Auto vw bora 1.9 (718 стр.) (39732)

kaip tie 3, 2 cdi varikliai? passatas per silpnas, o 2, 0 nenoriu, bedu maisas ten.

butent del sprinterio patirties as ju taip pat nenoriu, todel ir lieka 3, 2 variklis. beje kaip ju purkstukai? siurblys?

o kaip tu elektroniskai turbina tikrinai?

Pasirodo ne vandens pompa .O Kaip pumpkin sake , kondiskeje esme buvo . Kondiskes siurblio guolis sutratejo .

Ir dar toks idomus faktas, letai spaudziant sankabos pedala mazdaug iki puses, jauciasi pedalo drebejimas...

Vilniuj esu jeika

Pompa 130lt nebuvau dar tokiu nesamoniu girdejas kiek zinau kiniska 59lt o vokiska orginalas 85lt, o sukorpusu vokiska 140lt o kiniska 110 bet korpusas dazniausiai nekeiciamas jeigu jis nesulauzytas taigi zmogau atsigauk nuo savo pezalu

na as ne pats darau, o pas kolegas senu keliu i pilaite pas sportininkus, is kur jie ima ir irasineja man tai nei kiek neidomu, kaip sakoma daug zinosi neilgai gyvensi, bet visas mano masinas pries perrasyma ir po buvo uzmete ant stendo, tai skirtumai akivaizdus, jie ten rally masinas gamina ir remontuoja, o seip po programu perasymo dar ant stendo visada pakoreguodavo,

pasiima tie pasatai nemazai. kol myzcioji 80-90 trasoj taip ten daug nedegina bet jei tik pilnesne masina ir daugiau gazo rija daug daugiau, vien ratus r18 uzmovus jau 1.5ltr daugiau geria

musi tu cia rekordus ziuriu

trauka jauciasi o jei tau 50nm nieko nereiskia tai ka zinau

tiesiog is patirties zinau. kad lukoile (rusijoj) zymiai geresnis kuras negu Lietuvoje, 4 metus pylu jau ir varyklio nekarto netaisiau, zinoma tepalus keiciau, filtrus, dirzus etc., o apie biznierius tai zinau, kai buvo benzas pas mane, tai ir buvau uzlekes ant sumaisyto 92-86 ir 70kazkokiu

tai tu ja jau pardaves esi ar ne, nes negaliu atidaryti lango tiksliau neismeta?

ar butinas tau dyzelis?is siu dyzeliu golf maziau ryja ir asmeniskai man padoriau atrodo kiek isore tiek salonas, pradziau siulau pasivazinet su abiems, gal toks paprastas budas pades apsisprest

tikra kvailyste....beje kur argumentai?

Pats geriausias 2.5 variklis yra 5 cilindru 103 kw. traukia zymiai geriau negu V6 ir dazniausiai masinos buna 6 begiu. vaziuojant dugnais ratai sucypia perjungiant is 2 i 3 begi. viena beda pas tuos variklius tik priekinis skriemulys (pagrindinis skyvas). O V6 tai iskarto paruosk 700 lt veleneliam ir karomyslam + kelikliai 24 po 18 lt. dar tarpines hujarpines, rieboksliai darbas ir prie masinos prisides minimum dar 1500 lt. cia per sena ir per pigi masina, kad dar tiek sukisti nusipirkus. kainas paminejau tokias, jei pazisti meistra kuris pusvelciui padarys ir jei zinai kaip prie detaliu prieiti. Paprastam mirtingajam be 2500 lt. neissisukti. protingesnis zmogus prie tokio remonto tuo paciu pasikeistu ir pagrindini dirza su itempejais + vandens pompa, o tai dar apie 500 lt. isvada tokia, kad jei pirksi V6 ir neuzilgo kils bedu ten apie ka parasiau, tai paruosk daugiau nei puse masinos kainos papildomai.

