Antroji „Volvo V60“ karta debiutavo 2018-iais. Tai vidutinio dydžio, premium segmento universalas. Palyginus su pirmtaku, antros kartos modelis tapo kur kas aštresnis, bet paradoksalu – santūresnis. Šis modelis rinkoje konkuruoja su „Audi A4“ ir C-klasės „Mercedes-Benz“. Palyginus su jais, švediškas V60 turi tiek tam tikrų privalumų, tiek ir trūkumų.
Variklių pasirinkimas ne toks didelis, kokį siūlo konkurentai, ar kokį turėjo pirmos kartos modelio pirkėjai. Tiek benzininiai, tiek dyzeliniai yra 2.0 l darbinio tūrio, o galingiausios versijos – iš tinklo įkraunami hibridai. Renkantis benzininį V60 galite įsigyti automobilį kurio variklio pajėgumas siekia 190, 250 arba truputį daugiau nei 300 arklio galių. Dyzeliniai pasirinkimai tik du – su 150 arba 190 arklio galių. Du ir iš tinklo įkraunami hibridai. Silpnesnis turi 335 arklio galias, o galingesnis – 400. Nors buvo modelių su šešių pavarų mechaninėmis, bet neabejotinai, naudotų automobilių rinkoje, tokių V60, daugiausiai rasite su šešių arba aštuonių pavarų automatais.
Ne ypač dažnas, bet vairuotojų norimas pasirinkimas yra toks V60 su galingesniu, 190 arklio galių dyzeliniu varikliu ir aštuonių pavarų automatine greičių dėže. Nuo tokio derinio, šiurpuliukai per kūną nebėga. Variklis nėra labai aštrus, važiuojant aukštesniais sūkiai, atrodo išsikvėpęs. Blogai nėra, tačiau jei norite agresyvesnio įsibėgėjimo, tai čia to nėra. Automatinė greičių dėžė daugeliu atvejų viską daro gerai, tačiau kartais elgiasi ne taip, kaip tikiesi ar norėtum – delsia sumažinti arba paaukštinti pavarą. Apibendrinant, viskas gerai jei mėgstate ramesnį važiavimą, o jei norite daugiau dinamikos, tai šis variantas ne jums.
Viduje „Volvo V60“ džiugina puikios kokybės interjero medžiagomis ir surinkimu. Šiuo atžvilgiu, šis modelis lenkia daugelį konkurentų ir lygiuojasi į „Mercedes-Benz“. Viduje patiks mėgstantiems santūrumą ir minimalumą. Bet, kas per daug, o gal tiksliau, ko per mažai, tas nesveika. Pavyzdžiui, fizinių mygtukų kiekis čia minimalus, nes praktiškai visos funkcijos perkeltos į lietimui jautrų ekraną, kurio valdymas nėra labai intuityvus. Nors ir čia stengtasi išlaikyti minimalizmą, bet viską valdyti nėra intuityvu. Bet apskritai, tai kokybiškas, patogus ir praktiškas vidutinio dydžio universalas. Bet būtų keista, jei būtų kitaip – juk tai „Volvo“.
Gedimai? Nieko ypatingai blogo. Daugiausiai problemų kelia multimedijos sistema, kuri pradeda strigti, o tai ženklas, kad reikia atnaujinti programinę įrangą. O daugiau jokių didelių nusiskundimų. Tačiau tokie V60 nėra be nuodėmės. Tai daugybę saugumo sistemų turintis automobilis, tiek aktyvių, tiek pasyvių, tačiau kartais ne visos jos nori veikti taip, kaip tikėjosi jų kūrėjai. Tokie antros kartos V60 keletą kartų buvo kviesti į autorizuotus servisus šių sistemų remontui, todėl verta pasitikrinti, ar jūsų pasirinktas modelis neturėjo vykti papildomų darbų.
Antros kartos „Volvo V60“ yra pakankamai praktiškas, patogus ir kokybiškas vidutinio dydžio universalas, ne retai galintis pasigirti gera komplektacija ir ypač gausiu saugumo įrangos sąrašu. Didesnių priekaištų šiam modeliui nėra, išskyrus dyzelinį variklį, kuriam trūksta dinamikos. O daugiau nieko, dėl ko nebūtų galima rekomenduoti tokio V60 tiems, kurie ieško gero, premium lygio vidutinio dydžio universalo.
