Detonacijos (2 стр.) (71)

tai as megejas - tiuneris darausi sau, kolkas nebandziau niekam parduoti tiuno, nes pirma noriu isbandyti ant savo aparato, kad isitikinciau, kad jis saugus ir, kad einu i gera puse. nors siaip nieko ten sudetingo.. pati aparatura perprogramuot daugumai dyzeliu (KWP 2000 - JTD, HDI, TDI, CDI, dCI, CRDI, dauguma benzininiu BMW su Siemens Ms43 ECU ir t.t.) vaiksto po $70.. gauti tiunintu failu - kitas reikalas.. jei turi priejima prie dyno, turi tiuninimui skirta aparatura (oro/kuro misinio davikli, detonacijos davikli, ismetimo duju temp davikli ir t.t.) tada gali pats modifikuoti orginalius failus.. nors dyno nebutinas.. gali ir gatvej isbandyti is bedos. arba gali bandyti nuskaityti is jau "cipintu" dyzeliu ir kepti kopijas.. bet jie kartais buna "uzrakinti"..

nieko varikliui nenutiks dirbant etanoliu.Jo oktaninis skaicius aukstas, tad detonacijos nebus.Na o kad sanaudos padideja, tai spreskit patys-kompas nezino kad dega variklyje ne benzinas ir ismetamasias dujas liambda zondu analizuoja kaip benzino degimo produktus.Kai nebegali koreguot kuro padavimo(ty iskart) pereina i avarini rezima(open loop), t.y nekreipia demesio i liambda zondo parodymus ir kura maiso su oru pagal standartine schema(netaupiai bet uztikrinant vaziavima).Va cia ir prasideda visi fokusai-vienos netraukia, kitos trukcioja ar blogai kuriasi.Na ir sanaudos 20% realiai padideja.Yra auto jau pritaikytu bioetanoliui(kompas pats atskiria koks kuras dega), yra chiptiuningo bioetanoliui, manau greit ir EVB(Elektroninis valdymo blokas) bus galimybe perprogramuot vienam ar kitam kurui.

jei kalbi apie 1.9E benzina tai taip, stovi kompas.. bet nemanau, kad kas nors tau ji "cipuos", nes jei nekeisi daugiau nieko variklyje - ismetimo, paskirstymo velenu ir pan - tai nelabai verta tau jo flashint.. vienintelis dalykas ka tau gali padaryti su juo yra custom tune, kuris kainuoja, ir daromas ant dinamometrinio stendo.. ir is esmes jie paankstins degimo kampa ir siek tiek pariebins misini.. bet blogumas tamee yra tas, kad po tokio tiuno negalesi pilti zemesnio oktano kuro.. jei jie padarys tau degimo kampa ankstyva tarkim su 98 oktanu ir tu ipilsi 95 tai neisvengsi detonacijos del ko labai greitai prapus galva arba dar kas nors rimtesnio bus.. ir tu tikrai negausi nezmoniskos galios is to.. masina bus gyvesne, bet tikrai nebus stebuklu.. tikrai neverta.

bijau sumeluot del cipo tipo.. pagal metus sakyciau, kad bus ROM.. be to.. diagnostikoj niekas nereguliuoja misinio, tam reikalingas dyno stendas, kad galima butu isbandyti nauja misini ivairiose vaziavimo situacijose. dauguma ten moka tik pajungti kodu skaitytuva. kompas turi bazinius zemelapius + adaptacija, jei yra, ir tada stebi liambda ir detonacijos daviklius ir pataiso misini ir degimo kampa.. bet yra momentai kada kompas neziuri i liambda pvz pagreitejimo metu. jei variklis stipriai modifikuotas, raiai vazinejant viskas atrodys normaliai, bet kompas pagreitejant nepariebins misinio ir gali buti bedu. jei kompas gamyklinis nesiprogramuoja tai galima is bedos naudoti piggyback kompa kaip pvz GReddy e-Manage Blue.. jis turi galimybe prideti papildomai kuro ar net pavelinti degima (tik reikia isigilinti i pajungima). Bet su piggybackais reikia atsargiai.. nes gamyklinis kompas gali buti nepatenkintas riebesniu misiniu ir adaptuotis neigiamai - t.y. paliesinti misini per visa zemelapi..

jei blokas butu kaltas tai kompresijos nebutu, maisytusi antifryzas su tepalu ar kazkas panasaus. arba butu pasaliniu garsu. jei ju butu, tada detonacijos daviklis irgi numusinetu degimo kampa ir taip mazintu galia.

