Bi turbo (39 стр.) (2519)

aisku, dekui uz atsakyma

va cia yra grazus konceptai http://www.motivemagazine.com/emAlbum/albums/Manufacturers/Saab/92001%28UrSaab%29%20%281945%29/saab-ursaab-008.jpg
http://www.cartype.com/pics/6912/full/saab_ev-1_85.jpg
http://www.carsbase.com/photo/Saab-34.jpg
beje buvo pakelbtas saab muziejaus ispardavimas ir buvo galima isigyti visai exotisku automobiliu tarp ju ursaab, sonett I net du exemplioriai buvo, 92, 95, 96 montecarlo, 99ems , 99 turbo, 900 tagra, EV1, 900 limo, 900 break, 99 break, 9-5 SVC , 900 (viggen`o prototipas), 9000 4x4, 9000 v8, aero x, phenix ir begeles kitu, tarp kuriu net 9000 traliukas. (didžioji čia paminėtų mašinu yra konceptai vienokie ar kitokie)
bet viskas baigėsi labai laimingai vietoj to kad daugelis eksponatu išsivaiščiotu po privačias kolekcijas, muzieju nupirko vienas stambus investuotojas kartu su trolian`o miesto savivaldybe.
tarp kitko 9-5 svc reiketu turbut placiau pristatyti tai saab su visiskai nauju saabo kurtu 5 cilindru motoru. motoras 1, 6 litro su pakylancia galva ir superchargeriu. variklio suspaudimo laipsnis keičiasi nuo 14 varikliui sukantis laisva eiga ir ciut judant iki 8, 5 varikliui sukantis greitai po didelia apkrova. motoras išvyste 225 arkliu.

apie wastegate esi girdejes? ir pasidomek placiau kaip turbos veikia. nevaldoma turba suktusi per greitai.. paprastu kompresoriu greitis priklauso nuo variklio greicio, turbo kompresoriaus - ne. turbinos greiti valdo arba wastegate, arba turbinos sparnuotes kampas (kintamos geometrijos turbose). jei turbina neturetu jokio valdymo ji po ~ 3000rpm variklio rpm (priklausomai nuo turbos ir variklio) perpustu iki variklio arba pacios turbos subyrejimo.. greiciausiai variklio. turbinos greitis priklauso nuo to kiek ismetamuju duju eina tiesiai per sparnuote, kai turba isibegeja (ir tuo paciu sukelia slegi isiurbime) oro isiurbimo sistemoj sukurto slegio pagalba pradeda atsidaryti papildomas ismetimo sistemos kanalas (wastegate) per kuri dalis ismetamuju duju apeina sparnuote - is kolektoriaus eina tiesiai i ismetimo sistema po turbos. kintamos geometrijos atveju keiciamas sparnuotes kampas.. prie vieno kampo turbinos sparnuotes isnaudoja duju energija tam , kad sukurti sukimosi procesa, kai greitis turbinos pasiekia darbini (ir slegis isiurbimo sistemoj) - sparnuotes kampas keiciasi (oro slegio isiurbime pagalba) ir dujos perduoda tik tiek energijos, kiek jos reikia palaikyti skimasi. o elektroninis turbos valdymas valdo (solenoido pagalba) kiek to slegio perduoti i wastegate priklausomai nuo aplinkybiu

veikia panasiai kaip turbokompresorius tik ji suka ne ismetamosios dujos, bet variklis dirzu (kaip, kad generatoriu). o daro jie abu ta pati - pompuoja daugiau oro i varikli. yra kelios rusys kompresoriu - sraigtiniai, centrifuginiai. geriau uz turbokompresorius yra tai, kad nera turbo lago, blogiau - variklis praranda kazkiek galios sukdamas kompresoriu.. turbokompresorius yra "lankstesnis", lengviau kontroliuoti boosta, galima daug lengviau padidinti boosta.. siaip variklis praranda galios ir su turbina (del sunkesnio ismetamuju duju pasalinimo is cilindro), bet daug maziau.. ir turbina isnaudoja ismetamuju duju energija.. kas yra labai sveikintina ir irgi prideda turbinos efetyvumui.. turbinos spaudziamas oras kaista labiau nei kompresoriaus, nes pati turbina yra karsta del to, kad ja ikaitina ismetamosios dujos. del to reikalingas intercooleris, dauguma kompresorius veikia be intercooleriu, nors jei oro slegis aukstas tai buna ir intercooleris, bet cia daugiau su centrifuginiais kompresoriais, nes sraigtiniai kompresoriai dazniausiai buna pries pat isiurbimo kompektoriaus. yra nemazai niuansu ir sakyti, kad kompresorius yra geriau uz turbokompresoriu yra gan sunku. man asmeniskai turbokompresorius yra geresnis, nes as matau daugiau pliusu jame nei kompresoriui.

