Honda CRX II 1.6 ESi Reviews

Trumpai apibūdinant duotus kriterijus

Kainos ir kokybės santykis.
Jei kaina nėra išpūsta pardavėjo už tai, kad gauni tą patį seniuką penktos kartos civicą tik kitoj formoj su nuimamu stogu ir tik dviem vietom, tai viskas Ok. Iš kitos pusės žiūrint, už sąlyginai nedidelę sumą, prieinamą tikrai daug kam, gauni paprastą patikimą ant penktos kartos civico bazės nulipdytą kabrioletą/targą su pusė velnio savo svorį pavelkančiu varikliu.

Interjero medžiagos.
Viskas kaip ir pas bendraamžius civicus: nei stebuklingo interjero, nei medžiagos ypatingos. Panelė, durų apmušimai minkštesnės "gumos", nesijaučia tokios visiškos plastmasės. Man pvz. Saab 93 ~2000 metų vaizdas tokia absoliuti pigi plastmasė, o dar kai juoda su balta derinys (ar tai kas iš baltos buvo likę, t.y. pageltus), tai primena seną kaime užsilikusią pirmąją skalbimo mašiną ar kokį rusišką šaldytuvą.. (Gal man tiesiog nepasisekė toj vietoj?). Tačiau krebždesių, barškesių, bildesių neišvengsi. Standartinės Del Solio sėdynės gana kietos lyginant su civico ir kažkaip atrodo, kad veliūras greičiau susitrina nei civice. Garso izoliacijos nėra, oras salone atvėsta greitai, tad sandarumu tikrai nepasižymi. Aukšti žmonės turės problemų tilpti tokiame automobilyje arba tiesiog bus labai nepatogu (čia jau kas žymiai aukštesni pvz. nuo ~1,9m ūgio).

Elektronikos patikimumas.
Kas liečia privalumų elektroniką, tai ten jos praktiškai nėra. Ne VTI, tad stogas nuimamas rankiniu būdu, lieka tik elektriniai veidrodėliai ir šoniniai bei galinis langai. Niekad dėl to nereikėjo nei galvos sukti nei rūpintis.

Bendras patvarumas.
Kėbulo patvarumas, žiūrint apie ką kalbėsim. Kaip targa tipo modelio, tai gal naujas jis ir buvo savo vietoje, tačiau virš 200 tūkst. ridos net ir su nenuimtu stogu jau nebesijaučia vientisumo nebent automobilis itin gerai išlaikytas ir tausotas vengiant bekelės ir panašių dalykų, kas galėtų stipriau “kraipyti” kėbulą (savo palyginimus skiriu įprastinių gerai panaudotų, lietuviškų arba “pramodifikuotų” crx mk2 skelbimams). Kalbant apie rūdis, tai ne paslaptis, Honda rūdija, tačiau su priežiūra ji rūdija lėčiau, mažiau, vėliau. Tvarkingai pervirintos ir paruoštos bei nudažytos dalys, geras antikorozinis, reguliarus plovimas ir neaužleidimas pradėjus rastis rūdims arba nusilupus dažams ir sublizgus atviram metalui tikrai prailgins kėbulo gyvenimą.
Be kėbulo bendrą patvarumą motoro, važiuoklės ir apskritai automobilio pakantumą galimai nepriežiūrai, prastai priežiūrai arba įvairioms auto įvaizdžio modifikacijoms vertinu labai gerai. Manau, kokia bėda beištiktų (jei ji apskritai ištiks), gausit arba aiškų techninį įspėjamąjį ženklą arba jį praleidę, parsirisit iki namų arba serviso. Paprastai Hondos su įjungtais avariniais ir atkeltais kapotais ar pakištais domkratais pakelėse nesimėto, o jeigu jau ant traliuko, tai arba neblaivus protas “dakalė” arba kaip sakoma “visiškas lavonas” (reiškia jau kojas iškiši pro dugną ir varai kaip flinstounas).

