Ekspertės teigimu, pirmas ir svarbiausias veiksmas – ant automobilio užsilikusių druskų, kurios sukelia metalo koroziją, pašalinimas.

Ž. Dumčiuvienės teigimu, šiuo atveju pakanka gerai jį nuplauti, tačiau dėmesį būtina skirti ne tik kėbului, bet ir visai automobilio apačiai, ypač važiuoklei bei ratų arkoms. Technologė atkreipia dėmesį, kad druskos paveikia ir variklio skyrių, tad reikėtų nepamiršti apsaugoti ir jį.

„Nuplovus automobilį, patikrinkite antikorozinės apsaugos būklę. Bet koks dažų ar lako spalvos bei blizgesio pakitimas, tarkime įbrėžimai, įtrūkimai ar panašūs pažeidimai, yra pirmieji antikorozinės dangos pažeidimo požymiai. Šiuose  įbrėžimuose kaupiasi drėgmė ir vanduo, sukeliantys  paviršinę koroziją. Sustabdyti procesą galima specialiomis priemonėmis rūdims nuimti, kurių poveikį dar sustiprins papildomas rūdžių modifikatoriaus sluoksnis“, – teigia Ž. Dumčiuvienė.

Technologės teigimu, ruošiant automobilį vasaros karščiams, reikėtų pasirūpinti ir jo salonu.

„Žiemą oda ir vinilas išdžiūsta, o prasidėjus karščiui ir veikiant UV spinduliams, išdžiūvusios odos ir vinilo būklė pablogėja, jie išblunka ir sutrūkinėja. Tokiu atveju gelbsti specialios priežiūros priemonės, tačiau prieš jas naudojant, būtina perbraukti saloną drėgnu rankšluosčiu, kad būtų nuvalytos dulkės ir didesni nešvarumai“, – pataria ji.

Ž. Dumčiuvienė siūlo atkreipti dėmesį ir į galimus mikroorganizmų „židinius“ automobilio viduje, kurie gali sukelti ne tik alergines reakcijas, bet ir nemalonius kvapus. Ekspertė pažymi, kad šiltas oras sudaro palankią terpę jiems kauptis kilimėliuose, automobilio ventiliacijoje ir filtruose.

„Jei jaučiate nemalonų kvapą veikiant šildymui, galite būti tikri, kad vos įjungus kondicionierių, su pirmu vėsaus oro pliūpsniu jūs gausite ir gerą porciją mikroorganizmų. Prieš sezoną, būtinai patikrinkite kondicionieriaus būklę ir atlikite jo dezinfekciją. Tačiau nepamirškite likusių alergenų ir nuvalykite ant prietaisų skydelio, durų tarpų, išorės ir vidaus stiklų bei veidrodėlių besikaupiančias dulkes“, – primena Ž. Dumčiuvienė.

Išsivalius saloną, patariama neuždaryti durelių iš karto ir palikti automobilį dar džiūti. Tai padės išvengti vandens nutekėjimo žymių ir pelėsio susidarymo.

„Kitas reikšmingas klausimas – automobilio aušinimas. Prižiūrimo automobilio aušinimo sistema net ir per didžiausius karščius ar grūstis „neužvirs". Tam, kad transporto priemonė išliktų tvarkinga, patikrinkite aušinimo skysčio lygį ir, jei yra trūkumas, papildykite jo iki nustatytos normos“, – sako specialistė.

Nekokybiškas aušinimo skystis sutrikdo temperatūrinį variklio darbo režimą. Tai veikia alyvos klampumą, kuriam mažėjant, jos tepimo savybės suprastėja.

Taip pat reikėtų atlikti stabdžių bei durelių vyrių ir spynų būklės patikrą. Esant poreikiui, vyrius ir spynas užtektų patepti tam skirtomis priemonėmis, o vertinant stabdžių būklę, ekspertė pažymi jų skysčių svarbą, nes esant jų trūkumui gali sumažėti stabdžių efektyvumas, tam tikrais atvejais – net visiškai „dingti“ stabdžiai.

Technologės teigimu, ruošiantis vasarai reikėtų dar susitvarkyti valytuvus ir purškiklius. Temperatūrų pokyčiai, saulė, įvairūs chemikalai ar nešvarumai veikia valytuvų gumas ir jos sukietėja, praranda elastingumą, taigi pradeda netolygiai valyti bei braižyti stiklą. Rekomenduojama juos keisti kas pusmetį, tad kaip pakeitėte valytuvus rudenį, nepamirškite to padaryti ir dabar. Be to, purškiklių sistemoje reikia pakeisti žieminį langų plovimo skystį vasariniu, kuris efektyviau veikia esant aukštai temperatūrai, tad puikiai pašalins vabzdžių liekanas ir kitas apnašas nuo stiklo.

Vasaros karštis gali paspartinti cheminę reakciją ir akumuliatoriaus viduje, o tai trumpina jo gyvavimo laiką. Taigi, prieš sezoną gali tekti įkrauti ir išvalyti jo kontaktus, nes jie turi būti be oksidacijos pėdsakų ir tinkamai priveržti. Taip pat svarbu patikrinti elektrolito tankį, kuris rodo, kiek yra įkrautas akumuliatorius. Esant pakitimams, papildykite akumuliatorių distiliuotu vandeniu arba elektrolitu.

Dar vienas reikšmingas veiksmas – vienodo padangų slėgio sureguliavimas. Ekspertė dar primena, kad nevienodo slėgio padangos susidėvi greičiau bei didina kuro sąnaudas. Be to, jei padangoje trūksta oro, važiuojant dideliu greičiu ji kais ir gali atšokti nuo ratlankio, sprogti.

Norint nuo to apsidrausti, slėgį rekomenduojama tikrinti kas 14 dienų ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę.Tikrinant slėgį, patartina įvertinti ir esamų vasarinių padangų būklę, kurios svarbiausias rodiklis – protektoriaus gylis. Teisės aktais nustatytas minimalus jų gylis – 1,6 mm, tačiau ekspertai vieningai rekomenduoja, kad jis būtų ne mažesnis nei 4 mm.