Automobilių spūstys sostinėje: gatvių nepraplatinsime - ką galime padaryti?

GRYNAS.lt žurnalistai atliko nedidelį foto-eksperimentą. Vieną darbo dienos vakarą fotografuotas Vilniaus Geležinio vilko gatvės tiltas per Nerį ties Pedagoginiu universitetu.

Transporto spūstis šioje vietoje prasidėjo vos kelios minutės po 16 valandos ir tęsėsi beveik dvi valandas. Fotoaparatu įamžinta, kaip kinta vienos didžiausių Vilniaus gatvių vaizdas kas penkiolika minučių.

Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo skyriaus vadovas Jevgenijus Solovjovas nusiteikęs optimistiškai – sureguliuoti šviesoforai, nutiestas miesto aplinkkelis, bei nuolat atnaujinamas eismo situacijos žemėlapis svetainėje sviesoforai.lt, leido eismo spūsčių trukmę rytais sutrumpinti pusvalandžiu, vakarais – 45 minutėmis.

Kai kuriose sankryžose – misija neįmanoma

Šiuo metu Vilniuje rytinės spūstys prasideda apie 7 valandą ir baigiasi maždaug 8.30. Vakarinės - startuoja apie 16 valandą ir išsisklaido apie 18.30. Žinoma, kiekvienam ratuotam vilniečiui rūpi, kaip šį „naudingai“ praleidžiamą laiką dar sutrumpinti.

„Užėję į svetainę galite pasirinkti maršrutą iš taško A į tašką B, įvertindami realią savalaikę informaciją miesto gatvėse. Vis dėlto ši sistema nėra panacėja. Ji gali sušvelninti piką - ne jį panaikinti“, - kalbėjo bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo skyriaus vadovas.

J. Solovjovas pripažįsta: tokiose sankryžose, kaip Kalvarijų, Ozo, bei Kareivių gatvių susikirtimas, arba Ukmergės ir Geležinio vilko sankryža situacijos pagerinti neįmanoma. „Yra gatvės pralaidumas, ir jeigu ja gali pravažiuoti 2500 automobilių per valandą, vadinasi, 5000 niekaip nepravažiuos, - teigė eismo reguliavimo specialistas. - Reguliavimu čia nieko nepakeisi. Galima nebent svarstyti apie dviejų lygių sankryžos arba kokių nors paralelinių gatvių įrengimą.“

Rinkdamiesi maršrutą veltui skaičiuojame šviesoforus

Eismo skyriaus vadovas mano, kad miesto struktūra kai kuriose vietose yra „nedėkinga“ - pavyzdžiui, visų penkių ar netgi daugiau miegamųjų rajonų gyventojai rytais „apgula“ vienintelę Ukmergės gatvę.

„Kartais kaltinami šviesoforai. Bet paskaičiuokime: Geležinio Vilko gatvėje šviesoforų beveik nėra, tačiau ja važiuosite sunkiau ir ilgiau nei Kalvarijų gatve, kurioje gausų šviesoforų. Pastarojoje sunkiausia tik minėta Kareivių ir Kalvarijų gatvių sankryža. Spūstys kyla ne dėl šviesoforų, o todėl, kad jau išnaudotas visas gatvių pralaidumas. Mes nuolat stebime situaciją, ir ją tobuliname. Pavyzdžiui, Antakalnyje veikia ta vadinamoji „žalioji banga“ - nors gausu šviesoforų, rytais važiuojant link centro dega žalia šviesa ir tikslą įmanoma pasiekti net nesustojus,“ - teigė J. Solovjovas.

Sąmoningai apkrauname gatves

Eismo skyriaus vadovas teigė, jog miestiečių pasiūlymai ar pastebėjimai dėl sistemos tobulinimo, visada laukiami. O kol kas jis siūlo vilniečiams prisiminti viešąjį transportą.

„Jau padarytos specialios juostos viešajam transportui, todėl jis važiuoja greičiau. Gali būti, kad tokių juostų mieste daugės. Mes tiesiog įpratę ir 100, ir 200 metrų važiuoti automobiliu. Kartais tiesiog dirbtinai ir sąmoningai apkrauname gatves. Daugelyje automobilių – vienas, na, daugiausia – du žmonės. Be abejo, turi būti pakitimų ir viešajame transporte“, - svarstė J. Solovjovas.

Ar turėsime bent vieną reversinio eismo gatvę?

Vienas iš būdų išnaudoti esamas gatves jų nerekonstruojant – reversiniai šviesoforai bei juostos. Jos leidžia keisti eismo kryptį konkrečioje juostoje, pavyzdžiui, ryte trimis iš keturių juostų važiuoti link miesto centro, o viena – iš miesto. Vakare – atvirkščiai.

J. Solovjovas teigia, jog tokia galimybė yra, tačiau nežinia, ar artimiausiais metais Vilniuje atsiras bent viena reversinio eismo gatvė. „Šiuo metu kelių direkcija yra paruošusi naujas šviesoforų naudojimo taisykles ir jose numatyta, kaip galėtų būti naudojami reversiniai šviesoforai ir koks būtų eismo organizavimas. Iki šiol Lietuvoje praktiškai nėra tokios praktikos, tik Kaune prie Aleksoto tilto vienu metu buvo organizuotas reversinis eismas, tačiau tai daryta kitomis priemonėmis“, - dėstė Eismo skyriaus vadovas.

