Vos tik Lietuvos kelius nuklojo sniegas, daugelis eismo dalyvių pernelyg negalvodami išpyškino seniai žinomą posakį: „Kelininkus žiema užklupo netikėtai“. Tačiau kiek ši frazė yra teisinga šiandien? Galbūt joje vieną kitą žodį reikėtų pakeisti?
Visų pirma, pradėti reikėtų nuo išaiškinimo, kas yra tie kelininkai. Žmonės dažnai painioja skirtingus kelius prižiūrinčias įstaigas. Lietuvos automobilių kelių direkcija yra atsakinga už daugiau nei 20 tūkst. kilometrų valstybinių kelių priežiūrą, tuo tarpu miestų gatvėmis rūpinasi savivaldybės ir joms pavaldžios įmonės. Tad jeigu Vilniuje pastebėjote neprižiūrėtą gatvę, neskubėkite skambinti kelių direkcijai – už tą gatvę atsakinga sostinės gatvių priežiūros įmonė „Grinda“. O jeigu prie Lentvario nuslydote į griovį, žinutė sostinės merui feisbuke vargu ar padės.
Tiesa yra ta, kad kelininkai, su kartais pasitaikančiomis išimtimis, žiemai būna pasiruošę. Tik reikliems vairuotojams, fiziškai nematantiems druskos barstytuvų ar keliu valančių mašinų, kartais gali pasirodyti priešingai.
Pavyzdžiui, stipriai sningant, gatves valančių kelininkų automobilių nepamatysi. Kelininkai tokiomis oro sąlygomis didžiąją dalį savo darbo turi būti padarę vos iš dangaus nukritus pirmosios snaigėms: asfaltas turi būti nuklotas sniegą tirpdančia druska, kad ant jo nesusidarytų ledo pluta. Sningant gatvės valomos tik išskirtiniais atvejais – paprastai šis darbas atliekamas snaigėms jau nustojus kristi iš dangaus.
Gatvės Lietuvoje paprastai barstomos dviem medžiagomis: druska arba druskos ir smėlio mišiniu. Druska naudojama pagrindiniuose keliuose, kuriuose reikia ištirpdyti sniegą ir apsaugoti nuo susidarančio ledo, o mišinys – antraeiliuose keliuose. Jis taip pat naudojamas įkalnėse ir nuokalnėse, nes druska gali nutekėti, o smėlis pasilieka ant asfalto.
Druska vairuotojų yra keiksnojama dėl metalinėms automobilių dalims daromos žalos, tačiau kitų išeičių nelabai yra. Valyti nuo gatvių sausą sniegą neverta, nes šios labai susiaurėtų ir dvi eismo juostas viena kryptimi turinti atkarpa po kelių dienų teturėtų vieną. Skandinavijos šalyse žiemą matyti pavyzdžiai su skaldos pylimu ant suplūkto sniego Lietuvoje nelabai veiktų, nes sniego nėra tiek daug ir asfaltuoti keliai greitai virstų žvyrkeliais.
Egzistuoja ir sniegą tirpdantys mišiniai, nedarantys jokio poveikio automobiliams, tačiau jų kaina yra gerokai didesnė nei druskos – vargu ar vairuotojai būtų patenkinti keliskart mažesniu nuvalytų gatvių kiekiu, net ir žinodami, kad važiavimas jomis automobilio kėbului įtakos nepadarys.
Druskos poveikį automobilio kėbului panaikinti įmanoma tik vienu būdu: nevažinėjant. Tai nekokia išeitis, tad vairuotojams reikia susitaikyti su galimybe ant automobilio ratų arkų ar slenksčių pavasarį išvysti vieną kitą rudą dėmę.
Druskų poveikį kėbului sumažinti įmanoma automobiliui prieš sezoną atliekant detalių padengimo antikorozine danga procedūrą. O žiemos metu – reguliariai plaunant. Geriausia tą daryti rankinėje plovykloje, kur galite vandeniu išpurkšti sunkiau prieinamas kėbulo dalis, kuriose linkusios kauptis druskos.