vestis tai abu panasiai turetu, nes bazinis kampas beveik visu toks pats. klausimas tik tada kodel jis velina degima net jei boosto nera. imetu savo degimo kampo zemelapi, jei ka iziuresi. boostas prasideda (priklausomai nuo apsuku), nuo kazkur 700 mg/c (virsutine grafa) ir aiskiai smarkiai musa per degimo kampa. ir visam diapozone musa. atmosferiniam beveik pastoviai ankstinasi degimo kampas. lyginant su situo zemelapiu - raudona zona (ankstyvas degimas) butu daugiau i desine - link maksimalios apkrovos.

kadangi pas tave kompresija normali, tai beda greiciausiai arba degimo kampe arba ipurskiamo kuro kiekyje..

as nelietuvoj esu.. siaip patarciau erai pasiskaityti. hondu senesniu kompai nesunkiai "nulauziami", ir programines irangos jiem yra nemokamos internete. blogiausiu atveju galima paimti civico ECU is lauzyno ir labai nesunkiai pritaikyti, nes davikliai beveik visi tie patys. aisku senesni ECU tuo ir blogi, kad juos reikia fiziskai cipuoti.. t.y. - islituoti standartini cipa is ECU ir ilituoti EPROM tipo cipa, kuris yra programuojamas. nlb ka jis nusiamno jei sake "svarbu neperkaitinti variklio"... speju ir turbina dejo nuo TDI... kregzde turi oro srauto matuokle ir gan jautria detonacijos detekcijos sistema.. tai ir isgelbejo tavo drauga.. ECU kazkiek dadejo kuro prie boosto ir pavelino degima.. hondos ipurskimo sistema neturi oro srauto matuokles. oro kieki nustato pagal isiurbimo kolektoriaus slegi ir variklio greiti.. minusas tame tas, kad hondos isiurbimo kolektoriaus slegio (greiciau vakuumo) daviklis mato tik vakuuma iki atmosferos slegio. papildomo oro is turbinos sita sistema neturi sansu pamatyti

Taigi duju degimo temperatura ukstesne nei benzino ir kaloringumas mazesnis ir uzdegti sunkiau taigi kodel duju valgo daugiau nei benzo del labai paprastos prezasties norint sumazinti duju degimo temperatura yra pilama daugiau kuro taip gaunamas riebus misinys ir jis dega tokioj pacioj temperaturoj kaip ir benzas, voztuvai pradega tuo atveju kai taupuoliai prisuka duju kjraniukus ir pasidaro liesas misinys ir dega jis aukstesnej temperaturoje ko pasekoje gaunamas ne tik pradeginti voztuvai bet ir iskyla detonacijos pavojus. kas liecia sportini oro filtra jai nepoirksi uz 30lt turguj tai jis pades sportinis konusisnis oro filtras npormalios firmos kainuoja apie 150lt plaunamas tepamas ir apie 250lt tik plaunamas velgi ji reikia plauti norint kad jis gerai funkcionuotu. ir po plovimo nepamirsti sutepti jai tepamas, dar budas kad nelauzytu oro filtro dezes nepriversti oro slangos prie filtro o tik ja uzmaut aisku jai MAF nestovi oro filtre, o dar geriau atlaisvinti pries MAF esancuiaslangele. dar butu gerai pasimatuoti kompresija ir paziuret ar tikrai voztuvam viskas gerai. sekmes bedu paieskose

del nesivedimo kaltas alkuninio veleno padeties daviklis. simptomai visi rodo i ji. nes jis yra jautrus temperaturai - isylus varikliui jis gali veikti arba geriau arba blogiau. liambda zondas, oro matuokle ir detonacijos davikliai neturi itakos vedimuisi, nes vedantis, kompiuteris juos ignoruoja ir naudoja isanksto uzprogramuotus kuro ir degimo kampo zemelapius. isiurbiamo oro temperaturos ir variklio temperaturos davikliai turi siek tiek itakos vedimuisi, bet ji ne tokia didele kaip alkuninio veleno padeties daviklio.. nes kai jis pradeda "puliuoti" variklio kompiuteris nemato, kad variklis apskritai sukasi ir net nebando ipurksti kuro ar duoti ziezirba.. gali sukti iki nugriuvimo vistiek nieko nebus. kitas variantas, kad kuro siurblys eina i pabaiga.. nes simptomai irgi panasus. as patarciau pasikeisti alkuninio veleno davikli, bet geriau butu, jei pasidarytum normalia diagnostika.. t.y. kai masina nesiveda jie turetu sekti kuro slegi ir pajungus skaneri ziureti kokias apsukas "mato" variklio kompas. jei slegis zemas - kuro pompa eina i pabaiga, jei apsukos sokineja, arba ju isvis nera, tada alkuninio veleno padeties daviklis.