Kuro sąnaudos.
Žmonėms, įpratusiems prie dyzelinių automobilių, skaitysis, kad daug/brangu. Tai būtų vidutiniškos sąnaudos važinėjant mišriai ~8l/100km benzino. Man tai yra visiška norma, netgi į geresnę pusę. Esu važinėjus nuo benzino su sąnaudom 5,5l mieste (kai pildavau tik už 10 LITŲ ir važiuodavau iki tol, kol automobilis praktiškai tik benzo garais varomas tampa) iki 15l benzino mieste (kada užpili už 50 Eur ir bakas dar ne pilnas, o menkiausias rodyklės judesys žemyn reikšdavo “O NE, TUOJ VĖL PILT..”).

Eksploatavimo kaina.
Mažiausia bėda yra senesnių civicų eksploatavimo kaina (leidžiu sau Del Solį vadinti irgi civicu dėl viso 5-tos kartos civico pagrindo, tai pabrėžiu ne be reikalo). Dalys pigios, donorų rasti galima (važiuoklė, “viduriai” tinkami iš 1992-1995 civico) arba pirkti iš kokios Lirostos, per skelbimus, ar apskritai iš kokių lenkų siųstis. Remontas nėra brangus (nekalbu apie laukimą iki paskutinės minutės, kai jau visiškai viskas sugenda, nusidėvi ir vienu kartu viską remontuoji vietoj profilaktinių remontų/pasitikrinimo, kurie dažnai užkerta kelią didesnėms problemoms ateity). Žmonėms prie technikos/automobilių apskritai nėra problemos praktiškai viską patiems susiremontuoti. Specifinių gedimų nėra, didesnė Hondos problema ne iš techninės pusės, o iš kėbulo (nebent turi seną karbiuratorinę Hondą. Arba dar blogiau – du karbiuratorius).