klysti.. tdi, kaip ir dauguma, kurie turi MAF, veikia pagal torque demand principa. kompas ziuri i oro kieki ir pagal ji apskaiciuoja variklio sukuriama teorini sukimo momenta. kai tu spaudi gaza, tu prasai daugiau Nm is variklio.. kompas tai priima ir, kiek galimybes leidzia, prideda oro - benzininiam atidaro droseli, dyzliniam pakelia apsukas ipurskus daugiau kuro ir leidus turbai greiciau suktis.

del pastovaus oro kieko esi neteisus, nes kalba eina apie turbo dyzelius.. atmosferiniuose jis buvo beveik pastovus, priklausomai nuo apsuku, neskaitant oro kiekio priklausomybes nuo jo temperaturos. turbiniuose prie tu paciu sukiu oro kiekis gali buti skirtingas priklausomai nuo turbinos apsuku ir ju ribojimo.

atjungus MAF benzininis variklis gali tiksliau dirbti nei dyzelinis, nes benzininis gali veikti (ir nemaza dalis veikia) isvis be MAF.. tam yra naudojamas isiurbimo kolektoriaus slegio davilklis(MAP)... kiek as zinau visi benzininiai turi kolektoriaus slegio davikli, tik dauguma ji naudoja pasyviai kol MAF veikia kaip priklauso.

dyzeliniui sunkiau be MAF, jis dazniausiai uzriebina misini ir apytiksli oro kieki skaiciuoja is apsuku ir turbos slegio.

SAAB yra gera masina. kas pabando jas tas paskui kitu nenori. nepopuliari nes mazai kas zino saab bet uztat visi zino bulkas, golfus, kregzdes ir pan todel jas ir perka. pasiziurekit saabu kainas. 99 metu saabas dyzeliukas kainuoja 5k litu kai tuo tarpu koks bmw e39 00 metu dizelis kainuoja 15000 ir tik del to kad cia bmw . del daliu tai saabo dalys 2-3 kart brangesnes yra nes jas gamina tik ORIGINALIAS padielku KINISKU NERA uztat kai idedi tai ir pamirsti apie ta detale ilgam. Varikliai wapse wos neamzini 500k lengvai pasiekia, ir jei reikia paspaust wisada eina zodziu pats buciau pasilikes sawo sabika bet man per daug 2.0 turbo islaikyt ir per pigiai atidawiau uz 1800 kazkur kaune wazineja 91 saabas IDEALUS... wakar pardawiau b4 pasata su leisgyviu varikliu ( susidevejes krc uzkals greit tdl ir prastumiau ) uz 4 kart tiek ir tik del to kad cia pasatas ir isgeriau alaus uz tai ir dziaugiaus kad radau durniu kas paeme toki is manes uz tiek ir dar net i pliusa isejau. apie saab tik teigiamai galiu kalbet.

ble tu cia ir sovei prikolu laguna 2 negenda bl tuoj i kelnes primysiu, genda kaip kurvos ir dar dalys brangios kurviskai, nebutu prancuzas, leguna gaiciu gaidys, bet isore mane traukia, tikrai isvaizda grazi bet imo pabekt nuo korteles ypac megsta turbo labai nelaiko ir tai dalys brangios, carizma genda palygint tikrai nedaug, pats turejau na dalys nera is pigiuju palyginus kaip tokiam gaidziui, bet eik tu nx gyvenime nebepirkciau dizainas baisus, slykstus o garso izolecija tai... bl mano prosenelio kumeles vezimo izolecija garesne. O va opeliukas tai daiktas astryte puikus pasirinkimas gale balkis rankinis suparte ne kaip vektru, prieki vaziuokle kaip kadeto tik stabilizatoriai megsta pradet bildet bet kapeikas kainuoja uztenka sveikatos tik 2.0l motora reikia ne 60kw o 74kw imt 1, 7 tai pamirsk atgyveno savo, o jei tau dar 74kw mazai 400lt sucipuos iki 90kw tai visas bendzinines astrytes dumsi per sona. labai geras auto, 3 ligos EGR bet devetas 60lt kainuoja, dar apatinis impulso daviklis kaina panasi keiciasi lengvai ir tempejas dirzo uzsikerta yvore arba pats cilindriukas.

