Kylančių degalų kainų į neviltį varomi vairuotojai vėl priversti skaičiuoti, ką pasirinkti, kad važiuoti būtų pigiausia. Dujas? Dyzeliną? O gal benzinas išlindo iš šešėlio?

 

Šokiruoja kainos

 

Automobilininkų posakis "Benzinas – automobiliams, dyzelinas – traktoriams, dujos – blynams kepti" jau senokai nebeatitinka realybės, tačiau kiekvienas ryškesnis automobilių degalų kainų pasikeitimas iš naujo priverčia susimąstyti, ką pasirinkti.

 

Žinoma, yra ir pigesnių alternatyvų, bet tokie automobiliai kol kas neprieinami daugeliui vairuotojų, todėl aptarsime tris populiariausias degalų rūšis: benziną, dyzeliną ir suskystintas dujas.

 

Šią savaitę populiariausio 95 markės benzino litras Lietuvos degalinėse vidutiniškai kainavo 4,41 lito, dyzelino – 4,05 lito, dujų – 2,4 lito.

 

Šią žiemą naujas aukštumas pasiekusios degalų kainos automobilių rinkos dar nepakeitė: nei dyzelinių automobilių pardavėjai, nei automobilių dujų įrangos montuotojai savo prekės paklausos padidėjimo nepastebėjo. Tiesa, greičiausiai be jokių skaičiavimų kiekvienas vairuotojas turi bent po kelis argumentus, kodėl geriausia rinktis automobilius, naudojančius vieną ar kitą degalų rūšį. Dyzelinių automobilių nemėgstantys vairuotojai tokias mašinas dažniausiai kritikuoja dėl jų remonto kainos, didesnės mašinos vibracijos, mažesnės galios. Mėgstantieji dyzelinius automobilius oponentus pašiepia, kad šių žinios yra pasenusios ir atkerta, jog dujos gadina variklius, yra pavojingos, o apie važinėjimą benzinu varomomis mašinomis neverta net kalbėti – per didelė prabanga. Tačiau, žinoma, pagrindinis argumentas yra suma, už kurią galima nuvažiuoti tam tikrą atstumą. O jos be skaičiavimų sužinoti neįmanoma.

 

Tautos automobilis – dyzelinis

 

Pagal šiandienes degalų kainas, populiariausio tautos automobilio – dešimtmetį neseniai atšventusio, dyzelinio 1,9 litro darbo tūrio variklio "Volkswagen Passat" savininkas, norėdamas įveikti 20 tūkst. kilometrų, degalams turėtų išleisti beveik 4600 litų.

 

Tos pačios markės automobilio, bet su benzininiu 1,8 litro darbo tūrio varikliu, vairuotojui tokio pat atstumo kelionė turėtų atsieiti net 8200 litų. Toks pats, bet dujomis varomas "Volkswagen Passat" 20 tūkst. kilometrų dujų turėtų sunaudoti už maždaug 4900 litų. "Volkswagen Passat" automobiliui su tokiu varikliu dujų įranga ir jos montavimas kainuoja apie 2,5 tūkst. litų. Ji turėtų atsipirkti mažiau nei per metus, nes statistinis vairuotojas per juos nuvažiuoja apie 20 tūkst. kilometrų. Važiuojantiesiems tik į sodą, apie dujų įrangos montavimą galvoti neverta.

 

Skaičiavimai rodo, kad pagal dabartines degalų kainas net ir dujomis varomu "Volkswagen Passat" automobiliu važiuoti brangiau nei dyzeliniu. Tiesa, būtina pažymėti, kad 1,9 darbo tūrio dyzelinis "Volkswagen Passat" variklis yra itin vertinamas dėl galios ir degalų sąnaudų santykio, o benzininis tos pačios markės automobilio variklis nėra taip liaupsinamas. Be to, teigiama, kad kuo variklis galingesnis, tuo suskystintos dujos patrauklesnės.

 

Bando taupyti

 

Kito labai populiaraus Lietuvoje automobilio –"Audi A6" – savininkai labiau mėgsta prabangą, todėl dažnai renkasi galingesnius variklius. 2,7 litro darbo tūrio, keturiais ratais varomas, automatine pavarų dėže aprūpintas "Audi A6" – daugiausiai benzino suryjantis dešimties metų senumo "A6" modelis. 20 tūkst. kilometrų atstumui jis vidutiniškai turėtų sudeginti degalų už beveik 11800 litų. Dujomis varomam tokiam automobiliui 20 tūkst. kilometrų atstumui turėtų užtekti 7050 litų.