benzininiame variklyje oras yra spaudziamas kartu su kuru. jei misinys yra liesas jis gali uzsidegti savaime nuo karscio - anksciau nei zvake ji uzdega. arba detonuoti - degti netolygiai ir su daug didesne temperatura ir slegiu. net ir nedetonavus degimas bus daug karstesnis nei riebaus misinio, nes nesudeges kuras riebiame misinyje mazina degimo temperatura. kuro kokybe tiesa irgi svarbu, nes didesnis oktanas mazina detonacijos tikimybe, nes aukstesnio oktano kuras dega stabiliau. dyzeliniame spaudziamas tik oras todel baimes, kad misinys uzsidegs savaime, ne tada kada reikia, arba detonuos nera. kuras ipurskiamas tada kada jis turi uzsidegti. svarbesnis yra ipurskimo kampas liesesniam misiniui - jis turetu buti ipurskiamas kiek veliau nei riebus, nes jam reikia maziau laiko sureaguoti pilnai su oru. todel is gamyklos isriedejusios dyzelines masinos yra ekonomiskos ir saugios - misinys liesas, ipurskimo kampas velyvas.. bet tai labai "kerta" per galia.. todel net ir paprastas variklio kompo perprogramavimas duoda labai neblogu rezultatu. tai nereiskia, kad tiuneris padare kazka labai ispudingo, tiesiog variklis buvo uzsmaugtas is gamyklos..

ne vien ekologijoj esme EGR. ir ismetamasias dujas i siurbima ileidzia, ne tam, kad "suvirskintu".. ten nera ka jau virskinti jei liambda zondas tvarkingas. jas ileidzia tam, kad atskiestu oro/kuro misini del ko sumazeja degimo temperatura. jei variklis tvarkingas ir kompresija nepabegus - uzkimsimas EGR tau nieko nedades.. gali net atimti. nors sviezio oro/kuro misinio cilindre buna maziau, bet prie zemesnes degimo temperaturos detonacijos buna daug maziau del ko kompas paankstins degimo kampa.. o degimo kampas yra daug svarbiau nei vien tik daugiau misinio.. be EGR misinys pilnai taip ar taip nesudegs del pavelinto degimo. nepatarciau uzkimsti EGR turbodyzelyje. ismetamosios dujos bus karstesnes nei su EGR del ko turbina gali greiciau "pareiti". o del to kodo. tai arba pats EGR voztuvas neveikia arba daviklis jame. bet kuriuo atveju reikes keisti voztuva, nes daviklio atskirai negausi. ir jei jau nuimsi EGR voztuva pravalyk vamzdelius ir portus, nes jie buna uzsikise.

R turi kitokius stumoklius - 1. jie yra tvirtesni 2. del ju "dizaino" sumazeja kompresija. Shiaip vienintelis "padorus" budas sumazinti kompresija yra stumoklio "lekshtutes" dizainas. Galima deti storesne tarpine, bet nepatartina, nes ji itakoja liepsnos plitima cilindre del ko gali padideti detonacijos tikimybe. Ash naudoju BDM interfeisa (~$5 ish eBay). Reikia sulituoti 10 "adateliu" ant pachio ECU plokshtes, kad galetum pajungti ta interfeisa. Pajungus interfeisa reikia pajungti srove i ECU.. ash naudoju seno laptopo blokeli (~16V). Shiaip galima jungtis prie ECU per P arba I "busa" naudojant CAN i USB interfeisa, bet ji sunkoka gauti, jis yra brangus, sunku gauti jam draiverius ir nelabai patikimas flashinant.. Jei dings srove flashinant su juo.. turesi vistiek naudoti BDM interfeisa, kad prikeltum ECU ish mirusiu.. bet su juo galima uzgesinti Check Engine lempute ir matyti variklio duomenis.. Man to nelabai reikia, nes ash turiu gera OBD2 skaneri, su kuriuo matau variklio duomenis, ir galiu uzgesinti Check Engine lempute. O su BDM interfeisu galima tik nuskaityti programa ish ECU, ja ishtrinti ir surashyti nauja. kas uzima ilgokai.. ~10min nuskaitymas ir ~15min irashymas. Su CAN-USB tas trunka dar ilgiau ir yra tikimybe, kad nepavyks irashyti.. del to ash jo ir nenaudoju.. Ash naudoju T7 Suite, kuri yra nemokama (deka vieno Saaberio - programuotojo ish Belgijos). yra ir T5 ir T8 suite.. atitinkamom sistemom (Trionic 5 - Saab 900 su raudona DI kasete, ir Trionic 8 - naujiem 9-3 ir 9-5). Ai dar reikia bin2srec programos, kad galetum .bin failus (kuriuos naudoja T7 suite) paversti i .src failus (kuriuos "supranta" ECU). Ir dar mazu programu rinkinuko jei flashini per BDM. Shiaip nesunku flashinti.. Tik jei pats pradesi ta daryti turesi isigyti wideband liambda zonda su dachiku (~$200 - $300), kad matytum tikslu oro/kuro mishini.. be jo gali labai nesunkiai ishlydyti stumoklius.. dar detonacijos daviklis padetu jei pradesi zaisti su degimo kampu... bet detonaciju skaichiu gali matyti tiesiogiai pajunges per CAN-USB interfeisa.