praktiskai visi varikliai gerai subendrauja su dujom tik turbininiam kaip minejo reikia galingesnio reduktoriaus, ir meistru su tiesiom rankom, ir gero sumontuotos irangos sustygavimo. O seip duju oktaninis skaicius didesnis tai kaip ir tik padeda varikliui nes apsaugo ji nuo detonacijos, tiesa variklis dirbdamas su dujom kuro valgo daugioau, jai valgo tiek pat reiksias dujos blogai sureguluotos, ir ariklis gauna liesa misini del ko, varikliai ir genda turbininiam varikliui liesas misinys yra didesnis peilis po kaklu nei atmosferiniam, ne pvz jai turbina pucia 1 baro slegi o variklio compers radio yra 9 tai, tai prie tokio puciamo slegio variklio kompresija neivertinant duju pletimosi ir siluminiu efektu buna 18 baru o i vertinus duju silima ir vidines energijos padidejima gali buti ir 25bar, taip kad siek tiek mazesnis kuro kiekis pjauna varikli o su teisingu kuro kiekiu tu ji net tausoji nes duju oktanas jai neklystu ~104 tai sumazina detonacijos pavoju P.S. as irgi eksplotuoju turbinuka 2litru ~160kw ir dujom

pajunk boost gauge prie isiurbimo kolektoriaus..

siaip visi tie modai - didesne turba, laisvas ismetimas, didesnis intercooleris - neperprogramavimus kompo nelabai ka ir duos.. nes kompas ir toliau ribos varikliui skirta ora - tuo paciu ir galia. nachaliskai aisku galima atsukti boosta su mechaniniu boosto kontroleriu, tik reikia zinoti ar kompas susitvarkys su juo - cia jau pasiskaityk forumuose scoupe, kiek boosto palaiko stockine sistema. as atsimenu kai mano draugas tiuningavo Lanceri Evo, tai jis net stroker kita susidejo - padidejo litrazas is 2.0L iki 2.3L, piktus paskirstymo velenus, ismetima laisva susidejo ir dar ten begale dalyku, o trauka beveik nepasikeite.. pasikeite tik po dyno tiuno, kai jam pakeite programa.. dabar yra tik apie 400 arkliu, nes turbinos didesnes reikia.

nzn net lietuvoj kur galima butu gauti.. as pirkau is turbocity.com jie ir balansuoja, nors as jiem nesiunciau, as balansavau brooklyne vienoj dirbtuvej, kuri turi iranga aseliu balansavimui. bet sako geri atsiliepimai apie turbocity. tik daliu pasirinkimas ju nlb didelis.

kalbant apie BMW, tai jie suprato klyde ir dabar dauguma benzininiu eina su turbom..

Beja, kokiuose auto(kuriuos galima rasti lietuvoje dalimis), buvo montuojama T25?

bent jau kiek googlinau, tai t25 jungiasi taipaciai kaip ir t15, tiesiog reikia truputi modifikuoti duslintuva, mat jis sukasi prie motoro bloko, o t25 didesne, taigi reikia perdaryt duslintuvo "kilpa" kuri prisisuka prie bloko, nu zodziu, nieko sudetingo

Nea neparasyta, tik spalvu skirtingu, bet is to naudos 0

Blemba vel susipainiojau jeigu iki 200, tai sakai labiau verta imt t25? O beja, kokias modifikacijas, galima daryt iki butinumo cipuot ecu? Nes cipavimo kainos truputi gazdina, o beto, mano kraste dar niekas necipuopja, tai nemaza sumele gaunasi.....

o seip tai jai vaziuoja benzu vaziuos ir dujom patvarumas nuo variklio o ne nuo duju priklauso del saugumo kaip ir del stebuklingai duju ardomo poveikio klecku ir bobuciu paistalai kurie gyvenime net nenulipo nuo traktoriuko arba vaziuoti niekur jiems nereik viskas prikluasys nuoto kas ir kaip tau tas dujas sumontuos ...

