Kaip elgtis įvykus avarijai?

Nepaisant gražių kalbų ir valdžios atstovų savireklamos, eismo įvykių statistika lieka negailestinga - žmonės mūsų krašto keliuose žūsta kas savaitę.

„Mirčių būtų mažiau, jei avarijos liudininkai suteiktų nukentėjusiesiems pirmąją būtiną pagalbą arba bent netrukdytų dirbti į įvykio vietą atvykusioms specialiosioms tarnyboms", - teigia Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas.

Pamačius avariją reikia iškart apsispręst - sustoti ir padėti ar važiuoti toliau. Blogiausia - sustoti ir žiopsoti. Taip susidaro tiek automobilių, tiek žmonių spūstis ir sunkiau privažiuoti spec. tarnybų darbuotojams.

Jeigu abejojate, ar galėsite padėti į avariją patekusiam žmogui, bandykite stabdyti pro šalį važiuojančius automobilius ir būtinai informuokite apie nelaimę telefonu 112.

Stabdydami pravažiuojančius automobilius naktį, pasirūpinkite atšvaitais arba prožektoriais - tik tokiu atveju atvažiuojančių automobilių vairuotojai jus laiku pastebės ir galės saugiai sustoti. Tarptautinis pagalbos prašymas - iškeltos ir virš galvos kryžiuojamos rankos.

Skambinant bendruoju pagalbos telefonu 112 būtina kuo tiksliau nupasakoti nelaimės vietą: pasakyti kelią, kilometrą, matomus orientyrus, avarijos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių ir jų būklę. Taip pat reikia nepamiršti, kad dabar mobiliojo ryšio operatoriai gali nustatyti apytikrę skambinančiojo vietą. Neišsigąskite, jei operatorius pasiteiraus jūsų numerio, vardo ir pavardės. Numerius jie ir taip mato, tačiau tai vienas iš būdų apsisaugoti nuo melagingų iškvietimų.

Jei jau nusprendėte padėti nukentėjusiajam, atminkite, kad svarbiausia jam nepakenkti. Neskubėkite jo judinti ar mėginti traukti iš automobilio. Taip pat nemėginkite keisti automobilio padėties, o pirmąją pagalbą suteikite čia pat vietoje.

Pirmiausia reikia patikrinti, ar yra gyvybės požymiai: sąmonė, širdies veikla, kvėpavimas. Jeigu žmogus sąmoningas, reikia jį užkalbinti, prisistatyti, nuraminti. Neištraukus iš automobilio galima pamėginti sustabdyti kraujavimą.

Vis dar neatsakyta į klausimą, kaip geriau elgtis, jei nukentėjusiajam klinikinė mirtis ir jį reikia skubiai reanimuoti.

Žinoma, traukiamas iš automobilio jis gali patirti ir rimtesnių traumų. Kita vertus, statistika rodo, kad atliekant nors kažkokius veiksmus, nukentėjusiajam tikimybė išgyventi padidėja 50 proc., jei veiksmai atliekami tinkamai ir laiku - net 80 proc.

Taip pat reiktų žinoti, kad, jei žmogus eismo įvykio metu pasiliko automobilyje, jis galėjo gauti kelių tipų traumas. Tarkim, automobiliams susidūrus vairuotojai galėjo patirti krūtinės traumą. Įdomu tai, kad tokias traumas dažniausiai patiria moterys, nes būtent jos mėgsta vairuoti įsirėmusios į vairą. Tokia sėdėsena netaisyklinga ir pavojinga: vairą ir vairuotoją turi skirti maždaug pusės rankos atstumas. Dažnai eismo įvykio metu nukenčia ir kaklo slanksteliai. Taip atsitinka dėl netinkamai sureguliuotos galvos atramos. Galvos atrama turi būti ne nuleista, o pakelta iki pakaušio, kad antrinio smūgio metu žmogus nenusilaužtų kaklo slankstelių. Jiems lūžus žmogus gal ir išgyvens, tačiau likusį gyvenimą gali nevaikščioti.

Taip pat dažna avarijų daugybinė trauma - priekinio panelio prispaustos vairuotojo kojos. Tokiu atveju žmogus patiria daugybinius kojų lūžius ir, paprastai, iš automobilio jį gali ištraukti tik ugniagesiai gelbėtojai. Tokiu atveju kyla pavojus, kad žmogus nukraujuos, tad skubiau pranešite gelbėtojams, skubiau jie atvyks į pagalbą.

Saugos diržai sugalvoti tam, kad žmonės būtų saugesni, tad juos naudoti taip pat būtina. Jei sėdima tinkamai ir prisisegus diržus, tikimybė išgyventi avarijos atveju gerokai padidėja. Priešingu atveju gelbėtojų gali ir neprireikti, nes ne vienas neprisisegęs vairuotojas yra tiesiog išlėkęs pro automobilio langą.

Būtina žinoti, kad net ir atvykę gelbėtojai žmogaus per 2 min. neištrauks. Gelbėjimo operacija, priklausomai nuo padėties, trunka nuo 10 iki 30 min. Tad, jei sulaukėte gelbėtojų, pamainos vadui nusakykite padėtį, suteikite kuo daugiau naudingos informacijos ir... pasitraukite per 10 metrų. Kuo mažiau bus trukdoma, tuo greičiau specialistai atliks savo darbą, o per 10 metrų reiktų pasitraukti todėl, kad karpant automobilį atplaišos lekia iki 4-5 metrų. Atplaiša, pataikiusi į žmogų, gali jį rimtai sužaloti.

Kiek ardyti avariją patyrusį automobilį sprendžia pamainos vadas, tačiau gelbėtojai niekada neardys automobilio „savo malonumui". Jis ardomas tiek, kiek reikia ištraukti jame esančius žmones daugiau jų netraumuojant. Norint žmones apsaugoti, naudojama stabilizavimo įranga: kaklo įtvaras, nugaros plokštė ir kt. Tai atliekama tik įtvirtinus automobilį.

Ugniagesiai gelbėtojai, paprastai, nejudina automobilio, jei jame yra žmogus, jie stengiasi automobilį įtvirtinti taip, kad galėtų saugiai dirbti. Įtvirtinus atjungiamas automobilio akumuliatorius, nors tai gali padaryti ir pirmieji avariją pastebėję žmonės. Reikalas tas, kad avarijos metu galėjo iššauti ne visos saugos pagalvės. Jei kuri iššaus vėliau, tai gali baigtis tragiškai. Be to, gelbėtojai mokomi, kad niekada neatsidurtų tarp pagalvės ir nukentėjusiojo, nes iššovus pagalvei smūgis šalmu avariją patyrusiam vairuotojui būtų mirtinas.

Įtvirtinus automobilį pradedama teikti pagalba nukentėjusiajam. Paprastai į nelaimės vietą jau būna atvykusi greitoji pagalba, tačiau, jei jos nėra, pirmąją pagalbą tenka suteikti gelbėtojams. Priklausomai nuo automobilio padėties galimi keli jo ardymo būdai. Vienu atveju užtenka iškirpti automobilio šoną: išimti dureles, nukirpti statramstį ir, nukirpus sėdynę, nukentėjusįjį galima išimti.

Jeigu to neužtenka arba automobilis guli ant šono, kerpamas automobilio stogas. Perkirpus stogo sujungimo su statramsčiais vietas, jis atlenkiamas, pasiekiamas nukentėjusysis. Sudėtingiausias atvejis - kai automobilis šonu apkabina stulpą arba medį. Tokiu atveju, norint pasiekti žmogų, reikia sukarpyti beveik visą automobilį.