Stabdžių antiblokavimo sistema (angl. anti-lock braking system, vok. antiblockiersystem) neleidžia ratams stabdymo metu užsiblokuoti, t. y. visiškai nesisukti, kol automobilis nėra visiškai sustabdytas. Šios sistemos privalumas tas, kad vairuotojas ir stabdydamas gali valdyti mašiną, didėja stabdymo efektyvumas (jis didžiausias ties ratų blokavimosi ir slydimo riba).

 

Be to, vairuotojui nebereikia baimintis, kad ratai blokuosis ir stabdymo kelias ilgės, t. y. esant ekstremalioms situacijoms galima tiesiog smarkiai spausti stabdį, o sistema pasirūpins, kad ratai neslystų. Tačiau sistema turi ir trūkumų, be papildomo saugumo jausmo (kuris neretai yra rimtas psichologinis veiksnys vairuotojams pervertinant savo galimybes), yra ir situacijų, kai ABS pailgina stabdymo kelią.

 

Paprastai ABS sistema susideda iš centrinio valdymo modulio, keturių rato sukimosi greičio sensorių ir dviejų arba daugiau hidraulinių vožtuvų stabdžių sistemoje. Veikimo principas gana paprastas: centrinis modulis „seka“ ratų sukimosi greitį, kai nustatoma, kad ratas ar keli jų nesisuka arba sukasi gerokai mažesniu greičiu nei kiti, būtent tiems ratams vožtuvais sumažinamas stabdžių skysčio spaudimas ir stabdymo jėga sumažėja. Kai centrinis modulis aptinka, kad kai kurie ratai sukasi pernelyg greit – stabdžių skysčio slėgis padidinamas. Šis procesas kartojamas net iki 20 kartų per sekundę, todėl stabdymo metu veikiant ABS jaučiamas stabdžių pedalo virpėjimas. Tačiau, jei ABS jutikliai užteršti metalo dulkėmis, sistema gali veikti neefektyviai.

 

Kai važiuojama danga, su kuria mašinos ratų sukibimas geras arba labai geras, norint maksimaliai išnaudoti ABS galimybes, rekomenduojama smarkiai spausti stabdžių pedalą. Bet, jei įmanoma, kliūtis patartina apvažiuoti.

 

Važiuojant žvyru arba sniegu ABS sistema gali net pailginti stabdymo kelią, nes esant tokioms sąlygoms užsiblokavę ratai rausia vėžes, tad automobilis sustoja greičiau, o ABS šį efektą panaikina. Kai kelias itin slidus, įmanoma, kad ABS sistema gali būti suklaidinama, t. y. ABS, užsiblokavus visiems ratams, neaptinka jokio ratų sukimosi greičio skirtumo.

 

Palengvina valdymą  

 

ESP (Electronic Stability Program). Ši programa palengvina automobilio valdymą, jei patenkama į ekstremalias situacijas – tada į pagalbą pasitelkiamos sauganti ratus nuo blokavimo, stabdžių jėgos pasiskirstymo, diferencialo blokavimo ir traukos kontrolės elektronines sistemos. Be to, jos neleidžia automobiliui slysti, kai kelyje jis tampa nestabilus. Turintis ESP automobilis klausys vairo manevro metu, kai bus apvažiuojamos netikėtai atsiradusios kliūtys, esant stai-giems posūkiams, keliuose, kurių bloga danga.

 

Dėl naujausios kartos ESP programose atsiradusios funkcijos stabdžių diskus, kai ant jų patenka vandens, nusausinami. Esant drėgnam orui sistema reguliariai pati panaudoja stabdžius diskams nusausinti taip, kad vairuotojas to net nepastebi. Tai naudojama daugelyje naujų automobilių.

 

ESP sistemą rekomenduojama išjungti, kai norima „įsiūbuoti“ automobilį, užstrigusį giliame sniege arba biriame grunte, važiuojant su grandinėmis, tikrinant automobilį dinamometriniu stendu. Ši sistema išjungiama nuspaudus mygtuką ESP prietaisų skydelyje, o įjungiama dar kartą paspaudus tą patį mygtuką. Paleidžiant variklį ESP sistema aktyvuojama automatiškai. Nuo 2011 metų lapkričio ESP sistema bus privaloma visuose naujuose automobiliuose, gaminamuose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Dabar tik daugiau nei 50 procentų naujų automobilių Europoje yra įrengta ESP.

 

Gelbsti žiemą

 

Keletas sistemų, montuojamų į šiuolaikinius automobilius, kad būtų lengviau vairuotojams esant blogai kelio dangai.

 

ASR (Antriebs-Schlupf-Regelung) – slydimo kontrolės sistema, įrengiama kartu su ABS, naudojanti tuos pačius daviklius ir ratų stabdžio mechanizmu pristabdanti tą varomąjį ratą, kuris praranda sukibimą su danga ir ima greičiau suktis.Ši sistema saugo automobilį, kad šis nebuksuotų. Ji kontroliuoja varančiųjų ratų buksavimą, neleidžia jiems slysti įsibėgėjant.Kai per didelis sukimo momentas, prasuka vieną arba abu varančiuosius ratus, ASR paveikia variklio valdymo sistemas ir sumažina jo sukimo momentą.

 

ABD (Automatisches Brems-Diferential) – savaime užsiblokuojantis diferencialas, dėl kurio lengviau pajudėti iš vietos esant slidžiai dangai arba kai varomieji ratai skirtingai sukibę su danga ir vienas jų ima suktis, kai kitas stovi.

 

EDS (Elektronische Differentialsperre) – elektroninis diferencialo blokavimas. Tai ABS funkcijos papildymas, kuri pagerina traukos jėgos charakteristiką važiuojant blogu keliu, palengvina pajudėjimą iš vietos ir važiavimą įkalnėse. Saugesnė tampa automobilio eksploatacija, nors eismo sąlygos ir būtų blogos.

 

ACC (Adaptive Craise Control) – prisitaikanti greičio palaikymo sistema. Ji leidžia palaikyti pasirinktą važiavimo greitį, keičiantis eismo sąlygoms.

 

ALB (Automatisches Lastabhangiges Branskraftvegelung) – priklausomas nuo apkrovos automatinis stabdymo jėgos reguliavimas. Jis įrengiamas tam, kad nesikeistų ratų stabdymo jėga, keičiantis automobilio apkrovimui.Didėjant svoriui, tenkančiam galiniam tiltui, mažinamas slėgis galinių ratų stabdžių darbo cilindruose tiek, kad stabdant ratai neužsiblokuotų.

 

EGE (Elektronischer Lufttvockner Geratceinheit) – elektronikos valdomas stabdžių pneumatinės sistemos kontrolės prietaisas, nuolat palaikantis nustatytą slėgį automobilio pneumatinėje sistemoje, džiovinantis ir valantis į ją paduodamą orą, paskirstantis orą stabdžių jėgos cilindrams.

 

EBD (Electronic brake-force distribution) – elektroninė stabdymo galios paskirstymo sistema tam, kad stabdymo galia būtų išnaudota iki maksimumo.

 

EBD sistema automatiškai sureguliuoja į priekinius ir galinius bei dešinės bei kairės pusės ratus paduodamą stabdymo jėgą. Tai labai sumažina stabdymo kelią.

 

„Sekundė“