 

Dyzeliniu 2,5 litro darbo tūrio varikliu varomas "A6" tokiam pat atstumui įveikti turėtų sunaudoti degalų maždaug už 7800 litų.

 

Dabar dujomis važinėti pigiau nei dyzelinu, tačiau negalima pamiršti dujų įrangos, kuri "A6" benzininiams varikliams gali kainuoti iki 3,5 tūkst. litų.

 

Akivaizdu, kad dabartinės degalų kainos dujų įrangos montuotojus ne itin džiugina. Prieš porą metų, kai buvo paskutinis ryškus dujų įrangos montavimo bumas, kainų santykis buvo labiau palankus dujoms. 2008-ųjų sausį vidutinė 95 markės benzino litro kaina siekė 3,52 lito, dyzelino – 3,6 lito, dujų – 1,92 lito. Anksčiau paminėta galinga benzinu varoma "Audi" 20 tūkst. kilometrų buvo galima nuvažiuoti už 9400 litų. Tokia pat kelionė su dujomis kainavo – apie 5100 litų, su dyzelinu – kone 7000 litų.

 

Klesti nelegali prekyba

 

Techninę automobilių apžiūrą atliekančių įmonių darbuotojai pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį dyzelinius degalus naudojančių automobilių daugėjo dideliais tempais. Šiuo metu tokios transporto priemonės sudaro apie 40 proc. visų Lietuvos lengvųjų automobilių. Tačiau dujų įrangos montuotojai įsitikinę, kad tokie skaičiai užfiksuojami tik todėl, kad dažnas dyzelinių automobilių savininkas degalus perka ne legaliose degalinėse, o vietose, kur parduodami vogti arba iš Rusijos atgabenti degalai.

 

"Žmogus, pirkdamas dyzelinę mašiną, pasąmonėje galvoja, kad iš kur nors gaus pigesnių degalų. Ar kada nors matėte nuosavo "Volkswagen Passat" vairuotoją, degalinėje pilantį dyzeliną? Aš – ne", – nusijuokė Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos (LADĮMA) valdybos pirmininko pavaduotojas Zigmas Kreipavičius.

 

Šiuo metu Kaune galima nesunkiai rasti nelegaliai parduodamo dyzelino, kurio litro kaina siekia 3,15 lito. Tokių degalų įpylęs minėto "Volkswagen Passat" vairuotojas 20 tūkst. kilometrų gali nuvažiuoti ne už 4600 litų, o tūkstančiu litų pigiau. Dar daugiau gali sutaupyti galingos "Audi" savininkas. Tiesa, naujausi dyzeliniai varikliai maloniau dirba, tačiau yra labiau nepakantūs prastos kokybės degalams, todėl iš įvairių talpyklų perpilstomus degalus perkantys vairuotojai turi suprati, kad papildomai rizikuoja.

 

Gelbėja amerikietiški varikliai

 

Dyzeliniais varikliais varomų automobilių trūkumus vardijantys specialistai teigia, kad surasti naudotą mašiną su geru dyzeliniu varikliu yra daug sunkiau nei benzininį. Beje, dyzeliniai automobiliai ir kainuoja brangiau, ir jų eksploatacija bei remontas kur kas brangesni. Todėl dyzelinius automobilius pasirinkusiems vairuotojams kartais tenka labai nusivilti.

 

Dyzelinis automobilis lepesnis ir žiemą. Jam ir akumuliatoriaus galingesnio reikia, ir degalai ne bet kokie tinka.

 

Lietuvoje nuperkami nauji automobiliai dažniausiai yra dyzeliniai. O dujų įranga montuojama į gerokai panaudotus, galingus automobilius. Šiuo metu didžiausia dujų įrangos montuotojų duona – amerikietiški automobiliai, kurie labai retai būna dyzeliniai arba negalingi benzininiai.

 

LADĮMA valdybos pirmininkas Remigijus Jonaitis neigė mitus, kad dyzelinis variklis tarnauja ilgiau nei benzininis ir teigė, kad suskystintos automobilių dujos šių negadina. Dėl naujausios kartos dujų įrangos benzininis automobilis nepraranda galios, o dujų sąnaudos yra tos pačios kaip ir benzino. Dujų įrangos naudojimas Vakarų Europos šalyse nemažėja. Kai kuriose šalyse labai skatinama naudoti šiuos ekologiškus degalus.