Veidrodėlius keičiančios kameros – gamintojų masalas ar tikra nauda vairuotojams?

Nuo lengvųjų automobilių iki sunkiasvorių vilkikų – vis dažniau naujose transporto priemonėse galime išvysti tradicinius šoninius veidrodėlius keičiančias vaizdo kamerų sistemas. Dalis gamintojų jas pasitelkia norėdami vairuotojams suteikti technologinio pranašumo pojūtį, kiti tokias sistemas diegia ir dėl praktinių sumetimų. Tad kokiais pranašumais jos pasižymi ir kaip gali tapti tikromis vairuotojų pagalbininkėmis?

Nuo skepsio prie naudos

Vietoje tradicinių veidrodėlių kai kurių lengvųjų automobilių pirkėjai jau gali rinktis skaitmenines atbulinio vaizdo sistemas. „Audi“, „Honda“ ar „Hyundai“ gamintojų tam tikrus modelius besirenkantys vairuotojai gali užsisakyti šią technologiją kaip papildomą įrangą. Tačiau kol kas automobilių apžvalgininkai tai vertina nevienareikšmiškai – skeptiškesni balsai ją vadina labiau galimybių demonstravimu nei tikrąja nauda.

Tačiau visai kitokį vaidmenį ši įranga vaidina sunkiojo komercinio transporto naudotojų kasdienybėje. Valdant didelių gabaritų techniką, net ir plačiausiais kampais sumontuoti tradiciniai veidrodžiai palieka santykinai daug vairuotojui nematomo ploto – ne veltui neretai kiti eismo dalyviai apie tai perspėjami įspėjamaisiais užrašais. Ši aplinkybė taip pat reikalauja nuolatinio įtempto sunkiosios transporto priemonės vairuotojo dėmesio net mažiausioms detalėms eismo sraute.

Štai sunkvežimių gamintojas „Volvo Trucks“, metų pradžioje pristatęs skaitmeninių šoninių veidrodžių sistemą naujajame „FH Aero“ modelyje, pabrėžė, kad ji ne tik padidina saugumą, bet ir pagerina vežėjams itin svarbų aerodinamikos rodiklį. Vietoje milžiniškas ausis primenančių tradicinių veidrodžių sumontuotos nedidelės vaizdo kameros leidžia sumažinti sunkvežimio pasipriešinimą oro srautui, o kartu – ir degalų sąnaudas. Šis rodiklis yra vienas reikšmingiausių sunkiojo transporto naudotojams, kurių versle degalų išlaidos sudaro itin svarbią visų sąnaudų dedamąją.

Vienos didžiausių transporto pramonės tiekėjų, bendrovės „Bosch“ duomenimis, skaitmeninių veidrodėlių sistema ne tik pagerina sunkiojo transporto vairuotojų matomumą į priekį ar susiaurina akląsias zonas, bet ir dėl mažesnio aerodinaminio pasipriešinimo leidžia maždaug 2 proc. nurėžti degalų sąnaudas. Vežėjų versle šie keli procentai gali padėti sutaupyti tūkstantines sumas degalams.

Tokią technologiją jau išbandęs žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius taip pat sako, kad ji turi ne vieną privalumą. Tačiau ekspertas pabrėžia, jog viskas priklauso nuo sistemos pritaikymo ir veiksmingumo.

„Tarp jau naudojamų įvairiose transporto priemonėse turime ir gerų, ir prastesnių pavyzdžių. Tačiau tokia sistema neabejotinai pagerina vilkikų aerodinamiką, nes tradiciniai veidrodžiai yra labai dideli. Dar vienas privalumas – vairuotojui pagerėja matomumas aplink kabiną, nes nebelieka gremėzdiškų veidrodžių korpusų, kurie užstoja dalį vaizdo“, – pastebi pašnekovas.

Išplečia galimybes

„Volvo Trucks“ inžinieriai pasakoja, kad modelyje „FH Aero“ naudojama skaitmeninė veidrodžių sistema sudaryta iš trijų kamerų: po vieną montuojama vairuotojo ir keleivio pusėje, su papildoma kampine aklosios zonos kamera dešinėje pusėje. Tokia sistema leidžia matyti įprastą vaizdą gale ir plačiakampį jo fokusą.