siaip tiesos dalis yra, kad resetinus (atjungus ECU ilgesniam laikui) kuriam laikui pagereja nestipriai trauka.. bet ne del to, kad is karto vazineji kaip balvonas ir kompas stebuklingai prideda galios, o todel, kad ilgainiui kompas pavelina degima.. jis tai daro, nes jaucia detonacija. kompo bazinis degimo kampo zemelapis dazniausiai buna pritaikytas geram kurui ir neaukstai isiurbiamo oro temperaturai. bet vaziuojant kompas visa laika stebi detonacija ir kai detonacijos lygis buna nesaugus, kompas automatiskai pavelina degima.. bet pavelina tik tam laikui kol detonuoja.. t.y. trumpalaikis pavelinimas, bet kompas ta pavelinimo momenta issisaugo atmintyje ir jei tokie momentai kartojasi tada tas trumpalaikis pavelinimas, kuris pats ivyko prie, tarkim, aukstu apsuku/dideles apkrovos tampa "globaliu" pavelinimi per visa zemelapi del ko prie zemesniu apsuku/nedideles apkrovos masina pasidaro "bukesne". butent sita "globalu" pavelinima ir nuresetina ECU atjungimas del ko masina vaziuoja su baziniu "agresyviu" degimo kampu. detonacija "provokuoja" blogas kuras ir karstas oras.. del to karsta diena masina visada vaziuoja siek tiek silpniau nei salta.. ypac turbines.. dar yra kai kuriose masinose boosto adaptacija.. bet 30 min nereikia vazineti uztenka poros pagreitejimu.

"degalines" speju reishkia kura ) viskas skamba labai shauniai, bet magnetas to nepakeis.. tai priklauso nuo kuro "atomizacijos" t.y. kai kurio chiurkshle tampa mazais kuro lasheliais pakibusiais ore.. ir jos magnetas negali itakoti.. atomizacija priklauso nuo purkshtuko dizaino, kuro slegio, isiurbimo sistemos temperaturos ir t.t. jei nesudeges kuras yra ishmetamas i ishmetimo vamzdi liambda zondas mato riebesni mishini ir adaptuojasi.. t.y. paliesina.. ten toliau eina kalba, kad tipo padides variklio galingumas.. bet velgi.. kuro molekuliu struktura tam mazai turi itakos.. Oktanas turi ish dalies, bet vien oktano padidinimas neprides galios.. reikia keisti ir degimo kampa.. be to.. tie magnetai nekeichia oktaninio skaichiaus taip, kad galios daugiau nebus. apie "mikrosprogimus" arba detonacija.. vel tas pats.. detonacija priklauso nuo oktano skaichiaus, degimo kampo, mishinio kokybes ir degimo temperaturos.. ir dar.. jei girdi detonacija, tai jokie magnetai tau nepades... CO ir HC sumazes tik tokiu atveju kai mishinys bus paliesintas (arba degimo kampas pakeistas).. del ko padides NOx ir degimo temperatura, ir del to padides detonacijos tikimybe.. bet nei vieno ish shitu dalyku nedaro magnetai ant kuro sistemos shlangeles.. taip, kad darykit ishvadas patys

