Ką rinktis: spūstį ar važiavimą po draudžiamuoju ženklu?
“Gelbėkitės nuo kamščių piko valandomis pažeisdami kelių eismo taisykles”, – jums patars kai kurie didmiesčių vairuotojai. Sakote, kad taip negalima? Ar neįmanoma? “Klystate”, – pasakys tie vilniečiai, kurie priversti kasdien važiuoti automobiliais užkimšta Ozo gatve Kalvarijų gatvės link. Jie žino, jog už viaduko virš Geležinio vilko gatvės yra trumpa ir siaura “gyvenamoji“ Kernavės gatvelė. Prieš įvažiavimą į ją jau stovi ženklas “Motorinių
Pirmoji: mažiausiai 10 min. laukti spūstyje ir, pririedėjus Ozo ir Kalvarijų gatvių sankryžą, sukti į dešinę. Beje, privažiavę prie posūkio neužtruksite – ten yra papildoma rodyklė.
Antroji: nepaisyti draudžiamojo ženklo ir važiuoti per minėtus kiemus. Taip sutaupysite 1 km ir 15 min. Tiesa, jei šį pažeidimą užfiksuos policija, teks sumokėti 100-150 Lt dydžio baudą.
Ar verta važiuoti visuomeniniam transportui skirta juosta?
Kiekvienas žinome, kad papildoma eismo juosta visuomeniniam transportui taupo jų keleivių laiką. Ar ji gali sutaupyti lengvojo automobilio vairuotojo laiką? Pavyzdžiui, vilniečiai Ukmergės gatvėje seniai stebi “A“ raidžių ant kelio nepaisančius automobilius ir sunkvežimius. Šie “draugiškai“ rieda kartu su autobusais. Tiesa, skubantieji kaskart žaidžia žaidimą “pagaus – nepagaus“: pasiseka – sutaupo laiko, nepasiseka – moka 100-150 Lt baudą. Kaip elgtis, rinkitės patys…
Išeitis – žiedinė dviaukštė sankryža?
Grūstys dažnai susidaro ir prie žiedinių sankryžų. Vairuotojai paprastai iš anksto yra įsitikinę, kad žiedas yra pagrindinis kelias. Vilniuje ir Klaipėdoje ši taisyklė pasitvirtina šimtu procentu. Čia išvažiuodami iš žiedo visada esate pagrindiniame kelyje. Tačiau Kaune yra viena išskirtinė žiedinė sankryža, kurios viename išsišakojime pirmumo teisę turi judantieji žiedu, o kitame – įvažiuojantieji į jį. Eismo grūstys piko metu šioje sankryžoje – neišvengiamos.
Spūsčių prie žiedinių sankryžų nebūtų, jei Lietuvoje būtų statomos keliaaukštės sankryžos. Lietuvos karo akademijos lektoriaus S.Buteliausko teigimu, tai būtų geriausia išeitis. Jose įmanomas didesnis automobilių pralaidumas. Taip pat galėtų padidėti ir leistinasis greitis (iki 60 km/h.). Dabar sankryžose leistinasis greitis – iki 50 km/h. “Keliaaukštės žiedinės sankryžos projektas yra paruoštas. Ji tiktų tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje“, – tvirtino lektorius.
Vairuojant padeda ir mandagumas
Dažnas dalykas spūsčių metu – smulkios avarijos. Jų metu apibraižomos mašinos, nukenčia žibintai ar durelės. Laimė, ne vairuotojai ar keleiviai. Blogiausia, kad dėl avarijų eismas visai sutrinka. Tuomet spūstyje būname priversti praleisti jau ne 15 min., o kartais net valandas.
Įžūlus elgesys ar pagarba kitiems eismo dalyviams? Vairavimo taktiką renkamės patys. Spūstyse tektų mažiau nervintis, jei visi vairuotojai laikytųsi dviejų paprasčiausių taisyklių.
Pirma, važiuodami pagrindiniu keliu turėkite kantrybės įleisti automobilius iš šalutinio kelio. Antra, bandydami persirikiuoti į kitą juostą būkite mandagūs, paprašykite kitų vairuotojų stabtelti arba palaukite tinkamo momento. Nors, suprantama, grūstyje tokios galimybės labai retos. O persirikiavę nepamirškite padėkoti Jus įleidusiam vairuotojui avarinėmis šviesomis.
Ir juokais, ir rimtai…
Taigi jei vis dėlto į ją patekote ir žinote, kad čia teks praleisti daugiau laiko nei planavote, nesinervinkite. Geriau atsipalaiduokite – skuba visi, ne Jūs vienas.
Kad laikas nenueitų šuniui ant uodegos, pagalvokite, ką naudinga galima nuveikti sėdint automobilyje. Arba paprasčiausiai skirti šiek tiek laiko sau. Kai automobiliai nejuda visiškai, galima, pavyzdžiui, skaityti laikraštį, telefonu sutvarkyti kokį asmeninį reikaliuką arba sutarti dėl verslo susitikimo. O jeigu esate viso labo tik keleivis – juo labiau nesinervinkite. Juk sau turite marias laiko!
Ir dar. Jei automobilių spūstis, rodos, nesibaigs niekada, pagalvokite apie europiečius. Vokiečiai, anglai, prancūzai transporto grūstyse praleidžia po 2-3 valandas, o važiuodami atostogauti, be pykčio… išbraukia kartais net ir visą poilsiui skirtą dieną.