Turėjau 1994m Delsolį, simple edition, ne Vti, mechaninė pavarų dėžė. Pirkau per sklebimus iš merginos, jau važinėtą Lietuvoj, nepamenu kiek laiko, bet nemažai, pats automobilis ir buvo keliavęs ne tik po Lietuvą. Skaičiau tai kaip pliusą, nes jei tiek atlaikė su viena savininke ir dar nieko baisaus nesijaučia ir nesimato, tai atlaikys ir man, o aš tuo metu važinėjau netoli/nedaug. Pirkau kaip tuo metu ir savo kišenei tai brangiai, už 3900 Lt, galima buvo pasirinkti ir pigesnių variantų perkant modelį pabandymui. Bet kaip kabrioleto (sakyti targa modelis neskambėdavo taip kietai kaip KABRIOLETAS) variantas, buvo tikrai pigesnis nei bandyti pirkti Mazda Miata/MX5, o kiti modeliai tiesiog labai ne prie širdies. Atvirai tariant, jei ne specifinė spalva, tikrai nebūčiau dar pasiryžus tokiam pirkiniui, ypač kai realiai šis modelis man ilgą laiką netgi šlykštus buvo dėl savo kvailai atrodančių priekinių lempų (t.y. normalių ir ilgų, tų mažų “šnervyčių”). Kėbulas jau buvo tvarkytas, dažytas, keista spalva. Kaip ir įtariau, buvęs daužtas, tik negaliu pasakyti, ar daug ar mažai, t.y. ar tik iš priekio, ar gal ir iš galo, o galbūt keistai pervirintas galas. Tik nuspirkus reikėjo pasikeisti granatą ir pirkau jau su ūžiančia dėže, tačiau turbūt metus laiko su tokia pravažinėjau, kol pagaliau prisiruošiau perduoti meistrui pakeisti, ir tai iš esmės dėl to, kad gal kažkada rimtai suges, o šiaip labai bjaurus garsas, atrodo kad visas pasaulis aplink girdi, su kokia techniškai netvarkinga auto važinėju, tiesiog gėda, nepaisant to, kad ji gali labai “šustrai” atrodyti, tiesiog du nesiderinami dalykai. Toliau iš remontų ėjo po truputį viskas, ką reikėjo keisti dėl nusidėvėjimo (reiškia, vieną kartą paketei į naujas geras dalis ir pamiršti praktiškai keletui metų tą reikalą): stabdžiai, šarnyrai, traukės, stabilizatorius ir pan. važiuoklės mazgai. Visgi labiausiai ramybės nedavė išvaizda, nes spalvos jau skyrėsi nuo dažymų, kai kur pasilaupęs lakas, aišku, lendančios rūdys ant arkų, kur akivaizdžiai vėl reikės virinti, rūdyjantis kapotas ir pan. Tai buvo esminis reikalas, kuris tuo metu sutvarkyti, bent jau bendram vaizdui sulyginti/pagerinti, vis viena kainavo nemažai. Z6 motoras buvo netikėtai labai gyvas, nedūminantis ir nebeesant šiam automobiliui netgi gailėjausi motorą pardavus, tikrai būtų dar labai gerai pasitarnavęs kitoj Hondoj. Jokių problemų neiškilo su juo. Jeigu gyvas, tai važiuoja sakyčiau normaliai, tačiau savo svoriui jis nėra staigus, galėtų būti galingesnis. Su laiku gali ir nusibosti, pradėti trūkti galingumo, jei esate linkęs staigiai pajudėti iš vietos. Negaliu palyginti su Vti, nes nesu turėjus, tačiau 92kw kabrioletui - ne stebuklas. Salonas labai paprastas, toks labai jau japoniškas, pilna visokiausių skyrelių, dėtuvių ir pan., bet tai savotiškai smagu. Viskas paprasta, kelios “knopkės”, taip sakant kuo mažiau visko, tuo mažiau kam sugesti. Tačiau automobilis tik dvivietis, už sėdynių yra du rakinami skyreliai, o ant jų pasidėti telpa nebent keletas labai nedidelių pirkinių krepšelių, užkišti rankinuką ar pan. Vėsesniais orais salone oras atvėsta greičiau nei pas civicą, galima daryti išvadą apie automobilio sandarumą. Sėdynės gal ir sveikos buvo, bet kietokos ir tas keistas ne veliūro medžiagos intarpas einantis per vidurį sėdynių greičiausiai susidėvi/apsitrina. Man idealus variantas buvo pasikeisti į 5-to Preludo sėdynes. Tilpt jos