Susisiekimo priemonė lietuviui buvo svarbi nuo seno. Seniau tai buvo žirgai, vien kiek dainų, pasakų ir padavimų apie juos sudėta. Suprantama, arklių dabar liko nedaug, tik 54 tūkstančiai. Bet ”plieninių žirgų” skaičius pastaraisiais metais augo itin sparčiai. Štai 2008 m. pabaigoje buvo registruota 1,5 mln. individualių lengvųjų automobilių, t.y. juo pasipuikuoti galėjo beveik kas antras tūlas tautietis.
Taigi, laikai pasikeitė, bet problemos liko panašios. Nusipirkti gerą žirgą buvo sunku ir anuomet. Kailį būdavo galima padažyti, kad labiau blizgėtų ir gyvulys atrodytų sveikesnis, bet viską išduodavo dantys. Neveltui sakoma – dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Šiais laikais taip pat bandome rasti tam tikrą matą, rodantį perkamo dėvėto automobilio kokybę. Vienas jų galėtų būti odometro rodmenys, kurie svarbūs įvertinant bendrą automobilio “nuovargį” ir techninį nusidėvėjimą. Neveltui automobilių gamintojai teikiamą garantiją riboja eksploatavimo metais arba nuvažiuotu atstumu. Jei nustatyti automobilio pagaminimo metus yra paprasta pagal identifikacijos (VIN) numerį ir oficialiuose dokumentuose registruojamą informaciją, tai odometro rodmenys Lietuvoje iš esmės priklauso tik nuo pardavėjo sąžinės.
Tai, kad dalies Lietuvoje parduodamų lengvųjų automobilių odometro duomenys suklastoti, yra vieša paslaptis. Nepaisant to, bene pirmas automobilio pirkėjo klausimas būna “O tai kokia automobilio rida?”. Neretai nuo atsakymo priklauso tolesnis pirkėjo domėjimasis parduodamu daiktu. Matyt, tai ir paskatina nesąžiningus pardavėjus taikyti “specifinę kainodarą”, kai “atsukami” odometro rodmenys ir atitinkamai padidinama automobilio kaina. Savo ruožtu, tokia veikla nebaudžiama, automobilių odometro rodmenys neregistruojami ir neskelbiami, o patikrinti juos pas autorizuotus automobilių dilerius sunku, nes daugelis transporto priemonių yra importuotos.
Tiesa, VĮ “Regitra” transporto priemonės standartinėje pirkimo-pardavimo sutartyje atsirado grafa apie ridą, bet ši sutarties forma neprivaloma. 2009 m. rudenį VĮ “Regitra” paskelbė planuojanti padidinti internete skelbiamų transporto priemonių registro duomenų apimtį, sujungiant įvairių institucijų duomenų bazes. Įdomu tai, kad nei šiame pranešime, nei su tikslu išsiaiškinti skelbiamų duomenų aktualumą sukurtoje apklausoje nieko neminima apie odometro parodymus. O juk šie duomenys yra fiksuojami privalomosios techninių apžiūrų metu.
Dėl šios priežasties, bene vienintelis būdas kažką sužinoti apie bendrą Lietuvos lengvųjų automobilių parko ridą yra tik specializuotos transporto priemonių pardavimo svetainės. Svetainė Autogidas.lt yra bene didžiausia Lietuvoje, kurioje kasdien skelbiama apie per 100 tūkst. parduodamų automobilių. Parduodami automobiliai nuolatos keičiasi, todėl verta pastebėti, kad į tyrimą pateko skelbimai, buvę paskelbti 2009 m. lapkričio 25 d. vakare. Analizei buvo pasirinktos 3 automobilių markės: dvi populiariausios Lietuvoje – Volkswagen ir Audi – bei Mercedes-Benz, nes “mersas ir Afrikoje mersas”. Automobiliai detaliau pagal modelius skirstyti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad skelbimuose kartais pasitaiko klaidos, toliau tiriami buvo tie automobiliai, kurių skelbiama rida buvo pateikta pagal Autogidas.lt svetainės taisykles ir neviršijo 1 mln. km (nes tokiu atveju paprastai odometras ridą vėl pradeda skaičiuoti nuo 0 km.). Taip pat atmesti anksčiau negu 2000 m. pagaminti automobiliai, kurių rida neviršijo 30 tūkst. km, nes tikėtina, kad rida neteisinga. Įvertinus šiuos atrankos kriterijus, buvo atmesta 2 proc. skelbimų.
