Keturratis yra bene didžiausiu pravažumu pasižyminti transporto priemonė, tačiau gamta, ypač nenuspėjama žiema, ir jį gali pažaboti. Dėl to tiek entuziastai, tiek profesionalai randa būdų, kaip dar labiau patobulinti keturračius, o atliepdami jų poreikius aksesuarų gamintojai siūlo įvairių žaisliukų: nuo padangų dyglių iki vikšrų vietoje ratų. Koks jų praktinis panaudojimas, kada jie teikia didžiausią naudą ir kiek tai kainuoja?

 

Kada keturračiui būna sunku?

Keturratis yra mažesnis, siauresnis ir lengvesnis nei visureigis, stabilesnis ir reikalauja mažiau vairavimo įgūdžių nei motociklas, pasižymi tokiomis pat galimybėmis ir pritaikomumu darbui kaip traktorius. Aišku, tik mažesniu masteliu. Ir jis tinkamas naudoti visais metų laikais.

Nenuostabu, kad išsivysčiusiose šalyse ši transporto priemonė yra paklausi tarp kiek toliau nuo civilizacijos gyvenančių žmonių. Lietuvoje – ne išimtis. Tai yra populiarus darbo įrankis sodybose ir gera transporto priemonė pramogai.

Keturračio privalumai – jis gali įveikti kone bet kokias kliūtis. Tačiau ne visur su juo bus komfortiška važiuoti. Ypač žiemą, kai slidžiame kelyje standartiškai montuojamos purvo padangos neužtikrins gero sukibimo.

Dėl tos pačios priežasties bus sunku brautis per gilias pusnis, gali tekti pavargti fiziškai. Per atlydį vieškeliai ar dirvos gali tapti tikromis pelkėmis. Keturratis ten važiuos, bet sunkiai.

 

Sniego grandinės: nebrangu, paprasta, tačiau neleis lėkti

Laimei, rinkoje yra galybė šių transporto priemonių aksesuarų, kurie suteikia didesnį sukibimą ir stabilumą bet kokiomis kelio sąlygomis. Vienas pigiausių ir paprasčiausių būdų žiemą gauti daugiau sukibimo – sniego grandinės. Jos parduodamos komplektuose po dvi ir, priklausomai nuo modelio, prekių ženklo ir techninių parametrų, kainuoja nuo 50 iki 150 eurų.

Didžiausias grandinių privalumas – lengvas ir greitas sumontavimas bei numontavimas, taip pat – ilgaamžiškumas. Kartą įsigytas komplektas vasaromis gali gulėti pašiūrėje ir būti naudojamas daugybę žiemų. Didžiausias sniego grandinių minusas – ribotas greitis.

„Sniego grandinės puikiai tinka kokiems nors kiemo darbams žiemą atlikti, pavyzdžiui, sniegui stumdyti. Jos užtikrina tikrai neprastą sukibimą, tačiau, kai jos užmautos ant ratų, galima važiuoti tik lėtai“, – dėsto keturračių lenktynininkas Antanas Kanopkinas.

 

Padangų varžtai: neįtikėtinas sukibimas, reikalaujantis triūso

Jeigu per sniegą ir ledą reikia dumti greitai, nepakeičiami yra padangų dygliai. Tiesa, dygliuotų padangų keturračiams niekas nepardavinėja, tačiau galima nusipirkti specialius į padangas sukamų varžtų komplektus.

„Nežinau, kiek kasdieniam gyvenimui reikalinga tokia modifikacija, bet veikia ji labai gerai: užtikrina nepriekaištingą sukibimą ir leidžia ledu ar sniegu lėkti neįtikėtinu greičiu“, – patikina A. Kanopkinas.

Įsukti varžtai tampa maždaug 0,5–1 cm išlindusiais dygliais – šie ir kabinasi į kelią ar ledo paviršių. Pati purvinė bekelės padanga jokio kontakto su keliu nebeturi, ji tik prakasa paviršinį sniegą ir leidžia dygliams įsirėžti į paviršių. Dėl to padangos stipriai sukimba su kelio danga.

Pagal panašią filosofiją sukurtomis padangomis, vadinamomis „Rocket“, ralio automobiliai važiuoja žiemą. Ant apledėjusių kelių jie sugeba palaikyti didesnį greitį nei ant žvyro.

Dygliai nėra brangūs. Štai „Motorider“ parduotuvėje 250 varžtų „Bronco“ komplektas kainuoja 41 eurą, o 1000 „Original Gold Screws“ komplektas – 90 eurų. Tačiau ši modifikacija labiau skirta pramogaujantiems entuziastams ar žiemą lenktyniaujantiems sportininkams, nes reikalauja išties nemažai pasiruošimo.

„Iš esmės teks patiems susukti dyglius į padangą. Vienai padangai reikia 120 vienetų varžtų, o tai kainuos ne tik pinigus, bet ir laiką, turėsite gerai padirbėti su suktuku, nes susukti varžtus rankomis kantrybės tikrai neužteks“, – dėsto A. Kanopkinas.

Intensyviai važinėjant, dygliai iš padangų išsilaksto, tad varžtų sukimo procesą reikės retsykiais pakartoti. Bekompromisio greičio ir pravažumo ištroškę entuziastai dėl to galvos nesuka ir džiaugiasi šia modifikacija.

 

Galimas ir vikšrinis keturratis

Tačiau ar yra galimybė žiemą per giliausias pusnis riedėti greitai, patikimai ir negręžiojant padangų kartą per savaitę? Keturratį įmanoma paversti ir kone sniego motociklu, tačiau, norint šios modifikacijos, teks plačiau atverti piniginę.

Iš tiesų vietoje ratų keturračiui galima lengvai sumontuoti vikšrus. Jie populiarūs Skandinavijos šiaurėje, tačiau Lietuvoje šio aksesuaro reikia gerai paieškoti, nes dėl didokos kainos jis dar nėra itin paklausus. Mūsų šalyje tokią prekę taip pat siūlo „Motorider“ parduotuvės. „Camso“ vikšrų komplektas keturračiui kainuoja nuo 5 tūkst. eurų.

„Šiaip vikšrai važiuoja ne tik žiemą. Jie pavyzdingai elgiasi pelkėse, purve, nes turi gerokai didesnį sukibimo plotą. Vikšrai skirti ne pramogai, o labiau specifiniams darbams, pavyzdžiui, pelkynų valymui, nes taip lengva transporto priemonė su dideliu sukibimo plotu padarys mažiausiai žalos gamtai“, – paaiškina A. Kanopkinas.

Iš esmės vikšrai reikalingi tik esant itin prastoms kelio sąlygoms ir specifinėms užduotims, kurių Lietuvoje dėl gana šilto ir ramaus klimato bei gamtos su santykinai kietu gruntu pasitaiko rečiau. Mūsų šalyje buitiškai ar pramogai naudojami keturračiai susitvarko su įvairiomis užduotimis ir be aksesuarų. Jų poreikis atsiranda per patirtį, atskleidžiant ypač platų keturračių funkcionalumą.