Opel dega check (218 стр.) (10897)

kompresija matavo, tai virs 30 visuos kausuos buvo, po 32 ar panasiai, nepamenu, bet nebanziau tepalo dapilinet ir vel matuot

abs davikliai, arba laidai suslamba jei netvarkinga pravodke.

nezinau man taspats buvo.daug demesip i tai nekreipiau

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

Tai galva nukelt nereiskia "pazert motora". http://www.autorealybe.lt/servisas.php#variklio_remontas o kaip tu isivaizduoji galima patikrinti turbina is paziurejimo ar paklausimo. Tai jei variklis degina tepalus, kiek suprantu jau nemazai, nes lankeisi servise. Tai taip ar taip reikes galva nukelinet, tai koks skirtumas anksciau ar veliau???

vectra parduota

kokia vectra buvo? kelintu metu ir uz kiek pardaviai?

jei varikliui pizda tj stumi ir jau nebe tavo problema, koks auksarankis susitvarkis. remontuot taip ar taip jau nepigiai atseis jei su servisais susidesi

1.7 tdi isuzu variklis

tai jis ten 60kw

Pabandisiu uzdet taska sitoi diskusijoi nes matau kad pasaka be galo su tom alfom ir lanciom gyvenime esu turejes tikrai nemazai auto vokisku japonisku prancuzisku turejau ir lancia dedra aisku ne lybra bet Kokia esme sitos diskusijos turejau peugeot o vat seip turejau peugeot 605 koza roza tuo metu atrode man geriau uz 3 golfa ir t.t. ir panasei visi sake reno pezo adno gavno bet ne nusipirkau ir prasidejo vairo stiprintuvo kompui smegenis susisuka (ten nuo greicio vairas biski sunkiau sukasi stovint pirstu gali susukt)...tai klimatronikas tai karsta nesikuria ir tai buvo ne vienam man poto kiek draugu pirko visiems tas pats kiek turiu pazistamu kurie atsisede i renault ir citrinas sake gyvenime neses uz vokiecio... bet esme tame kad po kiek laiko visi isigijo vw audi nes uzkniso amzinos elektronikos problemos tas pats peugeot 607... kas liecia lancios tuo metu aisku buvo ju biski maziau bet man bagstelejo i priekini sparna kliude rata reikejo man rasti sparna posuki stebule amortika ir galu gale greiciu deze nes nuo smugio klina pagavo... tai 1 problema buvo su detalem pasirodo masinoi puse fiato daliu puse alfos nu zodziu tas pats kaip ir vw audi vienodi varykliai dezes bet kadangi tu masinu yra mazai skambinant i savartinus gali sirdys sustot... o vw audi hot` zopaj esh ant kiekvieno kampo del to visa laika pigiau ir daugiau pasirinkimo...man pasiseke kad toj lancioj nebuvo klimato kontroles ir t.t. is elektronikos priekiniai langai ir stoglangis tiesa komutatoriu senas savininkas 2kart keite... pirkau as ja tik todel kad visi tuo metu prase uz tas dedras 5000-6000 tukstancius o uz maniske prase 2750LT bet galu gale tapau sio agregato savininku tik uz 2300 lt tai pirmas dalikas kodel nupirkau todel kad kaip jau ne vienoi temoi apie sias masinas rase noresi atsikratit tai tik 2kart pigiau rinkos kainos atvazinejau 3 gal 4 menesius sugalvojau parduot imeciau skelbima 5000lt ir ka jus manot 2-3men nei vieno skambucio po to 1 vienintelis skambutis atvaziavo zmogus sako sunui perku jam patinka ir nupirko uz 4800 nors as daugiau i lancios puse net neziurejau...Buvo nupirkta tik del rinkos ir tos masinos kainu skirtumo!!! tad darom isvada jeigu radai lancia lybra kuri grubiai tariant kainuoja apie 7000lt o tau siulo uz tarkim 3500lt su 2, 4 ar 1, 9 jtd kodelgi ne tik butinai i servisa pilna kompo patikra kad jokie davykliai nebutu pareje nes verksit skambindami i srota... tad uz puse rinkos kainos nupirkes uz puse ir parduosi tik