„Automobilis taps galingesnis, vartos mažiau degalų, tačiau jo patikimumas nesumažės“, - tokiais šūkiais vairuotojus vilioja Lietuvoje jau žinomą paslaugą, „chip tuningą“, siūlančios įmonės. Ar jie teisingi? Ar išties sumokėjus kelis šimtus eurų, automobilis ne tik įgaus papildomą kvėpavimą, taps ekonomiškesnis, o jo patikimumas nesumažės?
Atsakymas į šiuos klausimus yra paprastas – ne. Jeigu tokį stebuklą sugebėtų padaryti garaže su kompiuteriu dirbantis mechanikas, tai ar tikrai to negalėtų tūkstančiai automobilių gamyklose dirbančių kvalifikuotų inžinierių?
Visi trys dalykai, „didesnė galia“, „didesnė ekonomija“ ir „nepakitęs patikimumas“ po „čipavimo“ egzistuoti negali. Dažniausiai po „čipavimo“ įmanomas tik vienas iš išvardintų elementų, kartais – du, tačiau visi trys – niekada.
Tačiau pradėkime nuo pradžių. „Čipavimas“ yra naudingas tik automobiliams, turintiems turbokompresorių – daugumai dyzelinių ir daliai naujesnių benzininių. Priklausomai nuo savininko poreikių, galima padidinti variklio galią ar pagerinti jo degalų ekonomiją, tačiau kone visi automobilių vairuotojai nori pirmojo varianto, o antrasis populiaresnis tarp sunkvežimių savininkų.
Dauguma dyzelinių modelių jau išriedėję pro gamyklos vartus būna prislopinti. Pirkėjams reikalingi skirtingų galingumų varikliai, tačiau gamintojas neskiria lėšų, kad gamintų jų daug ir unikalių: kur kas paprasčiau yra sukurti vieną, kurį perprogramuojant keičiamas galingumas.
Pavyzdžių daug: senesnės kartos „Volkswagen“ dviejų litrų darbinio tūrio TDI jėgainių galia svyravo nuo 110 iki 170 AG, nors pačių variklių blokas ir „viduriai“ – tokie patys. Analogiškai daro ir „Volvo“, BMW, „Peugeot“ bei kiti gamintojai. Variklis tas pats, skiriasi tik turbina, purkštukai ir programavimas, o galios – jau pusantro karto daugiau. Ir yra proga kiekvienam varikliui priklijuoti skirtingą kainą.
„Chip tuningas“ įvairiems automobiliams, priklausomai nuo cilindrų skaičiaus, kainuoja 200-400 eurų. Profesionaliausios įmonės Lietuvoje taiko kiek didesnius įkainius nei „garažiniai“, tačiau jų ilgametė istorija leidžia pasitikėti kur kas labiau nei niekam nežinomu programuotoju.
Automobilyje, priklausomai nuo „užslopinimo“ gamybos metu, galima išgauti papildomai 10-40 procentų galios ir sukimo momento. Yra ir ekstremalių pavyzdžių, kai galios padidėjimai fiksuoti po 70-80 procentų (tokie pasitaiko programuojant senuosius, 65 AG išvystančius 1,9 l darbinio tūrio „Volkswagen“ TDI variklius), tačiau tai – vienetai.
Kokia situacija tokiais atvejais su degalų ekonomija? Ji praktiškai nekinta, tačiau vairuotojams neretai atrodo priešingai. Kodėl?
Degalų sąnaudų padidėjimą po „čipavimo“ pajusti galima dėl to, kad geriau bėgėjantis automobiliui, vairuotojas tuo mėgaujasi kur kas dažniau. Daugelis šį jausmą palygina su priekabos atkabinimu. Tačiau prie galios įpratus, degalų sąnaudos gali sumažėti. Palengva bėgėjantis, galingesnis variklis naudoja nedidelę dalį savo potencialo, kai iš „nečipuoto“, norint pasiekti tą patį greitį, gali būti spaudžiamos visos jėgos. Kita vertus, tą pajusti itin sunku.
O kaip yra su patikimumu? Jeigu automobilis turėjo 110 AG ir po „čipavimo“ ji išaugo iki 150 AG, galima neabejoti: sankaba, pavarų dėžė ir kiti transmisijos elementai gaus didesnę apkrovą ir tarnaus trumpiau. Tačiau prisiminkime tą patį „Volkswagen“ pavyzdį. Jeigu vienas dviejų litrų darbinio tūrio variklį turintis „Golf“ tik išriedėjęs iš gamyklos išvysto 110 AG, o kitas – 170 AG, pavarų dėžės, sankabos ir daugelis kitų transmisijos komponentų juose nesiskiria. Tai reiškia, kad gamintojas yra apskaičiavęs automobilio pajėgumą didžiausiai variklio pasiekiamai galiai.
Kita vertus, jeigu perkate naudotą automobilį, tie patys apskaičiavimai yra niekiniai – jie priklauso nuo konkrečių agregatų būklės. Tiek pat kilometrų įveikusių automobilių dalių būklė gali būti visiškai skirtinga ir „čipavimas“ vienam jų bus mirties nuosprendis, o kitam tik „atkabins priekabą“ ir leis mėgautis dar ilgus metus.
Kitas svarbus, tačiau neretai pamirštamas klausimas – legalumas. Lietuvoje draudžiama automobilio variklio galią didinti daugiau nei 30 proc., tad „chip tuningas“ neretai gali būti nelegalus. Kita vertus, techninės apžiūros metu galia nematuojama.
TA metu tikrinamas kitas dalykas – automobilio dūmingumas, tačiau jam „čipavimas“ turi nedaug įtakos. Dūmingumo parametrai Lietuvoje nėra griežti, tad bet koks katalizatorių turintis „čipuotas“ automobilis šių normų neviršys.