Db cia toks klausimas i kuri pats nebeatsakau, reik protingesnio nuomones. Varikli ir visa kita surinkau, uzsikuriau, nu zodziu, viskas kaip ir ok, susitvarke tepalo spaudimas ir t.t. Bet db kita problema. Be apkrovos, jis dirba, dirba normaliai, kaip ir nieko neiprasto, o va vaziuojant, iki kokiu 2.5k rpm vaziuoja, bet lyg juntamas vangumas, o spaudziant toliau, tarytum pradeda nepridirbt visi cilindrai, daryk ka nori, kratosi o netraukia, keisciausia jog chek'as neuzsidega. Bandziau be turbos, taspats. Tik be turbos nepridirbt pradeda prie aukstesniu sukiu. Keiciau viska kas imanoma: Oro srauto matuokle, zvaklaidzius, zvakes, degima, degimo dangteli, skriejika, babina, droselines davikli, ecu, alkuninio davikli. Niekas nepasikeite.... Tikrinau dirza-degimas geras. Vedasi labai sunkiai, jei uzsivedei-uzgesinai, uzsiveda is pirmo variklio vertimo, jei uzgesines palaukiai bent pora min, vos akumas atlaiko kol vel uzkuri, nesvarbu ar saltas motoras ar karstas. Dar idomus niuansas, nereguoja i detonacijos davikli ir lembda, gali juos atjungt, chek'as neuzsidega. Taipat nereguoja i degimo holo davikli, ji atjungus, tik chek'as uzsidega. Toks vaizdas, jog jis nebekoreguoja sau degimo, o dirba tarytum pagal is anksto sudaryta zemelapi, o i pagrindinius daviklius neatsizvelgia... Ar tai gali but del atmosferiko voztuvu velenelio? Taciau mano nuomone, ismontavus turba, tada viskas butu ok. Bet taip nera..... Is anksto dekui uz nuomone....

daug zaidimo su gamykliniu kompu. jei esi rimtai nusiteikes tada patarciau detis perprogramuojama kompa. manau Megasquirt pradziai pilnai uztektu, jis gana galingas, lankstus ir daug pigesnis nei kiti. ir gali pradziai palikti savo kompa prijungta prie degimo kampo valdymo (kol nejauti detonacijos), o turbos slegi ir kuro ipurskima valdyti su Megasquirtu. ir jei desi Megasquirta ir pats programuosi (kas nera taip sudetinga kaip skamba, bet patarciau pirma gerai apsiskaityti apie elektronini kuro ipurskima ir visus niuansus, nes gali blogai baigtis) tada reikes tau nusipirkti Wideband liambda zonda su kontroleriu ir matuokle, kad visada zinotum, koks tavo oro/kuro misinys. dabar klausimas del turbos, tai vien pakeitus turba nieko negausi, gali net sumazeti slegis jei tavo gamyklinis ECU turi oro srauto matuokle, nes kompas matys daugiau oro prie zemesnio slegio. jei tavo sistemoj nera oro srauto matuokles tada gali islieseti nezymiai oro/kuro misinys, bet neziauriai.. bet aisku tai nepatartina. turbos keitimas i daug didesne cia jau beveik paskutinis zingsnis. pirma turetum paruosti atitinkama kuro sistema - didesni purkstukai, adekvatus kuro siurblys ir purkstukam pritaikyta kompo programa. tada gali arba kelti gamyklines turbos slegi - jei ji dar turi rezerva, arba deti didesne ir kelti slegi tuo paciu reguliuojant degimo kampa ir ipurskiamo kuro kieki. ir reikia nepamirsti pacio variklio ir sankabos/pavaru dezes tvirtumo, nes gamyklines sankabos dazniausiai neatlaiko papildomos galios. mechanines dezes kantresnes, bet vistiek negali zinoti.

tai ten varzu, kondensatoriu, diodu ir dar keliu, gana populiariu chipu reikes.. turetu tureti jie. Lemonoj turi.. bent anksciau turejo. o papildomai reikes dvieju temperaturos davikliu (ausinimo skyscio ir isiurbiamo oro) ir sugalvoti kaip juos pritvirtinti. nors siaip yra budas pritaikyti jau esamus.. tik reikia zinoti kreive ju varzos priklausomybes nuo temperaturos. bet geriau butu naujus sudeti, jei pradziai MS kartu su gamykliniu kompu veiks. nes degimo kampa patarciau pradziai palikti gamykliniam kompui, kol perprasi Megasquirt ir gausi detonacijos detektoriu (~$65). jei pirksi V2.2 plokste rekes VR sensoriaus "stiprintuvo", nes atrodo Hyundai naudoja panasu sensoriu kaip ir Saab - magnetini sensoriu su 58 dantu (60 su dviem isluptais) dantraciu. ten siaip nereikia jo pirkti kaip atskiros dalies, gali susilituoti. Droselio padeties daviklis turetu tikti gamyklinis. Boosto valdymui reikes solenoido(~$50). bet gali susideti manual boost controlleri pradziai. daugiau tai kaip ir viskas.. DIYautotune.com pavartyk kataloga, ten yra viskas ko reikia ir dar daugiau. jie knyga isleide labai nebloga - "Performance Fuel Injection Systems". turiu as ja. nors tiesa pasakius ji nieko per daug naujo manes neismoke, nes as pries tai kelias panasias buvau perskaites + koledzo knygoj (Automotive Technology) buvo nemazai informacijos. bet tau manau butu labai naudinga, ten apie kiekviena ipurskimo sistemos komponenta gana placiai aprasyta ir zinoma apie pati tiuninga. paziurek, gal yra eBook kur torrentuose, jei nenori pirkti pacios knygos. http://www.amazon.com/dp/1557885575?tag=httwwwdiycom-20&camp=14573&creative=327641&linkCode=as1&creativeASIN=1557885575&adid=10A92TXQ3EZMBNVARQ6H&&ref-refURL=http%3A%2F%2Fwww.diyautotune.com%2F

