Daugelis šio teksto skaitytojų suabejotų atsakydami į tokį klausimą ir nemaža dalis pasirinktų atsakymą „Ne“. Tačiau statistika sako ką kita: daugelis lietuvių šeimų gali sau leisti įsigyti itin geros būklės, kelių metų senumo automobilį, arba netgi kai kuriuos naujus. Kaip tai įmanoma, turint galvoje, jog vidutinis lietuvio uždarbis nesiekia 600 eurų per mėnesį, o padoresnis naujas automobilis kainuoja bent 15 tūkst.?
Atsakymas – lizingas. Praėjusią vasarą SEB bankas pristatė modelį, pagal kurį apskaičiavo vidutines pajamas gaunančio žmogaus galimybes pirkti automobilius. Rezultatas – vienas žmogus galėtų įpirkti iki 8,7 tūkst. eurų kainuojančią transporto priemonę, o dviejų asmenų šeima – iki 17,4 tūkst.
Vidutinis lietuvių atlyginimas auga po kelis procentus į metus, analogiškai didėja ir maksimali įperkamo automobilio kaina – galima spėti, jog 2016-ųjų vasarą ji jau siekia 9 tūkst. Eur.
Vertinant įperkamumą, buvo skaičiuojama, jog žmogus gali skirti iki 25 proc. savo pajamų finansiniams įsipareigojimams ir turi santaupų, kurios sudaro bent 15 proc. perkamo automobilio kainos. 15 proc. yra minimali bankų reikalaujama pradinė lizingo įmoka, o 25 proc. – rekomendacinė paskolų dalis nuo visų pajamų. Įstatymais leidžiama paskolų dalis yra 40 proc. nuo pajamų.
Vertinant pagal tokius kriterijus ir renkantis lizingą penkiems metams su 4 proc. metine palūkanų norma, vidutiniškai uždirbantis lietuvis galėtų vienai įmokai skirti iki 136 eurų. Pagal nurodytą modelį, už tokią sumą išeitų kelių metų amžiaus „Toyota Avensis“, „Volkswagen Passat“, „Volvo V60“ ir daug kitų automobilių.
Pakėlus mokėjimo kartelę iki vidutiniškai uždirbančios dviejų asmenų šeimos, arba 272 eurų per mėn., galima galvoti ir apie naujus automobilius kaip „Renault Megane“, „Nissan Qashqai“ ar „Volkswagen Golf“, o naudotų tarpe atsiranda ir poros metų senumo BMW 5 ar „Audi A6“. Tiek teoriškai gali šeima, kurios mėnesinės pajamos nesiekia 1 100 eurų.
Tačiau kiek teorijos galima pritaikyti praktikoje? Ne paslaptis, daugelis naujų automobilių yra perkama būtent lizingu, tačiau vidutines pajamas gaunantys žmonės kur kas dažniau varto Autogidas.lt puslapius ar keliauja į turgų nei į naujų automobilių pardavimo saloną. Jeigu išreikšti skaičiais, Lietuvoje naudotų lengvųjų automobilių nuperkama 19 kartų daugiau nei naujų, o vidutinė pirkimo kaina svyruoja apie 3 tūkst. eurų.
Tai kaip čia išeina: lietuviai gali, bet neperka? Atsakymas paprastesnis. Žmonės atsargūs ir, pirkdami automobilį, daug dėmesio kreipia į jo nuvertėjimą. Juk būtent naujas automobilis per pirmus 3-4 metus praranda apie pusę savo pradinės kainos – daugeliui žmonių neatrodo tikslinga kišti pinigus į taip greitai nuvertėjantį daiktą.
Antra priežastis – įpročiai. Daugelis automobilių perkami susimokant už juos iškart – lietuviai finansinių įsipareigojimų vis dar vengia, nes nėra užtikrinti sugebėjimu tuos įsipareigojimus vykdyti visą kelerių metų laikotarpį.
Ar tie įpročiai kada nors pasikeis? Pagal „Regitros“ statistiką, naujų automobilių rinka auga po keliolika procentų kasmet. Bankai sako, kad lizingo rinkos taip pat auga, tik ne taip sparčiai. Tad... Pirkimo įpročiai keičiasi? Tą pokytį lengviausia įvertinti žvelgiant per asmeninę prizmę: prisiminkite kokį automobilį pirkote prieš 5 ar 7 metus ir kokį bei kokiu būdu įsigytumėte dabar?
