Pontevedros mieste(Ispanija) šaukti nebūtina – susikalbėti galima ir nekeliant balso. Mat tam tiesiog nėra poreikio – kadangi mieste nėra jokio transporto priemonių keliamo triukšmo. Vietoje to galima išgirsti paukščių čiulbėjimą, maišomos kavos šaukštelių barškėjimą kavinėse ir žmonių balsus. Mokytojai vedžioja vaikus po miestą be jokios baimės, kad vienas iš jų išbėgs į gatvę ir bus partrenktas automobilio.
Nuo 1999 metų Pontevedros meru dirba Miguelis Anxo Fernandez Loresas. O jo filosofija paprasta – automobilio turėjimas nesuteikia teisės užimti viešą erdvę. Jis pasakoja, kad jam tapus meru, po jo kabineto langais esančia gatve pravažiuodavo 14 000 automobilių, o mieste pradundėdavo daugiau automobilių, negu jame tuo metu buvo gyventojų.
Miesto infrastruktūros vadovas Cesaris Mosquera sako, kad jam nesuvokiama, kaip vaikai ir senoliai negali naudotis gatve vien dėl to, kad ja važiuoja automobiliai. Kaip privatus objektas – automobilis – gali okupuoti viešą erdvę – gatvę.
M. A. F. Loresas miesto meru tapo prieš tai net 12 metų išbuvęs opozicijoje – tačiau jam tapus meru, jau po mėnesio pėsčiųjų zona tapo 300 000 kvadratinių metrų ploto senovinis miesto centras, o gatvės buvo išgrįstos akmenimis.
Meras pasakoja, kad prieš tai istorinis miesto centras buvo tiesiog miręs. Jame buvo daug narkomanų ir automobilių. Mieste mažėjo gyventojų, jis buvo užterštas, nutikdavo daug eismo įvykių. Miestas tiesiog buvo stagnuojantis. Dauguma žmonių, kurie turėjo galimybę išvykti, taip ir padarė. Iš pradžių meras norėjo pagerinti eismo sąlygas, tačiau negalėjo sugalvoti veikiančio plano. Vietoje to, buvo nuspręsta pėstiesiems sugrąžinti viešąją erdvę – o tai buvo padaryta atsikratant automobilių.
Buvo uždrausta automobiliais važiuoti per miestą, taip pat panaikintos automobilių stovėjimo vietos – kadangi žmonės, ieškantys kur pastatyti automobilį, sukelia daugiausiai spūsčių. Tad vietoje visų tradicinių stovėjimo aikštelių buvo įrengtos požeminės stovėjimo aikštelės, taip pat naujos stovėjimo vietos miesto pakraščiuose. Iš viso mieste automobilių statymui buvo įrengta 1686 nemokamų vietų.
Šviesoforus pakeitė žiedinės sankryžos, senamiestį ir XVIII amžiaus miesto dalį pavertė zonomis, kuriose draudžiamas automobilių eismas – o kitose zonose greitį apribojo ties 30 km/h riba.
„The Guardian“ rašo, kad tokių pokyčių nauda yra keleriopa. Tarp 1996 ir 2006 metų mieste eismo įvykiuose žuvo 30 žmonių, o per kitus 10 metų – vos 3. Ir nei vieno nuo pat 2009 metų. CO2 emisijos sumažėjo 70 procentų, o du trečdaliai kelionių, kurios seniau būdavo vykdomos automobiliais, dabar vyksta dviračių ar tiesiog savomis kojomis. Be to, nors aplinkiniuose miestuose mažėja gyventojų, į Pontavedrą atsikraustė 12 000 naujakurių. Be to, apsunkinus dokumentų didžiuliams prekybos centrams gavimą, atsigavo smulkusis verslas, kuriam buvo nelengva ištverti 2009-ųjų ekonominę krizę.
Žinoma, ne viskas praėjo taip sklandžiai. Žmonėms nepatinka tai, kad jie negali važiuoti automobiliais ten, kur tik nori. Tačiau M.A.F. Loresas sako, kad nors kiti tai laiko teise, jis tai laiko privilegija. Meras pasakoja, kad tie, kurie nori susituokti zonoje, kurioje draudžiamas automobilių eismas, gali atvykti automobiliu. O tie, kurie atvyksta į vestuves kaip svečiai, privalo tai padaryti be automobilių. Ta pati taisyklė galioja ir laidotuvėms.
Be to, miesto pakraščiuose padidėjo eismas, o stovėjimo vietų tiesiog nepakanka.
Architektas Rogelio Carballo Soler sako, kad miestas yra idealus pėstiesiems. Visą miestą pereiti galima vos per 25 minutes. Anot jo, modelį galima kritikuoti, tačiau nėra argumentų, dėl kurių jį galima būtų atmesti.
Visi darbai buvo atliekami iš paties miesto lėšų, o iš regioninės ar centrinės valdžios nebuvo gauta nei cento. Meras sako, kad darbai buvo atlikti iš einamiesiems darbams skirtų lėšų, tačiau nebuvo brangūs. Anot jo, tai nebuvo pasaulinio masto projektas -, tiesiog buvo padaryta tai, kas pasiekiama vietos valdžios jėgomis.
Šaltinis: http://technologijos.lt