Esant atšiaurioms oro sąlygoms, kamerų objektyvai automatiškai pašildomi, nuo jų pašalinama drėgmė ar ledas. Be to, automatinio pasukimo funkcija suteikia galimybę posūkiuose tiksliai sekti puspriekabę.

Palyginus su tradiciniais veidrodžiais, vaizdo kamerų sistemos turi ir daugiau privalumų. Juos lemia galimybė montuoti daugiau kamerų nei veidrodžių, taip pat ir atsirišančios rankos taikyti skaitmenines technologijas platesne apimtimi. Tai leidžia išspręsti tradicines sunkvežimių vairuotojus supančios aplinkos matomumo problemas.

Pavyzdžiui, vaizdo kameros gali perduoti vairuotojui skaidresnį vaizdą tiek lyjant, tiek spiginant saulei. Tradiciniuose optiniuose prietaisuose spinduliai lūžta. Infraraudonųjų spindulių technologija taip pat leidžia naudoti naktinio matymo funkciją – tai itin pravartu manevruojant tamsiu metu. O sustojęs nakčiai vairuotojas gali regėti vaizdą aplink sunkvežimį net ir užtraukęs užuolaidas poilsiui. Tai gali padėti užkirsti kelią krovinio ar degalų vagystei nerizikuojant kabinoje esančio vairuotojo saugumu.

Vertindama šios technologijos perspektyvas, Tarptautinė automobilių gamintojų organizacija atkreipė dėmesį, kad moderniose transporto priemonėse vaizdo kamerų ir radarų kombinacijos jau naudojamos atpažinti eismo juostų ženklinimą, kelio ženklus, šviesoforus ir kitus eismo dalyvius ir tokiu būdu išvengti eismo įvykių. V. Miliaus teigimu, šis saugumo aspektas neabejotinai yra vienas svarbiausių technologijos privalumų. Vilkikų su puspriekabėmis vairuotojams sunku pastebėti gerokai mažesnius šalia jų esančius eismo dalyvius – pavyzdžiui, dviratininkus ar motociklininkus miestų spūstyse ar sustojus prie sankryžos.

„Tokiu atveju skaitmeninės technologijos ne tik leidžia geriau matyti kitus eismo dalyvius, bet ir gali perspėti vairuotoją, jeigu vaizdo sistema elektroniškai sujungta su kitomis aktyviomis sistemomis, galinčiomis padėti užbėgti pavojingam manevrui už akių. Svarbu ir tai, kad technologija nebėra tokia brangi, todėl ją galima diegti gana plačiai“, – sako pašnekovas.

Reguliuojamas diapazonas

Anot V. Miliaus, neabejotinas skaitmeninių veidrodėlių pranašumas yra ir jų reguliavimo galimybės. Tradiciniai veidrodėliai gali rodyti vaizdą ribota apimtimi, o skaitmeninių technologijų parinktys apima gerokai platesnį ir praktiškesnį diapazoną.

Kaip ir kituose kasdieniame gyvenime plačiai paplitusiuose įrenginiuose, tarkime, mobiliuosiuose telefonuose, kameros leidžia vaizdą pritraukti ar nutolinti, taip pat jį galima transliuoti ten, kur vartotojui patogiausia. Pavyzdžiui, „Volvo FH Aero“ vairuotojui jis rodomas priekiniuose statramsčiuose įrengtuose monitoriuose – lyg tradicinėse veidrodžių vietose, tik geriau matomuose taškuose kabinos viduje.

„Tuomet, norėdamas tiksliai manevruoti, vairuotojas gali, sakykime, priartinti vaizdą. Jis gali pasirinkti kitokį kameros vaizdą ar platesnį matymo kampą. Tad ten, kur ši technologija bus pritaikyta praktiškai ir efektyviai, tiesioginę naudą pajus vairuotojai, o netiesioginę – visi kiti eismo dalyviai“, – apibendrina V. Milius.

„MarketsandMarkets“ duomenimis, automobilių jutiklių rinkos dydis 2023 m. buvo vertinamas maždaug 28,2 mlrd. Eur. Prognozuojama, kad iki 2028-ųjų ši apimtis padidės iki maždaug 57 mlrd. Eur.