gali detaliau parasyt kaip ka daryt nes atsisiunciau Uberdata bet ne exe o kaskoki tik faila ar toks ir turi but

jai gerai suprantu tai eprom yra trinami ir vel irasomi tai jai taip tai suo metu turiu 2 eprom su lizdais vienas toks kaip sasiau o kito duomenu nelabai zinau bet mazdauk toke pat tai db reik programos o seip koks variklis eina pas accorda ?

tik tikriausiai pamirsai apie metus tos v70....awd dyzel ejo nuo 2001 metu, o cia kalba apie 98

Taip buvo toks varijantas, pries 5 metus is svedu buvom toki bolida parsiveze, 2.5dyzelis 120kw visi varantys ir dar mechanine.aisku akys visu buvo dideles.visi sake kad nera bet kai pamate tai jau tylejo.

apie benzina

aciu uz informacija.taip as apie turbas nieko nenuraukiu todel taip ir paklausiau, kad gal sakau kai dyzelio numire apsipyle tepalais o sita nieko..viskas svaru..ir ne tepala valgo ne ka..ir dar apsukas laiko..tep mazdaug 1300 apsuku..buna nukrenta iki 900 jeigu ant laisvu, bet vidurkis 1300

Sveikas del traukos pirma paziurek ar nera slangu kiauru

Dbr duju oknatinis skaicius 91 Statoile paprasiau sertefikata parodyt... O visada buvo 100. Jie dbr taupa lb.

Mano galva reikia pradeti nuo turbinos isigijimo ir ismetimo kolektoriaus virinimo arba perdarymo. tada kai jau zinosi kur stovi turbina atsivedi isiurbimo kanalus, turbinos ausinimo kanala gal galima ant peciuko kanalo statyt, aiksu ne visos turbinos yra ausinamos, o tepimo kanala reika vest nuo ten kur yra tepalo slegio bet nznnuo kur tai akorde randasi, bov salngute pas mane ateina nuo oro sklendes jai gerai asimenu uz oro sklendes statosi.

as nelietuvoj esu.. siaip patarciau erai pasiskaityti. hondu senesniu kompai nesunkiai "nulauziami", ir programines irangos jiem yra nemokamos internete. blogiausiu atveju galima paimti civico ECU is lauzyno ir labai nesunkiai pritaikyti, nes davikliai beveik visi tie patys. aisku senesni ECU tuo ir blogi, kad juos reikia fiziskai cipuoti.. t.y. - islituoti standartini cipa is ECU ir ilituoti EPROM tipo cipa, kuris yra programuojamas. nlb ka jis nusiamno jei sake "svarbu neperkaitinti variklio"... speju ir turbina dejo nuo TDI... kregzde turi oro srauto matuokle ir gan jautria detonacijos detekcijos sistema.. tai ir isgelbejo tavo drauga.. ECU kazkiek dadejo kuro prie boosto ir pavelino degima.. hondos ipurskimo sistema neturi oro srauto matuokles. oro kieki nustato pagal isiurbimo kolektoriaus slegi ir variklio greiti.. minusas tame tas, kad hondos isiurbimo kolektoriaus slegio (greiciau vakuumo) daviklis mato tik vakuuma iki atmosferos slegio. papildomo oro is turbinos sita sistema neturi sansu pamatyti

yra specialus programeriai - flasheriai - burneriai, kurie iraso ta mikroschema. manau gerai paieskojes surastum schema to programerio, dauguma ju nesudetingi. pardavime yra jau sulituotu - kainuoja apie $100 jei gerai pamenu. dar yra galimybe gyvai matyti ir programuoti ta programuojama cipa, kas labai palengvina tiuninima, bet iranga tam sudetingesne. ten kur radijotechnika uzsiema aisku, kad gali irasyti, bet tau pirma reikia sena chipa nuskaityti, gauti jo .bin faila, modifikuoti su atitinkama tiuningo programa, konvertuoti vel i .bin formata ir tada jau irasyti i nauja chipa. o irasius ramiai vaziuoti stebint oro/kuro misini (ir EGT jei yra galimybe) palaipsniui didinant variklio apkrova - tada daryti isvadas kur ko truksta - kuro/ziezirbos - vel modifikuoti anksciau modifikuota faila, vel rasyti ir vel bandyti. del to geriau paciam tureti aparatura.. stumoklius gamina Kauno Autotechnika. anksciau (pries kokius 4 - 5 metus) buvo 250LT uz viena stumokli.

