Labiausiai gendantys (16 page) (752)

Matos kad nesi nieko panasaus dares tad geriau palik tai daryti kas daro ir ismano.Jei garaziukuose tai bent is pazystamu ruose kitu atveju metai ir spaklius krenta Dazymas tiktai kameroje jei nori kokybes jei garazai bus nemazai siuksliu po dazais ir lanku tad kai saulute islys pamatysi visas ryskes ir siuksles. Cia ikeliu tau biski literaturos pasiskaitymui Automobilių dažymas Perdažyti automobilį – darbas ne mėgėjams Bėgant laikui automobilio spalva ima blankti, atsiranda įvairiausių įbrėžimų, dėmių. Tada turbūt ne vienas savininkas susimąsto, kad transporto priemonę reikia perdažyti. Tačiau ne visi žino, kam ryžtasi. Jei nusprendėte, kad laikas atnaujinti savo automobilį, problema bus ne kaip tai padaryti, o ką pasirinkti, nes rinkoje gausu įvairiausių dažyti skirtų medžiagų: emalių, gruntų, lakų ir kt. Paruošimas dažyti Dažymas – tęstinis darbas, paprastai prasidedantis nuo suvirinimo ir išlyginimo. Kitas etapas – paviršių šlifavimas ir valymas, rūdžių, tepalų, riebalų šalinimas. Pirmiausia kėbulo paviršius gruntuojamas. Tai labai atsakingas momentas. Jeigu kuri nors vieta gruntu bus padengiama nekruopščiai, kiti darbai gali nepasisekti. Siekiant, kad automobilis būtų atsparus vandeniui ir korozijai, ant kėbulo visada tepama hermetiko. Norint išvengti korozijos ir išsaugoti kėbulą nuo smulkių akmenukų, mašinos dugnas dengiamas apsauginiu gruntu. Paskui nuglaistoma, vėliau – dar tiksliau. Kiek reikės tepamo glaisto sluoksnių, priklauso nuo glaisto tipo ir paviršiui išlyginti reikiamo jo kiekio. Paprastai glaistas sukietėja per 15-20 minučių, jei temperatūra yra 20 laipsnių šilumos. Glaistui sutvirtėjus, paviršius šlifuojamas. Vėliau dažomas paviršius padengiamas grunto porų užpildu, jis užglaisto ne tik poras, bet ir šlifuojant likusius nelygumus. Paruošus pagrindą, ant kurio bus purškiami dažai, tepamas gruntas. Jis leis mašinai greičiau išdžiūti, todėl bus galima greičiau purkšti dažus. Įbrėžimų užtaisymas Negilūs įbrėžimai viršutiniame dažų sluoksnyje gali būti lengvai paslėpti naudojant vaškinį pieštuką ir (arba) spalvotą poliruoklį. Jei siauri įbrėžimai gilesni, tiks vaškinis pieštukas. Prieš tepant pieštuku, įbrėžimus reikėtų išvalyti. Tam puikiai tiks spiritas, benzinas arba net degtinė. Galima poliruoti šveičiamuoju poliruokliu. Jei įbrėžimai platūs, reiks papildomai dažyti. Šiam tikslui galima naudoti emalį arba akrilinius dažus. Jie labai atsargiai užtepami ant įbrėžimo, stengiantis neišteplioti aplinkui – galima naudoti acetone nuplautą šepetuką arba net nusmailintą degtuką. Prieš dažymą įbrėžimas turi būti išvalytas, kad nebūtų riebalų, ir išplautas. Labai plonus įbrėžimus galima užtepti pieštuku, bet jį teks kaskart atnaujinti, nes toks užtaisymas nėra patvarus. Platesnius ruožus būtina papildomai dažyti. Norint neištepti mašinos, įbrėžimo perimetrą galima apklijuoti pleistru arba lipnia juosta, bet tik tokia, kuri vėliau lengvai nuimama. Įbrėžimai iki metalo užtaisomi tik papildomai dažant. Gruntuotoms mašinoms rekomenduojamas bent vienas plonas grunto sluoksnis, nes įbrėžimas yra labai gilus, o užteptas gruntas leis tvirčiau laikytis dažams. Kai gruntas išdžiūsta, reikėtų užtepti 2-3 plonus dažų sluoksnius ir leisti išdžiūti. Jei pažeidimo vieta pageltusi, vaistiniu spiritu arba benzinu reikėtų ją nuvalyti iki metalo, drėgna kempine pašalinti chemikalų