Bene kiekvienos avarijos suvestinėje įvykio priežastimi būna įvardyta stebuklinga frazė „kaltininkas nesilaikė saugaus greičio“, o jeigu buvo įvažiuota į kitą ta pačia kryptimi judantį automobilį, „kaltininkas nesilaikė saugaus atstumo“. Ką reiškia šios frazės?
Daugelio neretai yra painiojamos „saugaus greičio“ ir „leistino greičio“ sąvokos. Kartais – net ir oficialiuose protokoluose, kur pasitaiko įrašų „kaltininkas nesilaikė leistino saugaus greičio“. Tai iš principo neteisinga sąvoka, kadangi leistinas greitis nėra lygus saugiam greičiui.
Leistinas greitis yra tas, kuris nurodytas ant kelio ženklo. Lietuvos automagistralėse jis yra 130 km/val., greitkeliuose – 120 km/val. (žiemą šiuose keliuose – 110 km/val.), užmiesčio keliuose – 90 km/val., žvyrkeliuose – 70 km/val., o miestuose – 50 km/val. Saugus greitis yra toks, kokį, įvertindamas savo sugebėjimus, kelio ir vairuojamos transporto priemonės būklę bei kitus eismo dalyvius pasirenka pats vairuotojas ir juo važiuodamas, niekam nekelia pavojaus.
Pavyzdžiui, žvyrkelyje saugus greitis neretai yra mažesnis nei leistinas – toli gražu ne visuose galima vingiuoti 70 km/val. greičiu. Ką jau kalbėti apie žiemą – pasnigus ar esant plikledžiui, užmiesčio kelyje judėti 90 km/val. kartais būna itin pavojinga.
Saugus greitis gali būti didesnis nei leistinas: pavyzdžiui, kelininkai sutvarkė kelio atkarpą, tačiau nespėjo nuimti remonto metu sustatytų greitį ribojančių ženklų. Užmiesčio kelias, naujas asfaltas, matomumas puikus, visos linijos pažymėtos, tačiau leistinas greitis kažkodėl 50 km/val. Tokių atvejų pasitaiko, tačiau juose įstatymas nugali – vargu ar konflikto su policininkais metu pavyktų įrodyti, jog saugus greitis toje vietoje yra didesnis nei nurodytas kelio ženkluose.
Saugus atstumas taip pat yra dažnai naudojama sąvoka, tačiau ne kiekvienas žino, ką ji reiškia. Tai yra atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas pastebi pavojų, iki visiško sustojimo. Kartais jis vadinamas „sustojimu keliu“.
Jį galima skaidyti į dvi dalis: vairuotojo reakcijos laiką ir stabdymo kelią. Pastarasis yra kelias, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo stabdžio pedalo paspaudimo iki sustojimo, o reakcijos laikas yra skirtumas tarp pavojaus pastebėjimo ir stabdžio paspaudimo.
Jeigu reakcijos laikas daugiau mažiau yra pastovus ir trunka iki sekundės, tai stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičiui. Paprastai skaičiuojama taip: greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis, tad rekomenduojama, kad atstumas tarp važiuojančių transporto priemonių būtų ne mažesnis nei pusė važiavimo greičio reikšmės metrais. T.y. jeigu važiuojate 60 km/val., nuo priešais važiuojančio automobilio reikėtų atsilikti 30 metrų, o jeigu 120 km/val. – 60 metrų.
Realybėje tiek saugaus greičio, tiek saugaus atstumo sąvokos retai atitinka eismo dalyvių veiksmus. 140 km/val. greičiu dviejų eismo juostų „Via Baltica“ keliu lekiantis vyras gali tvirtinti, jog važiuoja saugiai ir situaciją kontroliuoja, tačiau iš tikro jis kelia didžiulį pavojų kitiems intensyvaus kelio eismo dalyviams.
Saugaus atstumo sąvoka dažnai pažeidžiama tiek miestuose, tiek užmiestyje. Pabandykite Vilniaus Geležinio vilko gatvėje važiuoti 40 metrų atstumu nuo priešais važiuojančios transporto priemonės – į tarpą tarp jūsų įlys dar dvi ar trys mašinos. Analogiškai ir užmiestyje, tačiau čia dažniausi pažeidėjai – vilkikai, neretai važiuojantys taip arti vienas kito, jog į tarpą tarp jų netilptų net lengvasis automobilis.