telpa, bet, deja, bėgelius reikia persivirinti. Sėdėt labai gerai buvo, nes iš esmės tos sėdynės man patogios, bet jos aukštesnės, į ūgį vietos dar pamažėja. Atsidaro galinis langas – šitas daiktas labai “prikolnas” ir naudingas mašinos vėdinimo klausimu. Taip pat buvau gavus rekomendaciją iš buvusios savininkės, kad darinėjant langus geriau uždaryti langą atidarius duris, tik tada jas uždaryti (taip mažiau šansų vandens prabėgimo klausimu, nes gali ne taip pasiglemžti gumos). Tame buvo tiesios, išbandžiau. Pavargusio Del Solio (koks buvo maniškis) durys jau nesilaikė taip gerai, pasėdusios, nesueina gražiai su kėbulu arba trina sparnus. Iš esmės, bent jau dalis Honda modelių nuo kokių 1989 iki ~2000 labai užknisančiai “trapios” – negali ant jų kėbulo ramstytis kaip nori, sėdėti, ką jau kalbėti apie vos jaučiamą atsirėmimą į kokį šaligatvio kraštą ar dar kažką panašaus – iškart “pabėga” visi tarpai, kas nors įlinksta ir pan., o jei smūgis stipresnis, tai išvis viskas pabyra.. Atitinkamai dėl tokių dalykų pastoviai gyveni baimėse, ypatingai daugiabučių kiemuose. Žiemą važinėti nedrįsau, nes prisibijojau dėl niuansų apie kabrioletų/targų stogo sandarumą, langų rasojimo nuo galimos drėgmės, galimo užšalimo ir pan. dalykų. Nusprendžiau nerizikuoti ir džiaugtis šiuo auto ne žiemos sezonu. Tačiau ne vienerius metus stebiu keletą kasdien tiek vasarą, tiek žiemą sėkmingai eksploatuojamų Del Solių (darau išvadą pagal tai, kaip dažnai matau tas auto būtent važiuojančias ir kaip jų langai neužrasoję šaltuoju sezonu).
Mano turėto Delsolio sakyčiau vieninteliai, bet labai dideli minusai buvo du ir vienas toks stipriai erzinantis.
Pirmas, kad jis jau buvo ardytas, daužytas ir pan. ir jau daug pravažiavęs, ir kas be ko, išsidirbinėjau su važiuokle (reguliuojami amortizatoriai, aukštis, jojimas, daužymasis ir t.t., dar buvau to pakankamai neatsikandus). Ir garantuotai tai įtakojo tokį dalyką – nuėmus stogą buvo praktiškai baisu su juo važiuoti, nes priekis ir galas tapdavo atskirom dalim. Visas priekinis stiklas su stoikėm plika akim matomai drebėdavo, galėjai įkišti pirštą tarp durų ir panelės apmušimų ir jausdavosi akivaizdžiai kaip vaikšto durys ir kėbulas. Vairuojant to pati nejaučiau, tačiau su automobiliu sakyčiau geriau pirma pradėti jausti/girdėti, kad kažkas ne taip, nes kai pamatai, tai jau paprastai būna per vėlu. Bandžiau klausinėti kitų, turinčių Del Solius, ar jie su tuo nesusidūrė, bet atsakymai buvo neigiami, nežinau, ar dėl to, kad jie iš tiesų tos problemos neturėjo arba tiesiog nenorėjo pripažinti. Sakyčiau tai būtent įtakojo, ką anksčiau minėjau: automobilio išlaikymas, tausojimas ir priežiūra. Šis dalykas puikiai parodo automobilio stovį. Tai siūlyčiau pratestuoti, jei jau tokiu modeliu domėsitės.
Antras minusas – stogas leidžia vandenį. Esminis dalykas, ko klausi pirkdamas kabrioletą/targą. Ar stogas veikia (kai eina kalba apie elektrinį) ir ar neleidžia vandens.. Kiek Lietuvoj klausiau fanatikų arba tų, kurie tuo metu eksploatuoja Solį, tai “ne ne, jokio vandens neleidžia, nieko panašaus”, kiek teko pasiskaityt užsienio forumuose arba kalbėti su tais, kurie yra turėję anksčiau Del Solį – taip, leidžia vandenį, pas ką lašais, pas ką bėga, pas ką skęsta... Tai įtakoja susidėvėjusios gumos aplink stogą, ypač gumų kampučiai aplink langus ir pan., kur arba tų gumų trūksta arba jos pavirtę kempinėm. Taip pat ir būtina prižiūrėti vandens