ilgiau metu nesiulau vazinet...is savo karcios patirties (buvau perekupu pats varinejau masynas) is didelio draugu rato pazistamu masynu prekeiviu galiu pasakit nesidraskai vazineji ramiai ir nuobodziaj jamk Toyota d4d varykliai (sankaba brangi nelaiko galima perdarit) nori biski pasidraskit ir darbo arkliuko jamk vw audi isskirus a4 a6 a8 passat b5 b5plius (nepatvari aliuminine pakaba gaidiski 2.5tdi 1.6benzinas fuflo 1.8t fuflo 2.8 patikimas bet kuro pavalgo) varykliai nepatvarios automatines greiciu dezes) visa kita gyvenk ir zveng baltarusiskai saliurai tik 1.9 sdi tdi tik 66 ir 81 kw pompaduse varykliai vazioja smagiau gemaro su tom forsunkem daugiau ir ant bet kokio sh nepavazinesi).... turi pinigu neturi proto pasipuikot priesh panas jamk BMW kokia bepaimtum babkiu reikes... na jei gyveni per daug ramiai neturi nervinio streso nori adrenalino ir islaidu reno pezo citrina lancya ir t.t. tik sitas masinas gali nupirkti uz pinigus o parduosi uz aciu neduok dieve remontuot reikes.... Neklausikit nuomuoniu tu zmoniu kurie turi masina tam kad tik jin butu kuri stovi kieme kol mama neduoda kurui prie ezero nuvaziuot varynejau masinas is DE jus galit netiket bet vw audi parduoda su 500000 km ir dar su gyvais varykliais deje reno pezo ir t.t. maks 250-300 ir tai lavonai tai ka matot lt turguj yra is gabalu lipdyti skende uzkalusiais varykliais ir t.t. ir pns restauruotos lietuvoi masinos atsidarykit mobile.de autoscout.de ir jus gal pamate gaidiskos komplektacijos automobilius uz nerealia kaina suprasit kad geru masinu neparduoda uz aciu... tai dabar grizkim prie klausimo kas ta lancya libria 2003metu ir kodel jin kainuoja tiek pat kiek b4 tdi???!!! zmones baikit girt savo darzus vairuoji renault vairuok bet kitam nesiulik nes pats supranti kad vairuoji suda ir nepliesk draugu rato tam sh klube... vienintelis auto i kuri galima be jokiu minciu keisti vokiska automobili yra honda deje musu benzino kainos vercia vazinet vw golf tdi parvaryta is vokietijos savo eiga su rida 260k ir tegul man bent vienas turgaus prekeivis ipac utenos kur spidometru atsukinetojas kitu skaiciu kaip lygiai 140k km ir 150k km nezino praplesytos sedynes na net sutrinti vairai... 80proc tu masinu jau prabegusios virsh 500k. tad lancia peugeot citrina...... dazniausiai parduoda prie 100-150k ridos tad turi sansa dar nuvaziuot 50-100k tad apie patvaruma renaultpeugeot citrinu lanciu praktiskuma detales gal nebekalbekim... ka norit ta ir pirkit visi zino kad vw audi toyota honda (kadaise buvo mb dabar sh) opel visada buvo yra ir bus geresnes uz visa kita sh ir visokios alfos hujalfos nebeskieskit ereziju zajabalsia rasit galit nusisaut

tai pas tave jo kaip ir nera

paaiskinkit

jau nusistaciau

nelabai atsimenu, yra 2 knopkes kiek pamenu ar ne?

tai as ta ir noriu isiaisinti ar yra ar ne sakau gal jis kaipnors stebuklingai pasijungia

aha virs ekraniuko dvi

pabandyk paspaudineti ir iseis

o kaip ta laikrodi nustatyti nes man nelabai sekas

tas tai pohui pas mane per viduri tai tik salta pucia

Man buvo ir tas pats, temperatura pakyla daugiau nei yprasta o salta veja pucia, pamini ant gazo ir sildyt pradeda, ir temperatura nukrenta. ausinimo skyscio truko tiesiog

jei butu vandens pompa uzvirtu ir ispustu vandeni

matau pats biski nusisneki.. ligiskai pagalvok jei tau iseina, kas buna jei necirkuliuoja vanduo tada vesintas vanduo is radiatoriaus iki variklio nedaina ir tada uzverda ir ispucia

