Bet kuris trisdešimtmetį peržengęs ir rožinius akinius nusiėmęs žmogus, bent dešimtį kartų dalyvavęs aukščiausio lygio lenktynėse, karjeros pradžia įvardins pinigus. Neuždirbant jų pačiam ar nemokant susirasti rėmėjų, nepadės nei talentas, nei pomėgis miegoti ant žvyro ar bučiuoti asfaltą.
Tačiau net ir turint finansinių resursų, ne kiekvienam užtenka žinių, kur juos tikslingai panaudoti. Tą trumpai ir aprašysime šiame tekste.
Bet kuris žmogus, norintis sudalyvauti, pavyzdžiui, „ENEOS 1000 km“ lenktynėse ar panašaus lygmens renginyje, tačiau neturintis jokios lenktyniavimo patirties, turi nuo kažko pradėti. Didžioji dalis lenktynininkų savo karjeras pradėjo nuo kartų (arba kartingo – sporto šakos, kurioje žmonės vairuoja transporto priemones – kartus. Šios sąvokos dažnai painiojamos).
Kartingas yra idealus lenktynininko pradžiamokslis. Šis sportas suteikia visus kitoms automobilių sporto šakoms reikalingus įgūdžius (trajektorijų pasirinkimas, tarpusavio kova dėl pozicijų ir t.t.), yra lengvai prieinamas ir sąlyginai nebrangus. Be to, kartingo sportas Lietuvoje išgyvena aukso amžių – bent jau mėgėjiškame lygmenyje. Šalyje atsidaro bent po vieną kartodromą kasmet ir visiems jiems vietos po saule kol kas užtenka, tad treniruotis tikrai yra kur.
Pasivažinėjus mėgėjiškais kartais ir išaugus vaikiškus marškinėlius, tektų apsispręsti, kur žengti toliau: ar tai bus žiedinės lenktynės, ar ralis, ar ralio krosas, ar bekelės varžybos, ar kita šaka. Galų gale, paties kartingo profesionalių varžybų Lietuvoje netrūksta, tad galima siekti aukštumų tuose pačiuose kartodromuose.
Jeigu svarstoma apie dalyvavimą 1000 km lenktynėse, kitas logiškas pasirinkimas po mėgėjiškų kartų būtų savęs išbandymas žiedinėse lenktynėse. Mėgėjiškose „Time Attack“ tipo ar „Mini žiedo“ varžybose automobiliams nėra keliami aukšti reikalavimai, tad joms tinkamą transporto priemonę galima įsigyti už kelis tūkstančius eurų. Arba už mažiau nei tūkstantį – išsinuomoti. Dar tūkstančio prireiktų kitoms išlaidoms prieš pirmas varžybas: sportininko aprangai, padangoms, degalams, startiniams mokesčiams ir pan.
Tai yra sprinto lenktynės, padedančios susipažinti su šios sporto šakos principais bei techniniais niuansais, tačiau 1000 km itin svarbus ir kitas įgūdis – ištvermė. Ją galima pasitikrinti dalyvaujant kartingo ištvermės lenktynėse – Lietuvoje dažnai vyksta dviejų ir daugiau valandų kartų iššūkiai. Arba bandant sėkmę 4 valandų lenktynėse, kurių keli etapai kasmet vyksta Baltijos šalyse.
Tokio tipo renginiuose, priešingai nei 1000 km lenktynėse, nereikalinga oficiali ankstesnė patirtis, tad dalyvavimas jose – puikus žingsnis prestižiškiausių lenktynių Lietuvoje link.
Nevertėtų pamiršti ir dar vieno, itin svarbaus dalyko – treniruočių. Tiek važiuojant vienam ir analizuojant vaizdo bei važiavimo technikos įrašus (angl. data logging), tiek pasitelkiant į pagalbą patyrusį lenktynininką, kuris padėtų greičiau išmokti pagrindinius automobilių sporto principus. Profesionalo patarimai, kaip ir kelios treniruotės, rekomenduojamos prieš startą bet kokio lygio lenktynėse.