Jis mano, jog atskirose miesto vietose tai palengvintų eismą, tačiau reiktų kruopščiai ištirti kelio struktūrą bei galimybes įrengti tokias juostas. Prireiktų ir papildomų investicijų.

„Dar galima diferencijuoti darbo pradžią – darbo dieną vieni pradėtų anksčiau, kiti – vėliau. Iškelti kai kurias organizacijas, valdymo struktūras iš centrinės miesto dalies. Tai turėtų teigiamą įtaką transporto susiekimo sistemai,“ - siūlė J. Solovjovas.

Kaip vairuoti spūstyje?

Įmonės „Ecodriving“ lektorius, buvęs žurnalo „Autobild“ redaktorius Vitoldas Milius teigia, jog patekus į automobilių spūstį reikėtų vairuoti taip, kad automobiliui būtų kuo lengviau įveikti atstumą iki artimiausios kliūties.

„Žinau, kad tai nelabai konkretus patarimas,- prisipažino V. Milius. - Vairuoti reikėtų ne agresyviai, neprievartaujant automobilio, nei minti akseleratoriaus pedalą, nei staigiai stabdyti. Kuo labiau blaškysimės, nervinsimės, bandysime „įlįsti“ į tą ar kitą juostą, kažką apvažiuoti, vėl stabdyti – tuo daugiau reikės energijos, ir, savaime suprantama – degalų.“

Užsienio portaluose neretai pateikiama informacija, jog taupyti degalų galima išjungiant automobilio variklį jei matome, kad pastovėti teks, kad ir trumpai. V. Milius nemano, jog tai gera idėja – jei kažką ir sutaupome, tokiu būdu stipriai užteršiame aplinką.

„Variklio išjungti neapsimoka, nebent matome, jog priekyje - kokia nors avarija ir stovėsime ilgai. Naujesniuose automobiliuose jau įrengta „Start and Stop” sistema – tuomet mašina užsiveda ir išsijungia automatiškai, visa jų užvedimo sistema kiek kitaip pagaminta. Tuomet – taip. Kitu atveju, jei reikia slinkti po kelis metrus – sukiodami užvedimo raktelį tik kenksime automobiliui: dils variklis, jo užvedimo mechanizmas po kažkiek kartų taip pat susidėvės. Be to, užvedimo metu išmetama daugiau teršalų nei įprastai. Taigi išjungti variklį naudinga tuo atveju, jei stovėsime ne trumpiau nei 3-5 minutes. Spūstyje dažniausiai vienoje vietoje laukiame vos keliasdešimt sekundžių,” - aiškino V. Milius.

Į darbą važiuokite vėliau

Vis dėlto, paklaustas apie asmeninę patirtį šiuo klausimu, „Ecodriving“ lektorius prasitaria. „Jei tik leidžia darbai, ar reikalai – išvis nevažiuokite piko metu. Kai buvau žurnalistas, darbo laikas redakcijoje nebuvo reglamentuotas. Todėl visi atvykdavome ne anksčiau 10 valandos. Niekada važiuojant į darbą neteko net pristabdyti. Na gerai, retas gali tiek vėluoti į darbą. Tačiau verslo susitikimai? Sako: „Susitinkame 9 valandą, kur nors centre“. Automatiškai valandą paaukosi vien nuvažiavimui. Susitarsi 10 valandą – atvyksi per 10 minučių, “ - lygina lektorius.

Vitoldas Milius mano, jog visuomet važiuojant į konkrečią vietą reiktų mintyse apskaičiuoti kiek laiko tai kainuos. Ir, žinoma, nervų.

Spūstys ilgėja rugsėjo mėnesį

„Ne visuomet pavyksta to išvengti – reikia atvažiuoti, atvežti vaiką į mokyklą, ir taškas. Tokiam žmogui belieka palinkėti... ramybės“, - šypsosi V. Milius.

Vairuotojų pagausėjimas, o kartu ir kelionės laiko pailgėjimas itin jaučiamas rugsėjo mėnesį. „Manau, kad didžiausias spūstis sudaro ne į darbus skubantys žmonės. Visi veža vaikus į darželį ar mokyklą tuo pačiu metu – taip ir susidaro spūstis, - dėstė lektorius. - Visuomeninis transportas dar neišvystytas taip, kad patenkintų visų poreikius.“

Lektorius taip pat linki neužsnūsti – jo teigimu, būtent spūstyse įvyksta nemaža dalis smulkių autoįvykių. Kas važiuoja dar tinkamai neatsibudęs, kas geria kavą ar užmeta akį į laikraštį – ir automobiliai gali nestipriai bakstelti vienas kitą.

Labiausiai kenčia sankaba

Vitoldas Milius teigia, jog stovint spūstyje automobiliai su mechanine greičių dėže nuolat dėvisi.
„Visą laiką reikia minkyti sankabą – ji greičiausiai ir dyla. Ką patarti? Žmonės neretai laiko koją ant sankabos. Geriau atleisti, nes ši dalis nedyla tuomet, kai yra arba pilnai įminta, arba išminta. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar automobilis nėra techniškai netvarkingas šiltuoju metų laiku. Ne kartą yra tekę stebėti, kaip spūstyje automobilis tiesiog „užverda“. Stovi, rūksta dūmai. Kai karšta, stovėdamas automobilis dar įšyla, nėra to natūralaus vėdinimo. Taigi ilgai stovėti spūstyje su techniškai netvarkingu automobiliu – netgi rizikinga.“