Tapo tradicija pasitinkant vasarą kasmet rengiami ekonominiai žygiai, kurių dalyviai konkrečiais pavyzdžiais stengiasi įrodyti, kad lakstyti automobiliais negalvojant apie degalų tausojimą ir tokiu būdu labiau teršti aplinką – įsisenėjusi yda. Specialistai, ypač sunkmečio sąlygomis, važiuojantiems siūlo atkreipti didesnį dėmesį į kuro ekonomiją, ekologiją ir saugumą.

 

Tai ypač aktualu šiandien, kai nevaldomos kuro kainos, paleistos nuo grandinės nevaldomos valdžios, kasdien šoka pragaištingą pasiutpolkę, varydamos į neviltį vairuotojus. Žinoma, ne visus juos gali vadinti lakstūnais. Daugumai kasdien sėdančių prie vairo didžiausią džiaugsmą teikia ne keliolika minučių anksčiau pasiektas kelionės tikslas, o savo ir kitų eismo dalyvių saugumas, sutaupyti degalai ir mažesni kelionės kaštai, mažiau teršiama aplinka.

 

Šių faktorių paieška dar kartą taps pagrindiniu veiksniu Viešosios įstaigos „Saugus ratas” ir ilgametės tokių žygių rėmėjos, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ rengiamame ekonominiame žygyje „Taupiai važiuoju – save ir aplinką tausoju“, kuris vyks šeštadienį, gegužės 15 d.

 

Žygio ir jo tikslus iliustruojančio šūkio idėja priklauso vienam pagrindinių tokių renginių iniciatorių, Lietuvos žurnalistų autoklubo nariui Valdui Juozui Vilūnui.

 

 

„Šiandienos aktualijas atitinkantis mūsų žygio šūkis neslepia savyje jokių dviprasmybių, – trečiadienį naujų „Green hall“ rūmų kavinėje įvykusioje renginio spaudos konferencijoje sakė V. J. Vilūnas. – Branginti kiekvieną benzino lašą absoliučią daugumą vairuojančių verčia kasdien kylančios degalų kainos. Įrodinėti irgi nereikia, kad važiuodamas taupiai, tai yra optimaliu greičiu, patiri mažiau stresinių situacijų arba kitaip tariant – labiau tausoji save, o nelekiant kaip akis išdegus be didesnių perkrovų dirba ir automobilio variklis, ženkliai mažiau teršdamas aplinką“.

 

Taip važinėdami kai kurie vairuotojai galėtų skųstis nebent adrenalino stoka, tačiau jo ieškoti V. J. Vilūnas pataria lenktynių trasose, o ne bendro naudojimo keliuose.

 

Ieškos realių taupumo rezervų

 

Ekonominio žygio vadovas Gintautas Šlėderis pastebi, kad nors ir pamažu, tačiau vis daugiau vairuotojų labiau vertina automobilio ekonomiškumą, nei jo dinamines savybes. Todėl ne tik tokiuose žygiuose, bet ir šalies keliuose daugėja ekologiškesnių ir ekonomiškesnių automobilių. Kita vertus patyrę vairuotojai su bet kokiu techniškai tvarkingu automobiliu sugeba važiuoti daug taupiau, nei be pagrindo lakstantys. Būtent tai jau ne kartą įrodė ir tokių renginių laimėtojai, sudeginę mažiau kuro, nei vidutines automobilio degalų sąnaudas nurodo gamintojai.

 

Šis žygis bus jau antras, rengiamas pagal iš dalies pakeistus nuostatus, kurie dar labiau priartina važiavimo sąlygas prie įprastų kasdieninių, o kartu ir realesnių kuro sąnaudų. Padangų oro slėgis turi būti toks, kokį konkrečiam automobiliui su konkretaus dydžio padangomis nurodo gamintojai. Oro slėgį prieš startą matuos teisėjai, o jei jis neatitiks normų, ir koreguos.

 

Draudžiama naudotis bet kokių kitų automobilių sukuriamomis „aerodinaminėmis kišenėmis“, o priartėti prie bet kokio kito automobilio leidžiama tik lenkiant jį. Uždraustos ir bet kokios variklio, pakabos ir kitų mechanizmų bei dalių modifikacijos, kad automobilis pilnai atitiktų gamyklinį serijinį lygį ir kelių eismo taisyklių reikalavimus.

 

Laukia per 400 km.

 

Realios kuro sąnaudos ir racionaliausiai važiuojantys išaiškės gegužės 15-osios vakare baigus visą maršrutą, besidriekiantį bendro naudojimo keliais Vilnius – Molėtai – Antalieptė – Ignalina – Švenčionys – Vilnius. Per dieną žygio dalyviams teks įveikti 401,850 km. trasą asfalto ir žvyro keliais.

 

 

Visas maršrutas suskirstytas į septynias sekcijas su laiko kontrolės punktais, o detalų kelionės aprašymą ir kitą informaciją žygio dalyviai ras kelio knygoje, kurią jie gaus prieš kelionę. Žygio, kuriame  gali dalyvauti visi norintys, pateikę paraišką ir sumokėję 150 litų dalyvio mokestį,  startas ir finišas – „Lukoil“ degalinėje, (Saltoniškių g. 12, Vilnius).