keistai cia su 10 litru.. pas mane ~188kW.. ramiai vaziuojant ima maziausiai 13L, visa laika spaudziant ~26L.. aisku pas mane tiunas pacio darytas, ir misinys riebus paliktas ant pacio galo (~10.5AFR).. bet ramiai vaziuojant iki tiek niekada nedaeina.. buna normalus misinys, bet maziau 13L niekaip. o tas "cipavimas" (nekenciu sito termino, nes fiziskai nieko su paciais mikrocipais daryti nereikia.. "gezu" sugalvotas terminas) tai yra, kaip ir sake, variklio kompiuterio perprogramavimas.. siaip keicia ne tik turbinos slegi, nes dyzeliuose jis ir taip nemazas.. nes dyzeliuose nera salygu tokiai detonacijai kaip benzininiuose varikliuose, t.y. benzininiuose spaudziamas oro ir kuro misinys, o dyzeliuose - tik oras.. tai jei dyzelio ipurskimo kampas nebus per ankstyvas - detonacijos nebus.. gamykliskai degimo kampas yra velyvas, nes kuro ipurskiama pakankamai mazai - t.y. misinys buna liesas.. toks misinys reikalingas sumazinti dumingumui.. bet liesam misiniui reikia maziau laiko sudegti, del to ipurskimo kampas yra velyvas.. visa tai sudejus bendra variklio galia yra pakankamai maza.. perprogramavus variklio kompa ipurskimo kampas yra paankstinamas ir pridedama daugiau kuro.. toks misinys dega ilgiau ir del to atitaikius ipurskimo kampa galima isgauti daug aukstesni cilindro slegi del to ir galios buna daugiau. bet teisingai pastebejo, kad reikia keisti ismetimo sistema.. nes daugiau oro/kuro misinio kai dega susidaro daug didesnis slegis ismetimo sistemoj, del ko ismetamuju duju temperatura buna daug aukstesne (del paankstinto degimo irgi).. o turbinai per didele temperatura kenkia..

tu ziuriu taip daug rasai, lyg ir protingu bandai atrodyti, bet nieko konkretaus nepasakai.. KA butent tau "reke kompas"?.. borto kompui dujos yra giliai.. taip sakant ir atsiprasant.. poxui. variklio kompas irgi butu buves patenkintas, jei butu kokybiskai sudetos ir gerai sureguliuotos dujos, atsizvelgiant i variklio kompo diagnostiniu funkciju darba tokio kodo, kaip "varikliui per sunku" ar "varikliui prastai" tiesiog nera sukonkretink maksimaliai uzriebinus misini variklis nei vesis nei dirbs.. pasidomek truputi kas per dalykas tas oro/kuro misinys apskritai yra, o tada rasinek apie maksimumus ir minimumus. jei jau uzriebinsi nesveikai, tai masina netrauks ir svaistys kura.. niekas nesake, kad riebus misinys yra issigelbejimas, tiesiog liesas misinys yra daug pavojingesnis, nes del jo padideja detonacijos tikimybe.. "idealus" duju oro/kuro misinys yra 15.5:1 - liesesnis nei benzino, bet norint kompensuoti maza duju "kaloringuma" beveik visi ji uzriebina, nors ekonomiskiausia butu vazineti net truputi liesesniu nei 15.5:1 misiniu tik su atitinkamu degimo kampu.. bet tada trauka butu daug daug blogesne nei benzino. biski pamastyti galejot pries prasydami "neprisukineti duju padavimo", nes su degimo kampu skirtu benzinui toli nevaziuosi... riebus misinys ir aukstas duju oktanas reikalauja paankstinto degimo kampo.. su velyvu degimu skirtu benzinui, per ismetimo voztuvus isstumiamas vis dar degantis oro/kuro misinys.. del to ne vien voztuvai galejo sudegti bet ir galvai pakenkti.. Saabui ir duju nereikia, kad kapitalinio reiketu.. jei nemoki priziureti - ruoskis moketi daug uz remonta arba keisti masina. variklis fiziskai perkaisti, kad pradetu antifryza per propke varyti gali tik del 1 priezasties - jei ausinimo sistema netvarkinga.. kuras tam itakos neturi. ir tik tarp kitko.. nesuprantu prasmes ir logikos pirkti apynauja masina, i ja deti dujas, nekreipti demesio i "kompo rekima" ir dziaugtis, kad "buvo pigumelis vaziuot"