Pirmiausia galime pastebėti, kad didesnė dalis pardavėjų mano, kad odometro rodmenys nėra svarbūs. Vidutiniškai tik maždaug 40 procentų skelbimų turėjo informaciją apie ridą. Negana to, kuo senesnis automobilis, tuo rečiau buvo skelbiami parduodamo automobilio odometro rodmenys. Galbūt pardavėjai pamiršo apie tai, nors greičiausiai tiesiog nenorėjo “gąsdinti” savo klientų. Kita vertus, žvelgiant iš pirkėjo pozicijų, šie duomenys yra itin aktualūs, nes perkamas dėvėtas automobilis, todėl paskelbta rida leidžia geriau palyginti panašius automobilius tarpusavyje.
1 lentelė. Skelbimų su odometro rodmenimis dalis pagal automobilių pagaminimo metus, procentais
Odometro rodmenys, be abejo, priklauso nuo automobilio eksploatacijos intensyvumo. Atitinkamai, logiška manyti, kad kuo senesnis automobilis, tuo didesnis bus juo nuvažiuotas atstumas. Pažvelkime, kokią ridą skelbia parduodamų automobilių savininkai. Apskaičiavus vidutinę tam tikrais metais pagamintų automobilių ridą, akivaizdu, kad minėta taisyklė pasitvirtina, bet tik nuo 1997 m. Iki to laiko pagamintų automobilių odometro rodmenys vidutiniškai svyruoja tarp 200–250 tūkstančių kilometrų. Galima tai aiškinti, kad iki mūsų dienų “išgyveno” tik mažiausiai eksploatuoti automobiliai. Vis dėlto nuo 1984 m. iki 1997 m. gamintų automobilių beveik nekintantis nuvažiuotas atstumas leidžia spręsti, kad “lietuvio galvoje” 250 tūkstančiai kilometrų yra kritinė rida. Dėl šios priežasties dauguma automobilių pardavėjų renkasi jos viešai neskelbti, o galbūt ir “pataisyti” šį trūkumą keičiant odometro rodmenis.
Pažvelkime į automobilio ridą atvirkščiai. Įvertinus faktinę vidutinę ridą per metus, galima apskaičiuoti, kokia būtų 2007, 2003 ar kitais metais pagaminto automobilio rida po 10, 15 ar 20 metų nuo šiandien. Skaičiavimai rodo, kad kuo automobilis naujesnis, tuo jo hipotetinė rida laikui bėgant būtų didesnė, palyginti su seniau pagamintais automobiliais. Pavyzdžiui, 2003 m. pagamintų automobilių, jei jie važinėtų vidutiniškai taip pat, kaip iki šiol, rida per 19 m. eksploatacijos metų būtų daugiau negu 400 tūkstančių kilometrų. O štai 1998 m. pagamintais automobiliais per 19 metų vidutiniškai būtų nuvažiuojama jau apie 350 tūkstančių kilometrų. Įdomu tai, kad 1990 m. pagamintų automobilių, kurie buvo realiai eksploatuojami apie 19 metų, rida buvo bemaž dvigubai mažesnė nei apskaičiuotoji 2003 m. gamybos automobiliams ar ketvirčiu negu 1998 m. gamybos automobiliams.
Paveikslai. Nuvažiuojamas per laikotarpį teorinis atstumas pagal vidutinę tam tikrų metų automobilių ridą.
Kokias išvadas galime padaryti? Greičiausiai vieną, kad Lietuvoje parduodamų automobilių, ypač senesnių negu 10 metų, odometro rodmenimis pasikliauti nevertėtų. Geriausia būtų įsigyti kuo naujesnį automobilį, kuris užtikrintų tiek didesnį važiavimo komfortą, tiek vairavimo malonumą, tiek saugumą kelyje. O pirkdami senesnį automobilį, į odometro rodmenis žvelkime kritiškai ir vertėtų palyginti, kiek per metus nuvažiuoju pats, kiek nuvažiuočiau per perkamo automobilio amžių ir ką rodo perkamo automobilio odometro rodmenys.
Autorius: Gediminas