Nu nx o bmw jus kaip su 525 tai oro skrendi kad maziau uz passat reikia, kazkaip netikiu kad jam daug reikia,

Graziai meluoti moki, nemanau kad vaiklis pravaziaves 456000 dar velka, be kapitalinio tai butu neimanoma

Kaip dauguma sako uz toyota sumoki didelius pinigus uz neaisku ka, o genda ir dalios nepigios, nera tokiu kur negestu tai sulyginat golfa su toyota golfas praktiskesnis pavaziuot , nes jis pigiau eksploatuojamas ir maziau kas ten suges, o TOYOTA DAR IR RUDYJA.

Pliusas i zvakes ateina?

Čia kaška maišai, passatai 85kw eina tikrai ne nuo 2000m. nuo 2000 beroc eina b+ su 1, 9 96kw.

Kaip su viena durimi skirtingo atspalvio ir kita nusilupusio lako - normaliai, bet realiai reik žiūrėt.

tau nepavyks ziurejau mobile.de vokiskas puslapis.as nesakau kad butent nuo tu ar tu metu nera kazkuriu varikliu. bet netikiu kad pasata B5 1998 rastum 85KW nes jie naujesnes kartos varikliai is pradziu ju nedejo.ju kuro sistema lepesne ir t..t.. . o nuo 1999m su 85kw tai taip yra.maziau zymiai nei 81 ar 66kw bet yra taip pat nuo 2000m yra su 66 ir su 81kw bet taip pat mazai..zymiai maziau nei su 85kw.pasata B5 pernai maciau 1996m maniau jie nuo 1997 pradejo eit bet pasirodo ne.2000m dar B5 o nuo 2001 B5+

Tavim dėtas apie TDI pagalvočiau. O jei jau taip nemėgsti dyzeliu tai apie šituos 1, 4l ir 1, 6l slabakus net negalvok. Mieste nespėsi pirdolint paskui srauta su tokiu. Geriau tada imk 1, 8 motora arba 1, 8+LPG (šie motorai labai gerai draugauja su dujom) važinėk ir džiaukis.

Yra dar vienas variantas pajungi kompa paleidi testa ir ziuri ar veikia.

Tai paziurek gal nera maitinimo ant to saugiklio, tada ir nekaitins.Taip pat pasitikrink grandine nuo reles iki zvakiu , buna toj apvalioj jugty prie variklio kontaktai atkaite.

Pavogtas?

kuro siurbli reguliok

Ok rytoj turesiu laiko , patikrinsiu jeigu nepades sia sav gausiu akumuliatoriu rele ir zvakes jeigu ir tai nepades tada nebezinau ka ir daryt :/

Siandien buvau rades su melynu angaliu toki buvau atjunges , bet nepadejo. Kompa prisijungsiu ir ta davikli nauja galiu gaut , bet dar nezinia ar cia jis kaltas . Gal saugiklis apie kuri hellmade rase gali kaltas but? Nes kaip ir rele girdisi kad jungiasi , bet nieko nekaitina :/

Pasiimsiu ryt testeri ir bandysiu kazka ziuretis bet is spyneles manau kad iseina nes garsas kazkoks reles yra nuo reles manau iki zvakiu nedaeina :/ gali but kazkas kazkur nekontaktuoja :/

Pripuciau padangas , pajungiau trifazi jau kaitina

seip ten isvis darbo 30 min. maximum cia tau ne koks 2.0 PD varyklis

o ar įmanoma visas tas poemas sutrumpinti iki 5sąkinių?

tai, kad dar bent rašytų kažką ką reikia...

del to kad sysa apatine slanga, neussyla variklis nes termostatas praleidzia ausinimo skysti. aba ydejai negerai, arba lis brokuotas.

ventiletorius ne pri ko. jis jiokios reiksmes nesudaro jei termostatas veike tinkamai. temperaturos davisklis ir bus geras, paprasciause neuzsyla variklis delto ir rodo nedidele temperatura.

gal kas esat susidure problema ta kad 211 mb 2003 m 2, 7 cdi pakeiciau automatine deze , buvo uzlinkus , ydejau kita bet vistiek nevaziuoja gerai tik avariniu rezimu lygtai , ar ja reik dar statyt ant kompo kaskaip pririst ta deze butinai kitaip nevaziuos

Nr???