nutekėjimo latakus. Vieną kartą plaudavau plovykloj ir nieko, kitą kartą visa galinė panelė ir sėdynės budavo visiškai apipurkštos vandeniu arba važiuojant po plovimo matydavau kaip praktiškai upeliu bėga per apmušimus arba netgi laša tiesiai ant galvos ties stogo sujungimu su priekinio stiklo stoike. Būtina apsižiūrėti, apsičiupinėti gumas perkant (jeigu neaišku, kas kur tiksliai turi būti, bent apsižiūrėti originalias foto, kaip atrodo normalaus Delsolio gumos apie langus ir stogą, arba bent jau “pagooglinti” angliškai ir tikrai išmes krūvas pavyzdžių, kur kas ir kaip). Gerai tai, kad tas gumas galima pakeisti, blogai tai, kad jų komplektas labai brangus, bijau sumeluoti, bet gali būti ir keli šimtai eurų už originalias, o ir parsidavinėja tik komplektais, sunku gauti. Taip pat esu pastebėjus vandens bėgimą per durelių apmušimą, panašu, kad taip pat kažkur kažkurios gumos jau nusibaigė ir vietoj to, kad vanduo lašėtų/bėgtų lauk, laša ant kilimo. Bandžiau vandens reikalus glaistyti silikonu, bet nepadėjo. Gal būtų padėję, jei išvis daugiau nenuiminėčiau stogo, bet tai kam tada tas “kabrioletas”?
Apie šiuos du minusus ir pabrėžiant, ką trumpai minėjau apie automobilio stovio svarbą: man buvo parvežę vėliau iš Vokietijos Del Solį, su šiek tiek geresniu Y8 motoru (šitas visgi iš savęs galingesnis šiek tiek už Z6, tad truputį smagiau važiavo). Viskas su juo kaip ir gerai buvo apart to, kad parūdiję galinės arkos šiek tiek ir klaikiai prarūkytas salonas. Neplanavau sau pasilikti, bet turėjau pati išsiaiškinti, kaip ten realiai yra su tais dviem minusais ir, deja, pasiteisino faktas, kad kaip ir minėjau, kol dar mažai važinėtas (šio rida nesiekė 200 tūkst. km, tačiau tikslios nepamenu) ir akivaizdžiai matėsi, ar automobilis atitinka tą ridą ar ne, įskaitant ir bendrą jo priežiūrą, tai šių dviejų minusų nebuvo. Spec. prasibandžiau be stogo pavažiuoti, net mano pačios jau ir su stogu važiuojant jautėsi “palaida bala”, o čia nieko panašaus; taip pat ir be stogo, nesimatė jokio judėjimo/drebėjimo. Plovykloj taip pat ploviau, jokių lašų, nieko, tačiau kad to nebus galėjau nuspėti iš to, kad buvo visos ir visur priklausančios gumos ir net nepaskirdusios, nepasidariusios kaip kempinės. Aišku, su vėliau jį perėmusiu savininku ryšių neturėjau, nežinau, ar jam vėliau šios problemos nepasirodė.
Erzinantis minusas – barškantis stogas. Čia irgi kažkas lyg ir su gumom susiję, lyg ir su tais užraktais, kuriais stogas užsifiksuoja, jau neprisimenu tiksliai, bet taip pat skaičiau užsienio forumuose atsiliepimus, kad su tuo susiduriama dažnai. Stengiausi ignoruoti, nes ardyti stogo dalių nesiryžau.
DelSolis taip pat turi du geriau žinomus niuansus su retom dalim:
1. Kaip ir nuo 1997 metų ėjusio Honda Prelude taip ir Del Solio peleninės/skyrelio (pas DelSolį šalia rankinio stabdžio) besidarinėjantis dangtelis dažnai sulūžta, o rasti nupirkti ne anglišką ir sveiką, kad darinėtųsi, o irgi nebūtų kokia auselė nulūžus Lietuvoj turbūt nerasi, nebent už labai labai brangiai, tas pats ir per ebay. Geriausia rekomendacija tą skyrelį naudoti kuo rečiau arba atsargiai.
2. Europinės priekinės lempos – su laiku išdega reflektoriai, prastai šviečia, gali nepraeiti tech. apžiūros, o rasti europines sveikas labai sunku. Kas nesigaudo, nežino, gali išsidurti ir įsitaisyti angliškas, o su šiom technikinės nepraeis. Atkreipti į tai dėmesį ir branginti, jei turite sveikas europines.

