Teoriškai, pirmos kartos „Optima“ debiutavo 2000-iais, bet tai nebuvo modelis skirtas Europos rinkai. Antroji karta pasirodė 2005-iais, tačiau ir šio modelio europiečiai negavo. Tuo metu pirmasis „Kia Optima“ skirtas Europai debiutavo 2010-iais, o antroji Senojo žemyno vairuotojams skirta „Optima“, kokią ir apžvelgiame, pasirodė 2015-iais.
Su šiuo modeliu „Kia“ stojo į labai konkurencingą Europos vidutinio dydžio sedanų ir universalų rinką, tačiau pastaruoju metu pirkėjai tiesiog nusisuko nuo tokių modelių ir „Optima“, iš Europos, pasitraukė apskritai. Visgi, savo metu tai buvo tiesioginis ir vienas rimčiausių konkurentų šios klasės lyderiui – „Volkswagen Passat“.
Tačiau vienu atžvilgiu, „Kia“ šią dvikovą pralaimi – pietų korėjiečiai pasiūlė mažesnį variklių pasirinkimą nei vokiečiai. Pavyzdžiui, benzininiai tik du – 2.0 l su 163 arba 245 arklio galiomis, arba po modelio atnaujinimo pradėtas montuoto 1.6 l su 180 arklių. Dyzeliai taip pat du – iki atnaujinimo 1.7 l su 140, arba 1.6 l su beveik 140 arklio galių po atnaujinimo. Taip pat buvo ir iš tinklo įkraunamas hibridas, kurio 2.0 l bezininio ir elektros variklių bendras pajėgumas 205 arklio galios. Taigi, „Kia Optima“ variklių pasiūla nedžiugina, nes daugelis konkurentų suteikia didesnę laisvę rinktis ir vienintelis išskirtinumas nebent hibridinė pavara.
Jei pasirinksite modelį su naujesniu 1.6 l. dyzeliniu varikliu bei automatine greičių dėže, būkite nusiteikę, kad tai nėra pats optimaliausias variklis šiam automobiliui – nors pajudant iš vietos nuteikia optimistiškai, tačiau važiuojant didesniu greičiu, dinamika išsikvepia, todėl norintiems daugiau aštrumo ir greitesnio įsibėgėjimo, teks truputį nusivilti. Pavarų dėžė taip pat labiau mėgsta, kai važiuojama ramiau. Tuo metu važiuoklė su savo darbu susitvarko gerai – ten kur kelias nelygus užtikrina komfortą, o kur daug posūkių – stabilumą. Šiuo atžvilgiu pietų korėjiečiai padirbėjo tikrai gerai.
Viduje nerasite nieko, kas nustebintų. Tai daugelį klasės standartų atitinkantis automobilis, kuris siūlo nemažai komforto ir saugumo įrangos, bei daug vietos keleiviams. Kiek nusivilti gali tie, kurie tikisi aukštesnės kokybės interjero medžiagų. Visgi, čia panaudota nemažai kieto plastiko, prie kurio liestis nemalonu ir jis nesukuria jaukumo. Tačiau surinkimo kokybė labai gera, todėl tai iš dalies kompensuoja vidutinės kokybės medžiagas. Ergonomika gera, bet norint įvaldyti centrinio lietimui jautraus ekrano valdymą, tam teks skirti papildomo laiko. Buvo siūlomi du antros kartos „Kia Optima“ kėbulo tipai – sedanas ir universalas, bet, pavyzdžiui, nors universalo bagažinė atrodo nemaža, bet yra beveik šimtu litrų mažesnė nei „Volkswagen Passat“ – „Optima” 550, o „Passat” 650 litrų.
Patikimumo atžvilgiu, antros kartos „Kia Optima“, ganėtinai solidus automobilis. Dažniausiai vairuotojai skundžiasi gendančiu centriniu užtraktu, tačiau tai nėra brangiai kainuojanti remontas. Kita dažna problema, sugedęs akseleratoriaus padėties daviklis. Jam sugedus, netikėtai dingsta automobilio trauka. Gedimas erzinantis, tačiau taip pat nereikalaujantis didelių remonto išlaidų. Kita ne reta problema, generatorius, kuriam sugedus jis sukuria nepakankamai elektros energijos, todėl galiausiai akumuliatorius išsikrauna tiek, jog nepavyksta užvesti variklio. Jei pasirinksite „Optima“ su automatine greičių dėže, kuri pradeda veikti grubiai, keliaukite į autorizuotą servisą programinės įrangos atnaujinimui. Dažniausiai tai yra viskas ko reikia problemai išspręsti.
Antros kartos „Kia Optima“ negali pasiūlyti plačios variklių gamos, o bagažinės tūris taip pat nėra toks, kuris leistų lygiuotis į klasės lyderius. Tačiau šis modelis ne retai gali pasiūlyti daug komforto įrangos ir gerai subalansuotą važiuoklę. Jei jūsų poreikiai atitinka tai, ką siūlo tokia „Kia Optima“ – dairytis į kažką kitą, praktiškai nėra reikalo.
