keturiais ratais varomas ir beveik 300 AG išvystantis universalas.
Būtent įkraunami hibridai („Plug-in“) yra artimiausia transporto ateitis. Jie suderina vidaus degimo variklių praktiškumą ir elektromobilių ekologiją, o galia taipogi nelieka pamiršta. Tai, kad moderniausi superautomobiliai yra įkraunami hibridai, geriausiai įrodo šios technologijos potencialą plėstis į kasdieninius automobilius. Vienintelis jų trūkumas šiandien – kaina. Tas pats hibridinis „Volvo“ kainuoja pusantro karto daugiau nei tik dyzelinį variklį turintis V60.
Ekologija ir galia – viename automobilyje. Ir vilkas sotus, ir avis sveika. Skamba ironiškai, bet hibridiniai automobiliai – automobilių entuziasto svajonė. Su sąlyga, kad jie turi prierašą „Plug-in“.
