Statistika rodo, kad dauguma (net iki 90 proc.) į Lietuvą iš Vakar Europos atvežamų automobilių yra daužti. Bijoti tokių mašinų ar ne? Žinoma, automobilį galima suremontuoti taip, kad būtų grąžinta pirminė jo būklė, labai panaši į buvusią prieš eismo įvykį. Bet tai nepigiai kainuoja. Remontuojant sudaužytos mašinos kėbulą reikia laikytis tam tikrų taisyklių, techninių normų ir gamintojo nurodymų.

Senoviniai automobiliai dažniausiai restauruojami – jie taip atnaujinami iš pagrindų, kad niekas nepasakys, jog kėbulininko darbas sumažino senovinės mašinos istorinę vertę. Kalbant apie įprastus modelius, vienintelė prasmė remontuoti kėbulą – tiesiog tai daryti apsimoka.

Profesionaliai panaikinti avarijos pasekmes nemažai kainuoja. Šiais laikais mašinos remontuojamos “šaltuoju būdu”: dažniausiai ištampomi deformuoti kėbulo elementai, o šio darbo tikslas – sugrąžinti gamykloje nustatytą kėbulo geometriją. Po remonto nustatyti matmenys patvirtins, ar viskas atlikta taisyklingai.

Šiuolaikiniai matavimo įrenginiai taip pat nepakeičiami vadinamaisiais sunkiais atvejais, kai pirmas remontas pasirodo esаs nesėkmingas. Deja, tokių atvejų pasitaiko labai daug, todėl prieš perkant daužtą automobilį protingiausias sprendimas – patikrinti jį matavimo įrenginiu.

Tai leis įvertinti galimas remonto išlaidas. Ši procedūra nekainuos labai daug, maždaug 300–400 Lt. Tą patį galima pasakyti ir apie jau perkamus suremontuotus automobilius. Atminkime, kad nei Vakaruose, nei Lietuvoje niekas nedalija nei nedaužtų, nei daužtų automobilių už dyką.

Žinoma, daužtos mašinos yra kur kas pigesnės nei naujos, bet šis skirtumas turėtų būti apskaičiuotas taip, kad padengtų profesionalaus remonto kainą. Be to, ir pardavėjas ar tarpininkas gauna iš to didesnės ar mažesnės naudos. Jo uždarbis, žinoma, priklauso ir nuo remonto kainos. Kuo pigiau suremontuojama daužta mašina, tuo geriau jam.