Tai – gerai žinoma penkiskart Dakaro ralyje dalyvavusio Benedikto Vanago frazė, ištarta po vieno iš jo įveiktų maratonų. 2017-aisiais ši frazė irgi tinka, tik ją taria jau ne B. Vanagas, o kitas patyręs bekelės lenktynininkas – Antanas Juknevičius.
A. Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažas – vienintelis iš trijų startavusių lietuviškų ekipažų, pasiekęs finišą. Ne bet kokioje, o 21-oje vietoje – geresnėje nei kada pavyko užkopti Baltijos šalių atstovams. Iki šiol geriausio pasirodymo rezultatas priklausė B. Vanagui, su Andrejumi Rudnickiu 2015-aisiais finišą pasiekusiam 24-oje vietoje.
Tai yra puikus pasirodymas, įvertinant visas logiškas galimybes. Dakaro ralio greičiausiųjų dešimtuke įsikūrusios gamyklinės „Peugeot“, „Toyota“ ir MINI komandos, turinčios itin didelius biudžetus ir disponuojančios naujausiais automobiliais. Prie jų kartais prisišlieja didelių komandų, disponuojančių tik privačių rėmėjų lėšomis, atstovai, kaip Romainas Dumasas, Ericas Bernardas ir kt. Šių – taip pat apie dešimt. Norint būti greitesniu už šiuos atstovus, reikia ne tik mokėti greičiau važiuoti, bet ir turėti naujausią automobilį bei skirti daug pinigų jo priežiūrai maratono metu, ko lietuviai sau leisti nelabai gali.
Kaip pripažino pats A. Juknevičius, jo komanda daug kur taupo. Pavyzdžiui, gamyklinės „Toyota“ komandos sportiniams automobiliams amortizatoriai keičiami kas tris dienas, reduktoriai, sankaba – kas dvi. Lietuvių „Toyota Hilux“ finišą pasiekė tuo pačiu amortizatorių komplektu, kuriuo ir startavo, o sankabos, reduktoriaus ir kitų daug kainuojančių detalių keitimas buvo atliekamas tik vieną kartą. Juk net specialaus sportinio reduktoriaus kaina viršija dešimt tūkstančių eurų, tad yra didelis skirtumas, ar per lenktynes sunaudoti juos du, ar keturis.
Tačiau A. Juknevičius sugebėjo rasti idealų balansą tarp taupymo ir rezultato. Priešingai nei ankstesniais metais, jo automobilio nekamavo techninės problemos ir tik viename greičio ruože sugedo pavarų dėžės daviklis, dėl kurio teko visą etapą važiuoti turint tik tris pavaras. Visas kitas dienas ekipažas arba atvažiuodavo į finišą be didesnių problemų, arba užtrukdavo trasoje tik dėl savo klaidų: pavyzdžiui, kelios šturmano D. Vaičiulio klaidos naviguojant kainavo ne vieną dešimtį minučių, o A. Juknevičiaus šokant per trampliną sugadintas kardaninis velenas viename etape „Toyota Hilux“ paliko varomą tik užpakaliniais ratais.
Viso to rinkinys atvedė lietuvius į aukščiausią kada nors Dakare užimtą poziciją. Paradoksalu, tačiau kitiems dviems lietuviškiems ekipažams 2017-ųjų Dakaras baigėsi kur kas anksčiau ir prasčiau: B. Vanagas su Sebastiano Rozwadowskiu dėl automobilio gedimo pasitraukė trečiame greičio ruože, o Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu – ketvirtame.
B. Vanagas jau užsiminė apie savo artimiausius planus – jis dalyvaus Pasaulio ralio maratonų taurėje ir sieks užimti aukštą vietą šiose iš 11 etapų susidedančiose varžybose. Apie 2018-ųjų Dakarą jis dar nekalba – tai didžiulio biudžeto reikalaujantis renginys, o pagrindiniu prioritetu lenktynininkas dabar įvardija „Baja“ lenktynių seriją.
V. Žala apie artimiausius planus dar nekalba, tačiau antras Dakaras iš eilės jam buvo nesėkmingas dėl tos pačios priežasties – gendančio automobilio. Ar užteks jam jėgų ir resursų trečiam bandymui, spėlioti anksti, tačiau būtų realu ir logiška, kad automobilio bandymams būtų pasirinkta artimesnė vieta nei Pietų Amerika.
Tad visiškai realu, kad 2018-ųjų Dakare bus tik vienas lietuviškas automobilio ekipažas. Kita vertus, sklando gandai, kad lietuviška trispalvė švies ir ant vieno motociklo. O kaip bus iš tikrųjų, sužinosime greičiausiai tik vasarą.
