Lietuvoje apie degalų kokybę sklando ne vienas mitas, kurį įvairūs nepriklausomi tyrimai yra paneigę. Bene populiariausias – apie tai, jog Vakarų Europoje parduodami kokybiškesni degalai nei Lietuvoje. Vis dėlto ekspertai pabrėžė, kad skirtingose Europos Sąjungos valstybėse parduodami degalai savo pagrindinėmis savybėmis nesiskiria – jų kokybę numato griežti standartai, kurių privalo laikytis naftos produktų prekeiviai. Todėl visoje Europos Sąjungoje parduodami vieno standarto degalai – gali skirtis tik tam tikri jų priedai, maišomi pačiose degalinėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.


Vienas dažniausių mitų – kad Vakarų Europos valstybėse parduodami degalai leidžia važiuoti ekonomiškiau, o juos naudojančio automobilio variklis, neva, dirba tyliau. Degalinių tinklo „Milda“ vadovas Laimonas Černiauskas pastebėjo, kad kai kuriose valstybėse nustatytas skirtingas į degalus maišomų biodegalų kiekis, tačiau tai įtakos ekonomiškumui neturi.


„Nuvažiuojamas atstumas vienu degalų baku priklauso nuo daugybės kintamųjų. Tai ne tik degalai, bet ir kelio danga, kalvotumas, oro sąlygos – vėjas, lietus, pats važiavimo režimas. Pavyzdžiui, jeigu vairuojate įjungę kruizo kontrolę ar kitu būdu palaikote tolygų greitį, automobilis naudos mažiau degalų nei pastoviai greitėjant ir stabdant“, – pavyzdį pateikė L. Černiauskas.


Lietuvos Biodegalų asociacija prieš porą metų kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkais atliko tyrimą, kurio metu lygino skirtingų dyzelinių degalų parametrus: ekonomiškumą, išmetamųjų dujų dūmingumą, anglies oksido (CO) junginių ir azoto oksidų (NOx) koncentraciją, variklio triukšmingumą. Palyginus įvairiose degalinėse parduodamas degalų rūšis, esminių skirtumų pastebėta nebuvo.


VGTU mokslininkai taip pat yra ištyrę dyzelino pavyzdžius iš degalinių skirtingose Europos šalyse – Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos. Atlikus tyrimus VGTU laboratorijoje, reikšmingų skirtumų ekonomiškumui nebuvo pastebėta – pastabų dėl didesnės taršos susilaukė tik Baltarusijoje pirktas dyzelinas.


Degalinės tikrinamos nuolat


„Tiek dideliuose, tiek mažesniuose tinkluose degalų kokybė yra tokia pati – jie atkeliauja iš vieno tiekėjo. Degalai į degalines pristatomi su kokybės sertifikatu, kuris garantuoja degalų kokybę, be to, jų kokybę periodiškai tikrina ir valstybinės tarnybos. Šiuolaikiniai automobiliai degalų kokybei yra labai jautrūs, todėl menkiausi nukrypimai nuo normų turėtų dideles pasekmes – to leisti negalime, tad kokybę tikriname preciziškai ir tam skiriame didelį dėmesį“, – teigė L. Černiauskas.


Lietuvos degalines reguliariai tikrina įvairios tarnybos. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ima degalų mėginius ir tikrina jų atitikimą tam tikriems kokybės parametrams. Lietuvos metrologijos inspekcija tikrina, ar tiksliai veikia degalinių pistoletai, kita matavimo įranga.


„Kokybinius tyrimus atliekame ir patys – nelaukdami valstybinių institucijų patikros reguliariai darome kontrolinius degalų dozavimo prietaisų matavimus, bei degalų kokybė patikrinimus. Todėl pildant automobilio baką degalinėje, neverta abejoti degalų kokybe“, – sakė degalinių tinklo vadovas.


Pasak L. Černiausko, investicijos į parduodamų produktų kokybę ir dozavimo prietaisų tikslumą yra būtinos. Kiekviena degalinė kasdien sulaukia šimtų tikrintojų – klientų, kurie pastebėtų bet kokį nuokrypį nuo normos. Vieno kliento nusivylimas konkrečia degaline turėtų didžiulį neigiamą poveikį visam tinklui, tad net ir mažesni rinkos žaidėjai kokybei skiria tokį patį dėmesį kaip pusšimtį ir daugiau degalinių valdantys tinklai.


Vartotojų skundų dėl degalų kokybės paprastai padaugėja atšalus orams. Dyzelinas neretai lieka „kaltas“, jei automobilis neužsiveda spustelėjus šaltukui. Vasarinis dyzelinas neužšąla iki 5 laipsnių šalčio, tad degalinėse atėjus šalčiams pradedamas pardavinėti arktinis, neužšąlantis iki 26 laipsnių šalčio.


Rečiau naudojamų automobilių vairuotojai kartais pamiršta apie seniai pildytą degalų baką ir nustemba ankstų žiemos rytą neužvedę automobilio. Tuomet padėti gali tik automobilio nugabenimas į šildomą garažą ir bako pripildymas žiemos sezonui skirtais degalais.


„Arktinis dyzelinas degalinėse žymimas žvaigždute, tačiau nereikia išsigąsti, jeigu esant neigiamai temperatūrai jos nematyti. Tuo metu gali būti pardavinėjamas tarpines savybes turintis dyzelinas, kurio užšalimo temperatūra yra 15 laipsnių šalčio – jis paprastai naudojamas lapkričio ar kovo mėnesiais. Tą patikrinti visada galima paklausus degalinės operatoriaus, kuris pateiks parduodamų degalų kokybės pažymėjimą“, – pasakojo degalinių tinklo vadovas.


Nusiskundimų kartais turi „sutaupyti“ ir savo automobilių bakus papildyti ne degalinėse sugalvoję vairuotojai. Sumažėjusi trauka ir padidėjęs dūmingumas lengvai pastebimi, tačiau nekokybiški degalai turi ilgalaikę įtaką automobilio detalėms – purkštukams, degalų siurbliui.


„Kartais užtenka kelių šimtų kilometrų su prastais degalais, kad kokybei jautrios automobilių detalės – pavyzdžiui, purkštukai – būtų užkišti nepataisomai, o jų remontas moderniame automobilyje kainuoja per tūkstantį eurų, todėl rizikuoti pilant degalų iš neaiškių perpardavėjų ar kontrabandinių degalų nereikėtų“, – atkreipė vairuotojų dėmesį L. Černiauskas.


Šaltinis: Technologijos.lt