Šiuolaikinės technologijos iš esmės jau dabar leistų didžiąją dalį vilkiko vairuotojo darbo perduoti kompiuterinėms sistemoms. Žmogus, sėdintis vilkiko kabinoje, tokiu atveju taptų labiau kelionės operatoriumi nei vairuotoju. Tačiau tokias sistemas kuriantys „Volvo Trucks“ ekspertai teigia, kad šiuo atveju viskas vyktų atvirkščiai, tai yra dar labiau būtų išryškintas vairuotojo vaidmuo.
Autonominių transporto priemonių istorija prasidėjo 1970 m. Japonijoje. Nuo to laiko įvairių projektų metu universitetuose, mokslinių tyrimų institutuose ir aukštųjų technologijų kompanijų būstinėse visame pasaulyje buvo atliekami įvairūs tyrimai ir bandymai.
Automobiliais, kurių nevaldė vairuotojai, nuvažiuota šimtai tūkstančių kilometrų. Šios technologijos šalininkai tiki, kad tokios transporto priemonės padidins kelių pralaidumą, sumažins jų apkrovas, o svarbiausia – pagerins kelių eismo saugumą, panaikindama žmogiškojo faktoriaus galimą klaidą.
Statistika rodo, kad 90 % eismo įvykių atsitinka dėl žmogiškųjų klaidų. Šių technologijų priešininkai kelia susirūpinimą dėl kompiuterizuotų sistemų galimų klaidų. Jie taip pat klausia, kas būtų teisiškai atsakingas, jei viena iš žmogaus nevairuojamų transporto priemonių sukeltų nelaimingą atsitikimą?
Automatizuotos sistemos standartinėms situacijoms
Automatizuotos sistemos, pavyzdžiui, jutikliai, radarai, stebintys eismo situaciją ir transporto priemonės aplinką, turi privalumų prieš vairuotoją, tačiau „Volvo Trucks“ specialistų nuomone, saugiausias metodas, kai sujungi automatizuotą sistemą, kuri stebi transporto priemonės aplinką 360 laipsnių spinduliu ir profesionalaus vairuotojo žinias ir patirtį.
Vairuotojas yra vertinamas ir dėl to, kad gali priimti sudėtingus sprendimus situacijose, kuriose automatika susiduria su sunkumais. Kompiuteris niekada nepavargsta, bet jis gali padaryti tik tuos dalykus, kuriems jis yra užprogramuotas. Bet kuri situacija, kurioje yra „išlipama“ iš standartinių aplinkybių, reikalauja vairuotojo meistriškumo ir patirties bei žmogiškųjų sprendimų. Vairuotojai dažnai geriau įvertina situaciją ir pasirenka, ar reikia prilėtinti, ar staigiai stabdyti, ar tiesiog apvažiuoti kliūtį.
Todėl „Volvo Trucks“ sistemos kuriamos visiškai standartinėms situacijoms, pavyzdžiui, jas patogu naudoti esant spūstims.
Kai srautas juda lėtai, vairuotojo mintys gali klajoti visai kitur nei reikia. Jei priešais esantis automobilis staigiai stabdytų, gali įvykti eismo įvykis. Tokiose situacijose yra naudinga automatizuotų sistemų pagalba vairuotojui.
Žmogaus ir kompiuterio tandemas
„Volvo“ vizija – sujungti gerai apmokytą profesionalų vairuotoją su automatizuotomis sistemomis – yra realizuojama per SARTRE projektą. Pagrindinė projekto idėja – paskui vilkiką sinchronizuotai judanti transporto priemonių kolona.
Kiekviena vilkstinės transporto priemonė išlaiko vienodą atstumą nuo priešpriešiais važiuojančios transporto priemonės. Judama vienodu greičiu. Transporto priemonės nėra fiziškai sujungtos viena su kita ir gali bet kuriuo metu palikti koloną.
Kelionės metu vairuotojai gali atsipalaiduoti ir daryti kitus dalykus, nesusijusius su vairavimu, o kolona vyksta į savo paskirties vietą, pagal profesionalaus vairuotojo tempą.
Saugumas yra vienas iš pagrindinių „Volvo“ kriterijų, kuriant transporto priemones. Skandinavų inžinierių nuomone, nesvarbu, kas vairuoja, ar žmogus, ar kompiuterinė sistema, svarbiausia, kad tai būtų saugu.
Autopilotų sistemos naudojamos aviacijoje ir tai jau nieko nebestebina. Tikimasi, kad ateityje kiekvieną automobilį vairuos profesionalus vairuotojas, o dar geriau, jei jie bus du – žmogus ir kompiuteris.