kuro tiuninimui pagrindinis butu oro/kuro misinio daviklis su gauge. atpige jie - gera gali paimti uz $200, su sensorium, kontroleriu ir gauge. man pasiseke ir pas mane tiko vietoj standartinio laimbda sensoriaus, tai nereikejo grezti ir virinti ismetimo vamzdzio. siaip neesme, nes vamzdi vistiek keisiu. dar reiktu gero boost gauge, nes gamykliniai nevisada tiksliai rodo, saabo isvis pieno riebuma tas kur panelej. jei esi rimtai nusiteikes tiunint tada gali dar isideti EGT sensoriu, tiksliau K tipo thermocouple laido gabala kad matytum ismetamuju duju temperatura.. nors cia aktualiau tiuninant degimo kampa. tam dar reikes detonacijos daviklio su gauge. is bedos galima butu palikti degimo kampa gamyklini, nes jis tikrai neturetu buti per daug agresyvus. megasquirte yra galimybe naudoti 2 skirtingus kuro ir degimo zemelapius ir juos perjungti mygtuko pagalba. arba naudoti dvi purkstuku eiles. mazi purkstukai prie nedideliu apkrovu - dideli prie dideliu. elektronines droselines sklendes jis kolkas negali valdyti, bet siaip galima ant taupumo suzaisti.. ir siaip turbiniai varikliai ne prie boosto nedaug ima. mano ramiai vazinejant apie 12 ima, spaudziant - 26, pas mane yra sportinis ir standartinis rezimai, isijungia mygtuko pagalba. droseline sklende labai agresyviai atidaro ant sportinio rezimo. imanoma sureguliuoti perjungiama taupia/agresyvia sistema. nors tas perjungimas daugiau skirtas kai ijungi N2O, kad padarytu atitinkama degimo kampa ir, jei N2O sistema sausa, pridetu kuro. reiketu isimti ir paskaiciuoti dantis abieju dantraciu, padalinti ir zinosi koks tavo perdavimo laipsnis ir tada primesk kokio tu nori. 4ta saiba dazniausiai buna 1:1, tai tu nori kazko toliau nuo to - i overdraivo puse. tai kapitalinis ir butu pagrindinis dalykas, nes reikia kaltinius stumoklius sudeti, be ju neverta net prasideti. db ieskau machine shop nebrangininku, kur galetu paruosti bloka, alkunini ir visa kita.

Trumpai aprašysiu etanolį ir ko reikia, kad variklis draugautu su juo. Aišku sudėtį jau žinot E85 (benzino 15%, spirito 85%). Atlikinėjau bandymą su šituo kuru ir galiu truputi pakomentuoti. Eksperimentinis automobilis buvo senukas Lada 2101, bet nuomonei susidaryti užteko. Aišku pirma atlikom bandymą su benzinu: ant stendo išmatavom galią (~37kW) ir kuro sąnaudas imituojant važiavimą gatvėje prie skirtingų greičių. Taigi: 1. bandymas buvo su nesureguliuotu uždegimo kampu ir karbiuratoriumi, tai varikliukas išvis nevažiavo. Lambda buvo(net baisu pasidarė) apie 2, 5 labai liesas mišinys, kai su benzinu ~1 ir kadangi etanolis dega lėčiau nei benzinas, tai jis nespėdavo sudegti, tiesiog šaudydavo pro išmetimą. 2. Sureguliavom karbiuratorių ir uždegimo kampą. Karbiuratoriuje sudėjom mažesnius oro žiklerius ir didesnius kuro žiklerius. Kampas buvo reguliuojamas sukeliant apsukas iki 2000 ir po to sukant skirstytuvą ir žiūrint kada apsukos pakils maksimaliai, tai gavosi taip jog geriausiai variklis sukosi prie 30 laipsnių bet nenorint rizikuoti dėl detonacijos sumažinom iki ~20 laipsnių. Rezultatai: lambda buvo ~1, 1. Galiu pasakyti kad kuro sąnaudos buvo labai panašios, skyrėsi keliais mililitrais. Galia su etanoliu ~34kW. Nuostolis tik 3Kw ir tai manau jeigu būtume dar padidine uždegimo kampa nors iki 25 laipsniu būtume išgave didesnę galią ir mažiasnes kuro sąnaudas. Tai dabar kodėl purškiant tokį patį kiekį etanolio ir benzino gaunasi skirtingi mišiniai ir reikia keisti uždegimo kampą. Atsakymas labai paprastas: 1. Iš biologijos žinom jog tarkim vadenyje yra ištirpusio deguonies, tai tas pats ir etanolyje ištirpusio deguonies yra daugiau nei benzine ir dėl to gaunasi jog nesureguliuotame variklyje etanolis dega labai liesu mišinių t.y. yra daugiau deguonies nei reikia sudeginti kurui. 2. Etanolis dega lėčiau nei benzinas. Todėl reikia ankstinti uždegimo kampą tam kad maksimalus slėgis cilindre būtu reikiamu metu t. y. 12-15 laipsnių už viršutinio taško. Būvo nesenai atvažiavęs žmogelis ant stendo su Honda Prelude 2.2 Turbo VTEC E85. Turbinai pučiant 1 Bar išsuko 263 kW manau pakankamai gerai. Tai tiek žynių.