pėdsakus, vėliau nušluostyti sausu audiniu ir užtepti grunto. Čia labiausiai tiktų turintis antikorozinių priedų gruntas, toks skirtas tepti aprūdijusius paviršius. Dažytų plastikinių buferių įbrėžimus užtenka kruopščiai padažyti, naudojant remontinį flakoną, nors lankstiems paviršiams yra specialių gruntų, leidžiančių dažyti buferius ir kitus elastingus elementus. Dažymo subtilybės Sunkiausia vairuotojui pasirinkti, kam patikėti dažyti savo automobilį – privačiam auksarankiui meistrui, specializuotai dirbtuvei ar servisui. Privatininkai pasikliauna savo žiniomis ir patirtimi. Jų darbų kainos bus mažiausios, tačiau kokybė – ne visada geriausia. Specializuotos dažymo dirbtuvės meistrų darbas įkainotas bent 20 proc. daugiau negu privatininkų. Serviso darbas bus brangiausias, tačiau čia turima visa reikiama įranga, dirba kvalifikuoti meistrai. Sutvarkyti nebrangių automobilių subraižytus paviršius gali ir privatininkai, tačiau sudėtingą visos mašinos dažymą vertėtų patikėti specialioms dirbtuvėms. Prieš pradedant dažyti automobilį, reikia apsaugoti, kad jis nebūtų aptaškomas. Yra keletas apsaugos būdų. Paviršiai, esantys prie dažomos vietos, uždengiami popieriumi. Jei būtina tiesi linija, galima naudoti medicininį pleistrą. Kai kurie dažytojai šalia esančius paviršius padengia 30 proc. glicerino, 20 proc. dekstrino, 40 proc. kreidos ir 10 proc. vandens mišiniu. Jis lengvai nuplaunamas vandeniu. Tik reikia saugoti, kad mišinys neužtikštų ant dažyti paruošto paviršiaus. Labai kruopščiai būtina paruošti emalį. Dažai turi būti gerai sumaišomi ir atskiedžiami, kol pasidaro reikiamo klampumo. Atidarius indą, reikia pašalinti paviršiuje susidariusią plėvelę ir išmaišyti švariu įnagiu. Dažai paprastai purškiami, pirmas sluoksnis būna klampiausias. Prieš purškiant antrą sluoksnį daroma 5-7 minučių pertrauka. Antram ir trečiam sluoksniui naudojami skystesni ir ne tokie klampūs dažai. Reikia saugotis dulkių Daug nepatogumų dažant kelia dulkės. Dirbant namų sąlygomis ir neturint specialios kameros, jų išvengti sunku, tačiau galima sumažinti koncentraciją. Jei dažoma garaže, patalpas reikėtų sudrėkinti, tada dulkės nusės. Jei norima dažyti lauke, pasirenkamas uždaras, nuo vėjo apsaugotas kiemas. Patartina dažyti anksti rytą. Labai svarbus veiksnys, turintis įtakos automobilio dažymo kokybei, yra dažams purkšti naudojamo suspausto oro švara. Jei oras patenka iš centrinės magistralės arba kompresoriaus, gali būti, kad jame bus mineralinių tepalų ar vandens. Abu šie elementai neigiamai veikia dažymo kokybę. Dėl tepalų susidaro „kateriukai”, o vanduo po dažų paviršiumi išpučia burbuliukus. Norint išvalyti orą, prieš purkštuką turi būti įrengtas tepalų rinkiklis. Bene sudėtingiausias procesas dažant automobilį namų sąlygomis yra džiovinimas. Džiovinant sintetinį emalį vyksta dvi fazės: pirma – išgaruoja tirpiklis, o vėliau, veikiant aukštai temperatūrai, susidaro plėvelė. Nustatyta, kad esant aukštesnei temperatūrai greičiau vyksta polimerizacijos procesas, gerėja plėvelės kokybė, ypač – atsparumas vandeniui ir tvirtumas. Kai kurie dažytojai, norėdami sumažinti džiuvimo temperatūrą, naudoja katalizatorius. Bet jie pakeičia dažų atspalvį, o tai ypač matyti naudojant šviesius tonus. Manoma, kad dažant automobilį namų sąlygomis vertėtų leisti džiūti natūraliai. Tiesa, teks laukti ne mažiau kaip tris paras, bet danga bus švari ir patikima.