85 variklis prastas, daug kam dideliu problemu yra su jais yra buve. 81 geresnis simta kartu..

Mhmm kokius atstumus važiuoji ir kur, mieste ar kelyje ir kiek laiko. Šiaip tokių metu laikų sunkiau kila temp. Užsikišk kokį kardoną už radiatoriaus. Taip pat ar termostatas naujas ar iš šroto. Vandens pompos sparneniai prasisuke gal, nors abejoju, kad temp dėl to nekiltu.

Aciu. O cia bedos ieskot po centrine salono panele ar po kapotu?

problema tame kad prietaisu skidelije nerodo net 70 lapsniu, gali buti kad daviklis pjauna gryba?

o neuzsila nes gali buti kad plogai nuorinta arba termostatas blogai idetas ane?

Mielai, bet labai toli važiuoti... bet ikalsiu už tave

as manau, kad vienas geriausiu variantu tada ir butu MHI TD04. 120kW drasiai ispusi is jos. jinai dvieju litru varikli drasiai ismaitina iki 150kW stocke ir lieka dar rezervo. ir tikrai nebus overkill jinai, nes jinai nera ir per didele. as siaip VW/audi nesi zinovas, tai pasidomek kur nors pas apie juos nusimanancius apie KKK turbinas. K26 kiek girdejau yra visai padori.

su prilinkusiom tai irgi savi niuansai. jei labai asele makaluojasi ji gali buti sugadinusi nepataisomai centrine turbokompresoriaus sekcija, tiksliau tas vietas kuriose statosi salnikai, ir tada jau nlb ka padarysi. ji gali besimakaluodama sugadinti sparnuotes arba save pacia. buna ir kraupesniu variantu, kaip kad sitoj foto. cia nuo Sprinterio. nuluzo kintamos geometrijos vienas sparnelis ir turbinos sparnuote ji "pagavo".. kadangi turbinos puse yra uzpresuota ant aseles - asele nuluzo, kartu su savin nulauze dali guolio ir ismale cenrine sekcija.

del to su parejusiom reikia gan atsargiai. net ir restauruojant paciam patartina nunesti asele balansavimui, nes prie tokiu apsuku balansas yra labai svarbus.

manau geriau butu ieskoti naudotos turbinos, bet pries perkant aisku apziureti, kad nebutu per didelio aseles laisvumo, nesimatytu rudziu aplink tepalo portus ir aiskiu tepalo tekejimo zymiu, nors tai pamatyti gali buti sunku nes dauguma turbu kazkiek tepalo visada praleidzia.

o del kuro sistemos, tai viskas priklauso kaip toli tu zadi eiti. siaip patarimas butu isideti wideband liambda sensoriu, kad galetum sekti oro/kuro misini, bet jis gana nepigus, pigiausias ~$200. siaip kai kurie voltmetrai turi Duty Cycle opcija, su juo galetum sekti purkstuku duty cycle.. jei pagreitejant duty cycle buna daugiau nei 85% - reikia nauju purkstuku. bet tai dar vistiek nepasako visko, nes pats kompas gali nezinoti kaip elgtis prie didesnio turbos slegio ir neprideti kuro. siaip yra ir pigesni dacikai, bet jie tik rodo, kada liesas misinys ir kada riebus, bet neparodo ant kiek liesas ir ant kiek riebus. saugumui aisku gal ir praverstu, bet jei misinys bus apie 14:1, dacikas rodys, kad riebus, nes teoriskai jis dar riebus, bet praktiskai prie didelio slegio ir apsuku tu nori daug riebesnio misinio - 12:1 ir riebiau.

kitaip sakant daug niuansu, bet viskas remiasi i pinigus. o i darba tai zinai.. mano draugas kasdien i darba vazineja su 700 arkliu evo, kitas su 500 arkliu neonu srt, tai zinai.. niekas taves nevercia spausti kaip ligoniui o kai nespaudi tai ir neryja nesveikai.

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

Sweiki domintu e39 savininku pasisakymai, turiu 318is noreciau keisti i 528 B/D kokia manote butu reali priemoka ?

dar