tai G37 zinok tikrai nieko ispudingo, nemazai as ju isbandes. jis gerai traukia prie zemu sukiu, o prie aukstesniu "krenta ant pilvo". nesakau, kad dingsta visiskai trauka, bet as priprates, kad prie aukstu sukiu pats gazas, tai man ji buka pasirode prie aukstesniu. aisku prie zemu tai ji zveris. genesis geras aparatas, cia jau senai irodytas faktas. net ir sonata turbine visai nebloga, tik aisku klase visai kita, bet traukos uztenka jai. kelintu metu saabas? koks variklis ten? t.y. kiek arkliu, nes ju buvo trys gal versijos dvilitriniu. is esmes skyresi purkstukai, turbina ir programa. jei low pressure turbo tai ir neturejo ispudzio palikti. 9-5 pvz isvis stockiniai neina dauguma - 2.3L zemo slegio variantas, ar net tas pats 3.0L V6 - isvis pajuoka.. is gedimu vienas brangiausiu, bet ne toks daznas yra grandine. reikia keisti ja kas 300 000k km ar panasiai, tai jei su daug km, turek galvoj. as primeciau daliu kaina sau tai isejo apie $340.. 2 grandines, 2 itempejai, 6 slides. is dazniau pasitaikanciu - degimo kasete, kuri irgi nepigi. tiesa jei ji pareidineja buna uzsidega check engine ir trauka krenta, nes detonacijos sekimo sistema kaseteje neveikia - degimas buna pavelintas del ko ir kencia trauka. kasete as paemiau uz $100 naudota geros pagaminimo datos, nes velesnes geriau laiko. db nepamenu tiksliai nuo kurio men - ant kasetes yra lipdukas ant kurio data uzrasyta. siek tiek yra bedu su dirzu - idler pulley megsta issitaskyti. pacio dirzo keitimas irgi smagus, nes paprastai nepakeisi, reikes atsukti variklio pagalve viena ir kilstelti varikli. taip, kad jei kelyje suvalgys tavo dirza - ne taip lengva nauja uzdeti. as visada atsargini dirza veziojuosi su savimi, nes man jau 2 dirzus per 3 metus "suvalge". priekinis salnikas alkuninio megsta leisti, bet keitimas labai nesudetingas. bypass valve (tipo bovas recirkuliacinis) megsta pareiti - pradeda ukti kaip peleda arba boosta praleisti. sako elektroninis droselis megsta pareiti.. tfu tfu tfu man kolkas nebuvo bedu su juo. jie tiesa nepigus irgi. is esmes, kiek teko susidurti, beveik visos dalys saabui yra kazkiek brangesnes uz daugumos populiariu brandu. nzn kaip LT, bet pas mus taip yra. tiuningui jei nori imti tai patarciau imti 900uka, o ne 9-3.. nebent 9-3 patys pirmi - 98, 99 metu. ju viduriai tvirtesni - atskirti gali pagal degimo kasetes spalva - raudona - senesni, juoda - naujesni. daugiau tai vaziuokles atraminiu sarnyru "vtulkos" megsta prarudyti ir tada pradeda garsai eiti is priekio stabdant arba staigiai pagreitejant. nera jos brangios, bet galvos skausmas ir tiek. as susidejau Powerflex poliuretaninius bushingus, kuriem nereikia vtulku tai kaip ir dingo beda. 220 - 250 galima nesunkiai isspausti is jo. 220 be jokiu isoriniu modu, neskaitant turbinos ir purkstuku nuo high output turbo versijos (205 arkliai stocke). programuojasi nesunkiai jis, jei noresi as tau pasakysiu ko reikia. del kainos nzn, nes nzn kuriu metu ir koks stovis. as savo 2000 metu kabrika su nusprogusia turba, paemiau uz $2000 pries 4 metus kazkur.. tai nzn, palygink. tiesa ten buvo ne SE versija, o bazine, del to man reikejo turbos didesnes ir purkstuku kitu.