nu krc nuostabiuose Italijos kalnuose, lekiant vingiuotu keliuku į testavimo vietą, pusiaukelėje sustojome pailsėti ir man į galvą toptelėjo keista mintis, nors šis testas ir dvigubas - dalyvis tik vienas. Kai mūsų fotografas šaudė iš savo fotoaparato į kovai pasiruošusius automobilius, kitoje gatvės pusėje šį procesą stebėjau aš. Stovėjau tokiu kampu, kad testo dalyvius mačiau tik iš profilio, taigi, dingo visos išskirtinės detalės, bei smulkmenėlės. Proporcijos, aukštis, dydis netgi šoninių langų formos atrodė bauginančiai panašiai! Iš tiesų, šie aparatai atrodo lyg broliai dvyniai. Jeigu imitavimas būtų pagyrimo forma, BMW turėtų švytėti iš pasididžiavimo - akivaizdu, kad automobiliai panašūs, tačiau tenka pripažinti, jog „Audi" pasielgė gudriai - norėdami pabrėžti, jog konkuruoja su 335i, jie pasirinko jau patikrintus metodus. Šią rinkos nišą ilgokai kontroliavo BMW ir jau spėjo padėti tvirtus pamatus. Paskutinis rimtas „Audi" dvejų durų Coupé buvo ant 80 modelio bazės pagamintas, gerai pasaulyje žinomas šedevras. Paskutinė „Audi" dvejų durų Coupé buvo, nors ir kampuota, bet labai miela, ant 80 modelio sedano bazės pagaminta mašina. Nuo to laiko, kai šis modelis mirė, 3 serijos BMW Coupé (kainuojantys daug mažiau nei kitas oponentas - MERCEDESS CLK) susirado šiltą vietelę vairuotojų garažuose. Pažvelgus į S5 priekį, susidaro įspūdis, jog tai tas pats S4, tik Coupé. Nė velnio, tai daug daugiau nei kosmetiniai ar šiaip menki pasikeitimai: be variklio ir transmisijos, kuriais dalijasi visas „Audi" bei VW arsenalas, S5 modelis tai visiškai naujas automobilis - labai „ne Audi" stiliaus ėjimas. Nauja dvigubų svirčių priekinės pakabos konstrukcija bei diferencialo perkėlimas prieš pavarų dėžę, leido inžinieriams pastūmėti visą priekinė varančiąją ašį dar labiau į priekį nei būtų galima tikėtis iš priekiu varančio automobilio. Be to, kėbulo dydis sutilpo į BMW 3 serijos gabaritus. Vairo traukės taip pat buvo perkeltos prieš pat priekinę ašį, tai padarė S5 jautresnę ir tikslesnę. Ilgai lauktas pakeitimas - 40:60 galios paskirstymas, kurio „Audi" fanai laukė nuo pat pirmojo RS4 modelio. Kol kas, tai pats sportiškiausias ne RS modelis „Audi" gamoje. Variklį būsimi pirkėjai galės rinktis iš jau gerai žinomų egzempliorių, pradedant 1.8 TSFI ir baigiant 3.2 FSI V6 benzininiais bei lietuvių pamėgtais 2.7 ir 3.0 V6 TDI dyzeliniais motorais. Pastarasis, montuojamas į A5, savo trim litrais dovanos mums 237 AG (177 kW) bei beprotiškus 500 Nm sukimo momento, o tai lygu 5, 9 sek. įsibėgėjimui nuo 0 iki 100 km/h ir elektronikos limituojamam 250 km/h maksimaliam greičiui. Dabar mus labiausiai domina kol kas galingiausia S5 versija. Dabartinis S5 modelis ginkluotas 4.2 V8 benzininiu monstru ir šešių laipsnių pavarų dėže, kuri panaudota dabartinėje AUDI S4. Variklio galia buvo šiek tiek pakelta - nuo 340 AG (254 kW) iki 350 AG (261 kW), o sukimo momentas nuo 410 Nm iki 440 Nm. Nors 1 630kg ir daugoka šiai sportinei Coupé, charakteristikos vis tiek įspūdingos: 0 iki 100 km/h - 5, 1 sek., elektronikos ribojamas 250 km/h maksimalus greitis pasiekiamas su nepertraukiama trauka, be to, „garso takelis" tiesiog glosto ausis. Žvelgiant į BMW, 335i neprilygsta arklio galių skaičiumi AUDI, tačiau šis dviejų turbinų eilėje išlygiuotų 6 cilindrų variklis turi daug potencialo. Su 302 AG (225 kW) ir 406 Nm jėgaine nuo 0 iki 100 km/h per 5, 5 sek. greitį pasiekiantis bavaras daugiau nei pasiruošęs apginti savo teritoriją. Taip pat jis labiau „mėgsta" sūkius - variklis sukasi iki 7 000 aps./min., o pakeliui sukuria tikrai jaudinantį garsą. Visos šios savybės padaro BMW nepakeičiamą, kai reikia ką nors aplenkti. AUDI tuo tarpu, nors skaičiukai ant popieriaus rodo kitaip, variklio galios nesijaučia dėl „apačių nebuvimo" bei ir šiek tiek nerangios pavarų dėžės. 