Europa yra užsibrėžusi iki 2050-ųjų tapti klimatui neutraliu žemynu ir aktyviai siekia šio tikslo. Nors transportas toli gražu nėra pats didžiausias teršėjas, jo indėlis į klimato kaitos švelninimą yra išties svarus. Atsižvelgdama į tai, visa Senojo žemyno automobilių rinka elektrifikuojasi. Tačiau ar pakanka vidaus degimo variklius pakeisti į elektros, kad tarša būtų sumažinta iki minimumo? Juk elektromobilių gamybos metu taip pat teršiama aplinka.

 

Elektromobilis tvaresnis – tik reikia pasivažinėti

Ne paslaptis, kad elektromobilių gamyba yra sudėtingesnė nei vidaus degimo varikliais varomų mašinų. Baterijų medžiagų gavyba, perdirbimas bei pačių baterijų gamyba taip pat daro žalą gamtai. Dėl to liaudyje sklando nuomonė, esą naudoti seną vidaus degimo varikliu varomą automobilį yra ekologiškiau, nei persėsti į naują elektromobilį.

Tai nėra tiesa. Mokslininkas Damienas Ernstas iš Lježo universiteto (Belgija) paskaičiavo, kad elektromobilio ir vidaus degimo varikliu varomo automobilio žala aplinkai nuo pat gamybos pradžios susilygins elektrinei transporto priemonei įveikus 67–151 tūkst. kilometrų, priklausomai nuo to, kaip pagaminta energija ji yra įkraunama.

„Reuters“ apžvalgininkai apskaičiavo, kad, pavyzdžiui, Norvegijoje, kur kone visa elektros energija yra švari ir pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, elektrinė susisiekimo priemonė pradės tausoti aplinką vos po 13 tūkst. kilometrų. Lenkijoje ar Kinijoje, kur energija yra gaunama daugiausia deginant anglį, nuvažiuoti reikės gerokai toliau.

 

Tvarių medžiagų negana

Bet vien tik važinėti švaria energija nepakanka. Automobilių gamyba vis vien reikalauja itin daug energijos, be to, jos metu į aplinką išmetama nemažai teršalų. Gamintojai, norėdami sumažinti savo veiklos pėdsaką, pradeda naudoti įvairias perdirbtas medžiagas, kurių nereikia kasti iš žemės gelmių.

Pavyzdžiui, „Tesla“ savo modelių salonus dekoruoja veganiška sintetine oda. „Mazda MX-30“ viduje galima rasti panaudotų vyno butelių kamštelių, o „Polestar“ apdailai renkasi nebereikalingus žvejų tinklus. „Citroën“ koncepcinio „Oli“ modelio kėbulas pagamintas iš perdirbto gofruoto kartono plokščių: jos supresuotos į korinę struktūrą ir sutvirtintos stiklo pluoštu.

„Naudoti perdirbtas medžiagas yra tvaru, bet man atrodo, jog tikrasis tvarumas yra tuomet, kai automobilis ilgai tarnauja. Kad ir iš kokių perdirbtų medžiagų jis yra sukurtas, jeigu po dešimtmečio vėl viską reikia perdirbti ir surinkinėti iš naujo, tai tiek to tvarumo. Manau, kad tvariausi automobiliai yra tie, kurie ilgiausiai važiuoja švariai“, – sako automobilių temomis rašantis žurnalistas Justas Lengvinas.

Čia galima grįžti prie „Citroën Oli“ pavyzdžio. Jo koncepcija paremta ilgalaikio tvarumo idėja. Automobilis sukurtas taip, kad būtų kuo paprastesnis, lengvesnis ir ilgaamžiškesnis. Pavyzdžiui, sėdynės supaprastintos tiek, kad jose yra 80 proc. mažiau dalių nei kituose automobiliuose. Trys pagrindinės dalys, pagamintos iš perdirbtų medžiagų, ir viskas.

 

Tvariausias tas, kurio nereikia prižiūrėti

Įprastai gatvėmis riedantys pustrečios tonos sveriantys SUV su gausybe ekranų, odinėmis sėdynėmis nėra tokie tvarūs, kaip gali pasirodyti. Jie sunkūs ir netaupūs, naudoja daug energijos. Savo ruožtu minėto prancūzų kūrinio salonas išties paprastas. Visas priekinis skydelis teturi 34 detales. Jo pagrindą sudaro per vidurį einanti pagrindinė sija, kurios vienoje pusėje – vairaratis, o centre – dėtuvė išmaniajam telefonui ir penki klimato valdymo jutikliai. Telefone galima matyti visus automobilio duomenis.

Negana to, inžinieriai savo koncepcinį modelį konstravo taip, kad jis būtų ekonomiškesnis. O didžiausias ekonomiškumo priešas – svoris. Elektra varomas „Oli“ su 40 kWh baterija sveria vos vieną toną. Netgi mažiau nei nedideli miesto hečbekai. Paprasta konstrukcija leidžia jam viena įkrova realiomis sąlygomis įveikti apie 400 kilometrų. Tai reiškia vos 10 kWh energijos sąnaudas.

Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, didelę reikšmę tvarumui turi transporto priemonės patikimumas. Tvariausias automobilis yra tas, kuris gali gyvuoti ilgą laiką nekeičiant jokių detalių. „Citroën“ tvirtina, jog „Oli“ gyvavimo ciklas siekia pusę milijono kilometrų.

Per šį laikotarpį netgi padangų keitimas taps visiškai nauja patirtimi, nes čia ant 20 colių aliuminio ir plieno mišinio ratlankių sumontuotos eksperimentinės „Goodyear“ padangos su dviejų lygių protektoriumi. Jų karkasas turėtų atlaikyti net 500 000 km, tad anksčiau atnaujinti reikės tik išorinę padangų dalį – lyg jas restauruojant, bet visiškai moderniu būdu.

„Manau, elektromobiliai turi potencialo būti ilgaamžiai, nes juose tiesiog yra mažiau besidėvinčių dalių. Tereikia gerai veikiančios elektronikos“, – mintimis dalijasi J. Lengvinas.

 

Ką daryti su baterijomis?

Specialistas papildo, kad silpniausia elektromobilio vieta – degraduoti linkusios baterijos. Europos Sąjungoje visiems naujiems elektromobiliams gamintojai privalo suteikti 8 metų arba 160 000 kilometrų garantiją, kad per šį laikotarpį baterija išlaikytų bent 70 proc. originalios savo talpos. Tačiau įveikti daugiau kilometrų su vienu baterijų paketu gali būti sudėtinga.

Neretai klausiama, ką daryti su automobiliui nebetinkamomis baterijomis? Dažniausiai jos naudojamos energijai laikinai saugoti. Europos Sąjungoje jas draudžiama išmesti – visos baterijos yra kaupiamos. Kuriamos jų perdirbimo ir atgaivinimo technologijos, kad būtų galima uždaryti tvarų ratą ir vis naudoti tas pačias medžiagas nebekasant naujų. „Volkswagen“ inžinieriai pasigyrė, jog dėl naujų technologijų jau gali iš senųjų „e-Golf“ baterijų paketų išspausti gerokai didesnę talpą juos atnaujindami.

Elektromobiliai apskritai yra patikimesni ir tvaresni už įprastus vidaus degimo varikliais varomus keturračius. Prancūzai sako, kad „Oli“ koncepciniame modelyje pritaikytų technologijų ir išmanių bei tvarių sprendimų bus galima aptikti ateities modeliuose.