Sunku būtų rasti Lietuvoje kitą kelių eismo taisyklę, kurios svarstymas keltų tiek ginčų. Kai 0 promilių alkoholio norma buvo įvesta motociklininkams, pradedantiems, taksi, sunkvežimių ir keleivinio transporto vairuotojams, visuomenė į tai reagavo adekvačiai: juk šie vairuotojų tipai yra mažuma visų eismo dalyvių. Tačiau vos buvo užsiminta apie galimą „0 promilių ribą“ visiems vairuotojams, visuomenė tarsi suskilo į dvi dalis.
Viena dalis teigia, kad prie vairo nesėda net ir po bokalo alaus, tad 0 promilių įtakos jų įpročiams neturės. Kiti gi sako, kad 0 promilių nepalieka šanso nedidelei paklaidai – pavyzdžiui, jeigu vairuojama ryte, kai vakare buvo vartoti alkoholiniai gėrimai, arba kai praėjo kelios valandos po pietų, o jų metu išgerta taurė vyno. Teisios iš dalies yra abi pusės.
Paklauskite bet kurio narkologo ir jis atsakys, jog net ir nedaug alkoholio vartojęs žmogus elgiasi kitaip nei visiškai blaivus: jo reakcija prastesnė, jis ne toks atidus ir sunkiau prognozuoja kitų eismo dalyvių veiksmus. Tuo pačiu geriau vertina savo galimybes. Vairavimo instruktoriai taip pat gali pateikti faktų, kodėl nedaug alkoholio vartojęs žmogus yra prastesnis vairuotojas negu visiškai blaivus.
Iš to daugeliui kyla klausimas: ar tikrai taurę vyno išgėręs žmogus tampa tokiu prastu vairuotoju, jog nebegali dalyvauti eisme? Atsakymas aiškus – tikrai ne. Daugelyje Europos valstybių vairuotojams galioja 0,5 promilės kraujyje alkoholio norma, kai kuriose – 0,2 ar net 0,8. Ir tik keturiose Europos Sąjungos valstybėse yra nustatyta 0,0 promilės riba (2016-ųjų sausio mėn. duomenimis). Įdomu, kad visos jos yra Rytinėje Europos dalyje ir išsivystymo lygiu atsilieka nuo vakariečių (tos keturios šalys – Čekijos respublika, Rumunija, Slovakija ir Vengrija).
0 promilių įstatymą siūlančiųjų argumentas yra kitas: bet koks alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo turi būti netoleruojamas.
Įstatymo priešininkai tokiam teiginiui ne tik nepritaria, bet ir pateikia konrtargumentų: juk tas, kuris sėda prie vairo „turėdamas“ sunkų ar vidutinį girtumo laipsnį, tokios pat būsenos sės nepriklausomai nuo to, kokia bus minimali leistina alkoholio promilių kraujyje norma.
Tuo pačiu galima pritaikyti ir kitą argumentą. Lietuva vis dar velkasi Europos gale pagal žuvusiųjų keliuose skaičių, tačiau kiek tragiškų avarijų sukelia žmonės, kurių alkoholio norma kraujyje yra mažiau nei 0,4? Dauguma išgėrusių žuvusiųjų pėsčiųjų ar tragiškus incidentus sukėlusių vairuotojų kraujyje turėjo daugiau nei 1, o neretai – daugiau nei 2 promiles alkoholio. Jiems vargu ar yra skirtumas, kokia norma nustatyta – vis tiek ji viršijama kelis kartus.
Ilgalaikėje perspektyvoje, tikėtina, suveiktų ir įstatymo šalininkų argumentas apie netoleranciją sėdančiam prie vairo taurę vyno išgėrusiam žmogui – toks visuomenės požiūris išsivysto ne per dieną. Tačiau trumpuoju periodu toks įstatymas vargu ar turėtų didelį poveikį ir greičiausiai tik priverstų dalį žmonių atsisakyti įpročio pasivaišinti taure vyno prie pietų stalo.
Autogidas.lt