1. neteko girdeti, kad del sportinio ismetimo pradetu "grybauti" liambda.. nebent uzdetas smarkiai per didelis arba nesandarus ismetimo vamzdis. 2. 1.5L variklis yra per didelis T15 turbinai. kad maziau lagina nevisada yra pliusas.. kartais net specialiai gamyklines turbines masinos riboja turbos slegi prie zemesniu apsuku iki kol pakelti slegi yra saugu turbinos atzvilgiu.. nes maza turbina ant didelio variklio labai lengvai patenka uz surge limito - nestabilaus oro srauto zona.. kas gali gan greitai isbaladoti turbina. T25 irgi neidealus variantas.. bet su T25 jau yra daugiau laisves - toliau nuo surge line. nesivaikyk greito spool up.. gamintojai jo tegu vaikosi.. greitas spool up geriau jauciasi uzmynus tapke (ko gamintojai ir nori, kad busimas pirkejas pajaustu trauka is karto), bet nuo to kencia galutine galia prie didesniu apsuku (nebent kalbam apie kintamos geometrijos turbinas). renkantis turba reikia apsispresti ko nori - geito spool-up ir maziau arkliu, ar letesnio spool-up, bet daugiau arkliu prie aukstu RPM.. pats spool-up dar gali buti "greitinamas" kitais budais.. pvz velinant degima prie zemesniu apsuku - kas atrodytu nelogiska.. bet pavelinus degima ismetamosios dujos buna daug karstesnes, t.y. turi daugiau energijos 3. "paklibink" asele.. ji beveik neturetu tureti laisvos eigos - nei pirmyn-atgal, nei i sonus.. bet pirksi naudota, tai gali buti siek tiek laisvos eigos.. svarbu, kad nebutu per daug. ir paziurek i tepalo portus.. jei juose jau senai nebuvo tepalo gali buti asele pradejusi rudyti, kas sumazins jos tarnavmo laika. 4. bijau sumeluot, bet speju, kad metaliniu nipeliu ateina turbos slegis; plastikiniu, kuris arciau korpuso, slegis siunciamas i wastegate aktuatoriu, o tolimiausias plastikinis yra "recirkuliacinis" - juo dalis slegio isleidziama i turbos isiurbimo puse, kai solenoidas gauna PWM signala. bet patarciau patikrinti.. pusk i metalini nipeli, turetu oras eiti tik is to, kuris skirtas wastegate. tiesa, tas kuris skirtas wastegate gali tureti restriktoriu.. o gali ir netureti..

paziurek, gal ant slanguciu parasyta.. pas mane suzymetos buvo.. "W" ispausta buvo toj kuri i wastegate, "C" ant tos kuri i kompresoriaus sraige, nepamenu kas buvo ant tos kuri i siurbimo vamzdi ejo..

aisku geriau butu T25, bet jei nezadi daug pusti tai gali uztekti ir T15, bent pradziai.. plius 100lt yra tikrai pigu.. as uz naudota TD04 mokejau 500lt, nors ji nera daug didesne uz T17 ir slegio "lubos" su standartiniu intercooleriu irgi apie 1.5bar, bet ji siaip dugiau oro pompuoja. as patarciau imti T15 dabar ir pradeti visas kitas modifikacija.. bet po biski dairytis T25 ar T28. aisku priklausomai koks stovis tos turbos. atsargine turba niekada nepamaisys. pakelus slegi jausis daugiau galios ir su ta ir su ta..

jei pats darai - bus kokie $120 + aseles balansavimas. siaip priklauso nuo turbos populiarumo.. nes kai kuriom turbom daliu daug lengviau gauti nei kitom

vistiek i atmosferini daug nepripusi

O dekui, atsirinksiu galus galu gale

A, dar vienas klausimelis Pakeitus droseline sklende i dedesnio diametro, ar neatsiras nepageidautinu reakciju? Kaip suprantu, kompas "supranta" pagal MAF ir pagal droselines sklendes pozicijos sensoriu, taigi jei pasikeis sklendes diametras, ar ECU sugebes tai suprasti ir adaptuotis prie naujoviu?(suprantama sklendes sensoriu pajunkciau, taciau didesnis diametras-daugiau isiurbiamo oro)

o gal zinai kur galima uzsisakyt detaliu? ar pirkt buna restauravimui?

gal nieko tu neturbink yra maciau pardavime sudelekas toks uz 20 baksu idedi i masina ir pyska tau kaip blowoff´as. man atrodo kad tau svarbu kad tik kas po kapotu uztu ar saudytu kad zmones galvotu va, va tas tai pasidares 1000 arkliu

O kur čia taip pigiai kompo programavimas? jeigu aš gerai suprantu, tai be kompo tu nieko nepadarysi, o kas valdys sistemą visą?

