Dakaro ralį galima pavadinti svajones pildančiu raliu, nes čia išbandomos ne tik žmogaus, bet ir sukurtos technikos galimybių ribos. Ir tuo virto vieno žmogaus troškimas.
Dakaro maratono ištakos siejamos su dykumų lenktynių entuziastu prancūzu Thierry Sabine, kuris 1977 metais pasiklydęs Sacharos dykumoje ir vos išsigelbėjęs prisižadėjo dar kartą sugrįžti į dykumą ir stoti į kovą prieš šią didingą stichiją. Pažadas netrukus buvo ištesėtas, kuomet 1978 metais per Kalėdas startavo pirmasis maratonas Paryžius-Dakaras, pritraukęs 182 drąsuolius. Dauguma iš jų buvo prancūzų kilmės, kaip ir idėjos autorius.
Pirmųjų lenktynių maršrutas siekė 8500 kilometrų, iš kurių 3200 km sudarė greičio ruožus. Tais metais tik 74 ekipažai iš visų dalyvių atvažiavo iki Dakaro, o pirmąsias lenktynes laimėjo jaunas prancūzų kilmės motociklininkas Cyril Neveu, važiavęs „Yamaha”. Pirmosiose istorinėse lenktynėse įskaita buvo bendra visiems, vėliau motociklus, automobilius ir sunkvežimius vairavę dalyviai pradėjo varžytis atskirose kategorijose. Taip prasidėjo Dakaro ralio manija, kuri tęsiasi iki šių dienų.
Pirmaisiais metais renginys susilaukė tokio pasisekimo, kad jau prie antrojo Dakaro ralio maratono starto linijos stojo net kelios gamintojų komandos: „Yamaha“, „Lada“, „BMW“ ir „Volkswagen“. Pergalę motociklininkų grupėje antrą kartą šventė Cyril Neveu, važiavęs „Yamaha“, o automobilių grupėje – švedas F. Kotulinsky, vairavęs „Volkswagen“.
Kasmet renginys populiarėjo, su populiarumu augo ir dalyvių skaičius, o trasa darėsi vis sudėtingesnė. 1992 metais pirmąkart istorijoje trasa kirto visą Afrikos žemyną. 2000-aisiais metais trasa driekėsi vien tik per Afriką, iš vakarų į rytus, nuo Dakaro Kairo link. Pačią ilgiausią – 15 000 kilometrų trasą dalyviams teko įveikti 1986 metais.
1986-ieji buvo pažymėta ir sraigtasparnio avarija, kurios metu žuvo pats lenktynių sumanytojas Thierry Sabine, tačiau paties renginio populiarumas nesumažėjo. Nuotykių troškimas ilgainiui pritraukė vis daugiau lenktynininkų. 1988 metai buvo aukso amžius šiam renginiui. Jame dalyvavo 603 lenktynių dalyviai. Šis rekordas buvo pagerintas tik 2005 metais – tais metais startavo 688 lenktynininkai.
Per visą Dakaro istoriją net dvylika pergalių pelnė japoniškus automobilius „Mitsubishi“ vairavę lenktynininkai, o štai motociklų grupėje nepralenkiami yra „KTM“ markės motociklai. Šio gamintojo techniką vairavę lenktynininkai net vienuolika metų iš eilės: nuo 2001 iki 2012 lipo ant nugalėtojų pakylos.
Per ilgus ralio gyvavimo metus varžybose dalyvavo daug įvairių automobilių. Ilgus metus čia dominavo „Citroen“ gamyklinė komanda, kol į itin nuožmią kovą neįsitraukė „Mitsubishi“. O kelis pastaruosius metus metus iš eilės tempą diktavo „Volkswagen“ automobiliai, tačiau jiems pasitraukus iš lenktynių, lyderiais nuo šiol laikomi privačios „MINI“ komandos lenktynininkai. Didžiausi šių lenktynių gerbėjai žino, jog dykumų lenktynes išbandė net tokie iš pažiūros bekelei netinkami automobiliai kaip: „Porsche“, „Ferrari“, „Lamborghini“, „Rolls-Royce“ ar net motorolerių gamintojas „Vespa“. 2008 metais populiariausias dykumų ralis dėl neramumų juodajame žemyne neįvyko. Netrukus po to paskelbta, kad iš „tradicinių namų“ maratonas perkeliamas į Pietų Amerikos žemyną, kuriame tradicijas tęsia iki šiol.
2013 metais Dakaras Pietų Amerikoje vyks jau penktąjį kartą ir antrąsyk ralis, kuris jungs tris Pietų Amerikos žemyno valstybes: Argentiną, Peru ir Čilę. 34-ajame Dakaro ralio maratone Lietuvos garbę tolimajame Amerikos žemyne gins ir lietuviškasis Benedikto Vanago ir Sauliaus Jurgelėno ekipažas.