 

Nugalėtojai ir prizininkai klasėse bus apdovanoti diplomais, rėmėjų dovanomis, o absoliučiam žygio nugalėtojui atiteks specialus Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ pereinamasis prizas.

 

Kad penigai neišplauktų į Rusiją

 

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tokių mūsų veiklos strategiją atitinkančių žygių“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“, įkurtos 2003 m. vasarą ir dabar vienijančios 39 narius prezidentas Remigijus Lapinskas.

 

Vieną didžiausių potencialų šalyje turintis atsinaujinantis energijos šaltinis– biomasė – Lietuvoje jau sėkmingai naudojama. Pernai apie 19 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminta naudojant biomasę. Parengta ir šiuo metu derinama „Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija“ ir „Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo 2010-2015 metais priemonių planas“. R. Lapinsko nuomone šie dokumentai padės žymiai efektyviau išnaudoti Lietuvoje turimą biomasės potencialą. Tikimasi, kad nacionalinis veiksmų planas numatys, kad iki 2020 m. apie 70 proc. centralizuotos šilumos energijos būtų gaminama naudojant biomasę.

 

„Šis tikslas yra visiškai realus ir pagrįstas jau turimais resursais, kuriuos „Litbioma“ yra apskaičiavusi, bei galimybe įdiegti biomasę deginančius šilumos ir elektros gamybos įrenginius Lietuvos miestuose, – teigė R. Lapinskas. – Tokio tikslo pasiekimas visų pirma reikštų milijardus litų, kurie liktų Lietuvoje, o ne būtų išsiųsti į Rusiją mokant už importuojamas dujas. Ekologinė nauda taip pat gaunama sulig kiekviena nauja biomasės jėgaine– į orą nebūtų paleidžiamas papildomas kartu su iškastiniu kuru iš po žemių ištrauktas CO² kiekis.“

 

Stotelė Antalieptėje

 

Gražia tokių žygių tradicija tapo ekologiją bei atsinaujinančias kuro rūšis propaguojančių įmonių lankymas ir detalesnis domėjimasis jų veikla. Viena tokių šio žygio maršrute – pirmoji Lietuvoje Antalieptės hidroelektrinė, kitais metais minėsianti savo pusės amžiaus jubiliejų. Čia, kaip sakė vienas renginio organiztorių V.J. Vilūnas, žygio dalyvių lauks ne tik ekologiški pietūs, bet valandą truksiančios žvejybos varžybos.

 

Hidroelektrinės statyba Antalieptėje susidomėta dar prieškario Lietuvoje. Detaliau nagrinėti šiuos klausimus ėmėsi 1936 m. įsteigtas Lietuvos energijos komitetas, o vadovaujant prof. Steponui Kolupailai imtasi sudaryti pirmąjį Lietuvos vandens jėgainių kadastrą ir ieškoti bei tikrinti vandens jėgainių statybų vietas. Dar po metų S. Kolupaila ir Kazys Pakštas atvyko į Antalieptę, apžiūrėjo jos apylinkes ir garsiąją Šventosios rėvą, kur upės nuolydis 5 km ruože buvo net 25 metrai. Įsitikinta, kad čia yra geros galimybės atsižvelgiant į to meto sąlygas pastatyti didesnės galios hidroelektrinę.

 

Buvo pradėti rengti įvairūs planai, tačiau visus lūkesčius sugriovė prasidėjęs antrasis pasaulinis karas. Garsieji hidrologai profesoriai S. Kolupaila ir K. Pakštas fronto bangai ritantis atgal pasitraukė į Vakarus, vėliau – į JAV. Tik pokario metais šių mokslininkų idėjos ir skaičiavimai buvo realizuoti. Tam įtakos ko gero turėjo ir tai, kad energetikos valdyboje vienu vadovų dirbo kraštietis Antanas Gruodis, kuris Antalieptės HE rūpinosi nuo 1945 m. iki pat mirties 1978 m. 

 

Statant visuomeninės paskirties objektus reikėjo paruošti projektinę techninę dokumentaciją, suderinti ją su įvairiomis žinybomis ir tada tikėtis finansavimo. Tačiau Antalieptės HE statyba tapo išimtimi. Aukščiausioji valdžia pirmiausia davė leidimą, bet projektavimo darbai, kurių apimtis buvo didelė, turėjo būti atlikti, nes tokio tipo statinių Lietuvoje ir Baltijos šalyse dar nebuvo. Kalnų tipo hidroelektrinės statybų patirties teko mokytis net Gruzijoje ir Armėnijoje. 

 

Projektavimo darbai, kurie buvo daugelio jaunų specialistų kūrybinio darbo pradžia, užsitesė apie 11 metų.  Antalieptės HE statyba baigta tik 1961 m. Pastačius šią kalnų tipo hidroelektrinę, susidarė jos užtvanka, o Antalieptės marių vanduo užliejo 800 ha plotą ir į vieną telkinį sujungė net 27 buvusius atskirus ežerus.

 

Algimanto Brazaičio nuotraukos

autobild.lt