Lietuva yra viena nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, dar neturinčių automobilio naudotojo mokesčio. Kas jis toks, kodėl jis (ne)reikalingas ir ar jo reikia bijoti?
Niekas nepaneigs, kad pats teisingiausias būdas apmokestinti automobilių naudotojus – degalų akcizas ir PVM. Šie mokesčiai sudaro apie pusę vieno degalų litro kainos ir žmogaus sumokama mokesčių suma tiesiogiai proporcinga jo sukeliamai taršai: kuo automobilis neekonomiškesnis ar kuo daugiau važinėjama, tuo daugiau ir degalų pilti reikia. O garaže stovinti transporto priemonė nei gamtą teršia, nei kam nors trukdo.
Lietuva pamažu eina ne tik pajamų, bet ir turto apmokestinimo keliu. Tikėtina, kad padidinus akcizą, į Lietuvą vėl pradėtų plūsti nelegalūs degalai iš Baltarusijos, o prie pasienių su Lenkija bei Latvija esančios degalinės bankrutuotų. Tad lengviausia išeitis – papildomai apmokestinti automobilius.
Europos Sąjungos mada daro savo – analogišką mokestį turi daugelis valstybių narių. Be to, tikimasi, kad jis padėtų atnaujinti šalies automobilių parką bei sumažinti transporto taršą – Lietuvos atveju tai kiek abejotini teiginiai, tačiau biurokratų nuomonė čia aiški. Iš esmės, vienintelis neoficialus argumentas prieš – tokį mokestį įvedusi vyriausybė būtų ilgą laiką atsimenama neigiamame kontekste, tad prieš rinkimus to daryti nedrįsta niekas. O 2017 ar 2018 metais gali būti visko. Ko galime sulaukti?
Visų pirma, automobilio mokestis yra iš principo neteisingas, nes jam būtų taikomas dvigubas apmokestinimas. Juk vienas mokestis, PVM, sumokamas jau perkant automobilį, tad antrą kartą mokėti mokestį už tą patį neatrodo teisinga. Tačiau liberalizmas nugali ne visada.
Kitose valstybėse egzistuojančius automobilių mokesčius pagal jų tipą galima skirstyti į kelias dalis: registracijos metu mokamas mokestis (pvz. Norvegija), kasmetinis mokestis (pvz. Didžioji Britanija) ar naudojimo mokestis už kelius (pvz. Austrija).
Finansinė nauda iš kelių mokesčio būtų didžiausia, kadangi jį tektų susimokėti ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir tranzitu šalį kertantiems piliečiams. Toks principas galioja vidurio Europos valstybėse kaip Čekija, Slovėnija, Vengrija ar Austrija. Šiose šalyse pirmoje pasitaikiusioje degalinėje nusiperki vinjetę, kuri galioja savaitę, mėnesį ar metus, priklijuoji ją prie priekinio stiklo ir važinėji tos valstybės greitkeliais.
Vis tik panašu, kad Lietuva pasirinks kitą variantą – automobilio mokestį pagal šio CO2 emisiją, „Euro“ taršos lygį ar variklio darbinį tūrį. Bent jau pastaraisiais metais Seime nuskambėjusiuose pasiūlymuose buvo girdimi tokie variantai.
Čia iškyla ne viena problema, kurioje idealų vidurkį surasti neįmanoma. Kaip padaryti mokestį maksimaliai „teisingą“ visiems automobiliams ir tuo pačiu – lengvai apskaičiuojamą ir administruojamą? Tokie variantai realybėje neegzistuoja. O jeigu reikėtų išrinkti sudėtingiausią automobilio mokesčių sistemą, Europoje nepralenkiama būtų Latvija.
Automobiliai ir motociklai Latvijoje apmokestinami keliskart: pirmas mokestis sumokamas registracijos metu, antras – kasmet. Pirmasis apskaičiuojamas pagal transporto priemonės amžių, CO2 emisiją ir variklio darbinį tūrį. Turbūt nei vienas latvis negalėtų pasakyti, kiek pinigų jam papildomai teks susimokėti registruojant automobilį, nes mokestis skiriasi ties kiekvienais pagaminimo metais, kiekvienu CO2 gramu ir t.t.
Ne ką paprasčiau apskaičiuojamas ir kasmetinis mokestis. Čia kintamieji yra variklio darbinis tūris, transporto priemonės masė bei galia. Mokesčio dydis skiriasi iki 2005-ųjų ir vėliau įregistruotiems automobiliams, o išimčių kiekis atveria begalę langų sukčiavimui: pavyzdžiui, mokestis netaikomas neįgaliesiems. Nereikia būti orakulu, kad įvertintum neįgaliųjų užregistruotų transporto priemonių kiekio padidėjimą po mokesčio įvedimo.
Kokią išvadą galima padaryti? Automobilio mokestis nėra teisingas mokestine prasme, paliečia didžiąją dalį šalies gyventojų, kurie jį arba laiko neteisingu jų atžvilgiu, arba bando apeiti. Žinoma, jis teoriškai atnaujina automobilių parką ir sumažina taršą. Tačiau ar jūs pirksite naują automobilį už 20 tūkst., jeigu už turimą dešimties metų amžiaus „Honda Civic“ tektų papildomai sumokėti šimtą eurų kasmet?