Mazint suspaudimo laipsni, ne didint

ziurint kaip darysi, jei y standarta desi turba ir zadi puzt 1bar ir daugiau tai tikrai kad nelaikys, o jei rimciau darai keiti vidurius ir t.t tada drasei gali pust 1 bar ir daugiau, laikys

o awd dyzel buna tokiu metu?

ka cia pjauni , viens bereikala tik dirb DD

pasakysiu tiek jei perki golfa neverta ziureti ir detis turbina, nes visa turbos sistema atskirai kainuos panasiai kaip golfas, tau reikes turbinos, intercoolerio, slangu sistemos, valdymo sistemos bei kolektoriaus, dar kitu mazmoziu kaip laikikliai ir t.t. taip daromi projektai kurie dazniausiai neatsiperka, o realiai geriau pirkt gal golfa su TDI matoru, kuris kastuos panasiai kaip tavo SDI ir bus beveik du kart galingesnis.

Taip nes reikia keist vidurius reiketu didint suspaudimo laipsni pakeisti paskirstymo velenelius modifikuoti variklio galvute ir t.t. Ir be to toks projektas bent man butu brangus ne pagal kisene Geriau jau turbinini nusipirkciau tad drasiai pigiau tobulint butu sukelciau slegi turbinai imciau laisva ismetima+sportini filtra dar purkstukus pakeiti siurbli ir leki kaip su raketa

Pas mane 2.8 biTurbo + LPG. Viskas veikia gerai. Dujine iranga Prins. Tik reikia kad butu galingas reduktoris ir lb greiti purkstukai.

tepala galima paimti isukus atitinkama trainyka i tepalo slegio daviklio vieta. trainykas su vienu isoriniu sregiu ir 2 vidiniais, t.y. - issuki dvikli, isuki trainyka i jo vieta ir isuki davikli i trainyka ir vualia - turi dar viena laisva skyle i kuria ir suki vamzdeli ir salvuota slangute ar ka bepasirinksi BOV vakuumine slangute jungiasi prie isiurbimo kolektoriaus po droselio, nes BOV atidaromas vakuumu, o vakuumas isiurbimo sistemoj buna uzdarius droseli isiurbimo kolektoriuje. va, atasakem i paprastus klausimus, dabar paklausk ko nors is esmes. pvz kaip zadi valdyti turbinos slegi? kaip zadi prideti daugiau kuro kurio reiks padidejus oro srautui i varikli? kaip zadi pavelinti degima kad isvengti detonacijos? kiek zadi pusti?

perrinkdamas varikli galejai tureti galvoje, kad ruosi turbinimui ir atitinkamus - zemos kompresijos, kaltinius - stumoklius sudeti.. blogiausiu atveju storesne tarpine. purkstukai nebutini gali buti tik tada jei nezadi pusti daugiau nei 0.1 - 0.2 bar.. arba zadi naudoti kintamo slegio kuro slegio reguliatoriu (kas apsunkintu programavima). kompo perprogramavimas nekeiciant purkstuku yra pinigu svaistymas. tam ir perprogramuojamas kompas, kad pritaikytu didesnius purkstukus. neskaitant degimo kampo. tik nekvailiok ir nebandyk susidejes turba vaziuoti su gamykline ipurskimo programa.

programos pavadinimas - Uberdata - pagooglink. del programerio tai pirma reikia issiaiskinti koks cipas butent statosi vietoj gamyklinio ir tada ieskoti atitinkamo programerio. pvz civicui tinka Atmel 29C256 cipas. programerio schema ir nuorodos i irasymo programa jam yra cia - http://www.eskimo.com/~tmcintos/atari/at29cprog.html Uberdata gali rasti cia - http://www.b94cast.com/uberdata/

tai tada gal geriau imti t25..tik apziurek pirma, kad nebutu per daug darbo ja dedant

tai sakydamas "i atmoferini" ir turejau galvoje i standartini. jei desi zemesnio suspaudimo laipsnio stumoklius tai nebebus atmosferinis