Šiuolaikiniai automobiliai yra prigrūsti elektroninių aktyvųjį saugumą užtikrinančių sistemų. Prieš dvidešimt metų galėjai pasigirti, kad tavo mašina turi ABS, ir tai jau būdavo „Vau“, o šiandien trijų raidžių trumpinių, reiškiančių elektronines sistemas, galima išvardinti dešimtis.
Ta pati ABS yra bene vienintelė sistema, kurią kiekvienas gamintojas vadina vienodai. Visos kitos sistemos turi skirtingus pavadinimus, nors kai kurių funkcijos yra identiškos. Trumpai paaiškinsime, ką daro pačios svarbiausios ir daug gyvybių jau išgelbėjusios sistemos.
ABS yra stabdžių antiblokavimo sistema. Jos veikimo tikslas – neleisti ratams čiuožti staigiai stabdant. Nauda? Numynę stabdį „iki dugno“, galite toliau vairuoti automobilį ir išvengti kelyje atsiradusios kliūties. Užblokavus ratus ir čiuožiant, mašinos valdymas yra neįmanomas. Priešingai populiariam įsitikinimui, ABS stabdymo kelio nesutrumpina.
ESC, TRC ir pan. yra antra pagal svarbą elektroninė saugumo sistema. Ją gamintojai vadina skirtingais vardais: tai gali būti ir Traction Control, ir Electronical stability program (control), ir t.t. Nepaisant to, jų veikimas identiškas: kažkuriam automobilio ratui slystelėjus, sistema individualiai gali stabdyti visus keturis ratus tam, kad mašina vėl važiuotų tiesiai. Kaip ji sugalvoja, kuria kryptimi turi judėti automobilis? Pagal vairo padėtį – sistema dės visas pastangas, kad automobilis važiuotų ten, kur nukreiptas vairas. Jeigu mašinai paslygus, vairo neliesite, greičiausiai nulėksite nuo kelio, tad ESC be vairuotojo pagalbos yra bevertė.
Bekelės sistemos. Visureigiai arba pretendentai tapti visureigiais (krosoveriai) turi įvairiausių sistemų, padedančių bekelėje. Jos skirstomos į gana daug skirtingų, o kai kurie gamintojai suteikia visoms joms vieną pavadinimą, kaip, pavyzdžiui, „Toyota Land Cruiser“ – CRAWL. Ši sistema atstoja ir nusileidimo nuokalne asistentą, ir pakilimo į įkalnę asistentą, ir lėtą ropojimą bekelėje. Krosoveriai dažniausiai turi nusileidimo nuokalne asistentą, paprastai vadinamą „Downhill assist“ – jis padeda slidžioje nuokalnėje nenulėkti nuo kelio. Veikimas čia paprastas – paspaudžiate mygtuką ir vairuojate neliesdami pedalų, automobilis greitį reguliuoja pats.
Autonominio stabdymo sistemas gamintojai vadina kiekvienas skirtingai, o ir veikia jos labai įvairiai. Vis tik bendrinis jų pavadinimas – pirmi trys šios pastraipos žodžiai. Vieni automobiliai gali automatiškai sustabdyti tik važiuojant iki 30 km/val., kiti reaguoja tik į didelius objektus, treti stabdo į kelią išbėgus žmogui. Prie šių sistemų galima priskirti ir aktyvią pastovaus greičio kontrolę – ji taip pat reaguoja į lėčiau važiuojančius automobilius ir gali sumažinti greitį, tačiau labai retais atvejais sustabdys mašiną iki visiško sustojimo.
Smulkiosios sistemos: kelio ženklų atpažinimas, įspėjimas apie eismo juostos kirtimą, įspėjimas apie aklojoje zonoje esantį kitą automobilį ir pan. Jos prieinamos bene kiekviename modelyje, tačiau realios naudos duoda ne visada. Pvz. kelio ženklų atpažinimas neretai gali suklaidinti, jeigu neužfiksuos gyvenvietės pradžios kelio ženklo, o įspėjimas apie aklojoje zonoje esantį kitą automobilį mirksės net jeigu važiuosite arti kelio stulpelių-atšvaitų. Nereikėtų pamiršti, kad šios sistemos – tik įspėjamosios, tad jomis pasitikėti šimtu procentų nerekomenduoja net gamintojai.
Kurias šių sistemų rasite naujuose automobiliuose? ABS ir ESC sistemas standartinėje įrangoje turi visi Europos Sąjungoje parduodami nauji automobiliai, tačiau kitos dar netapo būtinybe. Autonominio stabdymo sistemos kainuoja itin daug, smulkiosios neduoda tokios pridėtinės vertės, o visomis bekelės sistemomis gali pasidžiaugti tik didieji visureigiai.
Autogidas.lt