335i maža ir didelė turbinos, darniai dirbančios kartu, praktiškai panaikina „turboduobę" ir automobiliui suteikia pastovesnę trauką nei atmosferinis S5 variklis. Rodos, reiktų tikrai ilgos tiesiosios jog AUDI įkrėstų į BMW kailį. Kol kas reikalai atrodo nekaip „S" raidele pasidabinusiam aparatui, tačiau viskas netikėtai pasisuka kita linkme. Modernios padangų technologijos leidžia abiem bolidam be didesnių vargų pasiekti maksimalų greitį, bet kai pradėjome skraidyti siaurais, vingiuotais Alpių keliukais Veronoje, iš taško A į tašką B S5 visada nusigaudavo greičiau. Keista buvo tai, kad laikų skirtumai buvo matuojami ne šimtosios, o visomis sekundėmis! BMW, kaip ženkliuko ant kurio pavaizduotas propeleris, turi visas reikalingas savybes: puikiai subalansuotą vairavimo lengvumą ir informatyvumą, masę sukibimo bei neutralų valdymą, leidžiantį vairuoti automobilį akceleratoriaus pedalu, netgi kai įjungta stabilumo kontrolė. Tačiau to, toli gražu, nepakanka bent jau pasivyti asfaltą ryjančią S5. Aiškiai matosi, jog BMW delikatumas ne į naudą prieš brutalią AUDI galią. Posūkiuose jaučiamas AUDI vikrumas ir tikslumas, į posūkius lekia su daug didesniu entuziazmu nei trečiukas ir „Quattro" technologijos dėka, išlekia su vėjeliu. Taigi, kol BMW mirksi savo stabilumo kontrolės lempute arba dūmina galines padangas, S5 tik tolsta nuo savo priešininko. Kad ir kaip ten bebūtų AUDI ne taip malonu vairuoti kaip 335i, ją kamuoja amžinas sprendimas, kuris ne visiem patinka - labai „lengvas" vairas suteikia mažai informacijos apie kelią ir atima didžiąją dalį malonumo. Daugiau į galą numesta galia nepadeda išvengti priekio nuslydimo (angl. understeer), kur važiavimo malonumui BMW pasitarnauja galiniai varantieji ratai. Na o dabar apie standartinį Coupé perkamumo kriterijų. Pažiūrėjus į trečiosios serijos Coupé iš priekio jo praktiškai neįmanoma atskirti nuo sedano, o „Audi" pasistengė įkvėpti naujo įvaizdžio su dieninėmis LED lemputėmis, kurios išskiria ją iš kitų panašių modelių. Tačiau pastebėjome, jog pagrindinis „Audi" dizaino šefas Walteris de‘Silva ne pirmą kartą kiša 1999 m. SEAT Toledo galines lempas - nejaugi nieko naujo neturite?! Kokybiškų medžiagų ir tvarkingo dizaino dėka, kaip ir tikėjomės, S5 turi malonesnį interjerą. Pavarų svirtis ir prietaisų skydelis jau gerai pažįstami iš kitų modelių. Trečiuko interjeras beveik toks pats kaip 318i, kuris kainuoja beveik 70 000 Lt mažiau, įvairios interjero detalės atrodo pigios ir nemalonios. Nors AUDI penkiolika centimentrų ilgesnė, praktiškesnis yra BMW, nes turi normalias galines sėdynes, kur lengvai telpa 185 cm ūgio keleivis. Tuo tarpu S5 gale ankšta ir kiekvienas didesnis keleivis ištremtas į galą neišvengs sėdynės prispaustų kojų ir nuolat į stogą besiremiančios galvos. Tačiau šios istorijos baigčiai daugiausia įtakos daro kiekvienam lietuviui svarbus aspektas - kaina. Rodosi nebūtų keista jei šie automobiliai, turintys panašius parodymus ir dizainą, kainuotų irgi panašiai, bet „Audi" šioje srityje užleidžia vietą BMW - ji brangesnė net 30 800 Lt už SE ir 21 200 Lt M-Sport apdailos versijas. S5 tikrai puikus automobilis, turi daugiau įrangos ir bus garantuotai išskirtinesnis už 335i. Patyrėme, jog šios dvi mašinos suteikia begalę džiaugsmo, tačiau kainos smarkiai skiriasi. Taigi, mūsų manymu, šioje įnirtingoje kovoje nugalėjo BMW 335i