Ar rekomenduočiau? Nežinau, bet tokio atsakymo neduoda, tad galvojant apie šiuolaikinius skonius sakysiu, kad nerekomenduočiau. Aš mėgstu Hondas, o kitos markės kolkas daugiau nuvilia, tad ~1000-1800 eurų ribose rinkčiausi Del Solį, bet realiai jis nieko apart kasdieniško patikimumo ir kabrioleto imitacijos jums daugiau nepasiūlys. O pvz panašiom kainom Opel Astra ~2000 metų kabrioletas gali pasiūlyti bent jau 4-ias vietas, odines sėdynes arba galiausiai tikrą kabrioleto funkciją. Arba mažulytis ryškiaspalvis Peugeot irgi panašių metų, kuris atrodys bent jau naujesnis nei Del Solis dėl savo keistų įmantrių formų/apdailos. Galiausiai tokios sumos diapazone bus viena kita pavargusi Mazda MX5 ~1993 metų, bet visgi irgi tikras kabrioletas ir dar galu varomas bei su visų pamėgtu laimingu „veideliu“ atverčiamomis lempomis.. Pasirinkimas priklauso nuo paties pirkėjo požiūrio ir poreikio.

Puikus automobilis vasaros sezonui, išskirtinė isvaizda.

Kadangi automobilis pagamintas ant įgen civiko bazės detaliu stygiaus tikrai niekada nepajusite, jei ne arkų rudyjimo ligo patikimiausia mašina kokia galima tik rast, Vienintelis dalykas kas nėra geras tai elektrinis stogas, o daugiau jei neiškant Mersedeso konforto tai super pasirinkimas, nereikia taupyti perkant. Mišriai važuojant kuro sanaudos apie 7l. 100km.
Galios tikrai pakanka kaip tapkės dydžio automobiliui.
Begalo linksmas automobilis, visiem rekomenduočiau bent syki gyvenime paturėti šį automobilį!

Grazus, retas automobilis labai tinga merginom. Vietos neperdaugiausia bet jos uztenka viskas vietoj po ranka. mechaninis stogas. Neblogai traukia kaip toks variklis, dalis nebrangios vaziuokles nemirtingos varikliai taip pat, tiek ziema tiek vasara vazineju ir nematau problemu viskas puikiai veikia

Pats geriausias auto lyginant su visokiai bmwais ir audinem pasaka..
elektrinis stogas, vaziuokle neuzmusama kaip ir variklis nu tobula masina
jeigu pirksit uz 8-10 tukstanciu litu tai tikrai vaziuosit ir vaziuosit gerai atrodo

Šį automobilį eksploatavau 5 metus, šiandien pardaviau. Pirkau crx'ą nes patiko išvaizda, nesitikėjau, kad jis bus toks košmaras. Pirkau iš Vokietijos, prižiūrėtą. Visus minusus ir pliusą išdėsčiau skiltyse "Automobilio privalumai", "Automobilio trūkumai", tad čia jį apžvelgsiu bendrai.

Vietos jame labai mažai, gale jos išvis nėra, elektronikos mažai, tačiau ir esama gedo ir gedo. Sutemus važiavimas tampa "maždaug" stiliaus, nes šviesos labai silpnos. Dar ką pastebėjau, tai pūna baisiau ir daug greičiau už senus opelius(opel vectra a). Main rėlė genda kas metus. Net mieste važinėjant kai kuriose vietose neįmanoma pravažiuoti. Labai nestabili kelyje, jau nekalbu apie didesnį greitį. Motoras gal ir labai galingas atrodo, bet netraukia baisiai. Labai didelės kuro sąnaudos. Servise ardė variklį, darė profilaktiką, diagnostiką-nieko nerado. Vienas serviso vadovas net prasitarė, kad crxam normalu didelės kuro sąnaudos. Ryja kaip koks 4varomų sportinis subaru.
Nerekomenduoju pirkti šio automobilio, nebent norit labai didelės problemos. Nusipirkę prasikeiksite.