+ dar reik ieskot problemos del ko ta tarpine pramuse ir pan nes sutvarkysi ir vel pramus

kregzdei rudeni buvo variklio galvute skilus , viso remonto kaina 904 lt. variklis 2l plyta.

pas mane tai yra kad soniniai pucia silta ora o vidurinis kur yra isejimas pucia vos ne salta ora

nju joa gerai kad tik tiek tebutu, o gal ne galva truko o korpusas ir dar yra plius kiek vaziuota yra su juo, o nuo to labai greit plinta kitos ligos vandens poma, tepimo tasko vamzdelis, guolis pgrindinis cilindrai gali buti kapets, tai cia galime daug ka prognozuoti bet kai nuims ir pamatysi ir suzinosi kas kiek pinigu kainuoja.

vat ir ne, nenusisnekek garsiai.

ar yra kam buve panasiai

nezinau kaip tau buvo pries tai bet pasmane pasatas tai jei ant laisvu uzkurus sulaukti silto oro jauciu be sansu kai pradedi vaziuot tai tik tada siluma pasirodo o man uzlinko termostatas kaip tik per tuos salcius tai isidejau i virsutine slanga santehnini krana tai uzsukus man po miesta vazineti per akis vidui pasaka ir susilti pradejo daug greiciau na kaip orai atsils reiks termostata pasikeisti beto kiek zinau visi dyzeliai ant laisvu atsala o jei dar lauke ziema tai isvis

nu cia variantas manau pats blogiausias koks tik gali buti tau jei variklis karstas na temperatura rodo normaliai o silumos nera tai kad nebutu blokas skiles nes draugelio pasatui taip yra temperatura normali o silumos nera bet nebuna jei ir varikli gazuoji ar vziuoji taippat keletui pasatu benzininiu buvo kad temper normali bet silumos nera bet gal peciukas grybauja

jokiu peciuku tu tik mekeisk, man tas pats budvo variklis sildavo kuo puikiausiai, o peciukas salta pute. keisk termostata ir bus viskas ok. Man cia irgi visi skydavo, plauk sistema, keisk siurbli, o as tik termostata pasikeiciau ir vildo tikrai puikiai

as taip itariu kad ta tarpine jau seniau turejo maza plisi, nes mums diagnostika rode kad kazkas yra bet nieks tiksliai nesake kas, o dabar kai buvo dideli salciai gal pagazavo stipriai ant saltos.

manau kad tikrai daugaiu kainuos. Pries metus tvarkiau golf2 tokas pacias problemas, tai kainavo 650lt. išardes pastebesi, kad dar kas nors negerai. be to turi surasti ir del ko pramusė.

supranti man temperatura vandens kyla viskas gerai bet nera silumos tik apsukas sukelus tada pareina sitas oras

pas mane ant bmw buvo lygiai taip pat, bet pas mane po peciuka vandeny varinejo cirkuliacinis siurbliukas elekrtinis toks, jis buvo perejes pasikeiciau ir viskas veikia

grubiai:galvos patikrinimas ~40lt + slifavimas ~40lt + tarpine geresne ~100lt + antifrizas ~20lt + tepalu pakeitimas ~100lt = 300lt+darbas

visas golfas tiek kainuoja

termostatas, vandens pompa,

gali buti peciukas prisikises ir kai duodi gazo tai gaunasi didesnis cirkuliavimas ir pradeda pusti silta. pasikeisi peciuka ir bus viskas ok!

temreratura kyla kaip visada viskas tas pats kaip ir anksciau buvo tik kad ant sakykim temperatura rodo apie 70 o pucia vos drungna ora apsukas sukeli mazdaug apie 2000 girdisi kaip is peciuko isvaro ora ir pradeda pusti karsta ora ir tik numeti gaza mazeja siluma

pompa kalta buvo pakeiciau ir baigesi

jei ausinimo skystis bega i tepalus tai tada greiciausei bus tarpine. o seniau toks remontas kainuodavo apie 400lt

termostata paziurek, nes man pries pora dienu buvo tas pats. pakeiciau, sildo

Na va du atsakymai nudziugino o trecias nuliudino

Na tai kaip, ar radai bėdą? Manau, kad kaip vienas sakė, pirmoj eilėj patikrink ar aušinimo skysčio sistemoj pakankamai. Jei taip, tada žiūrėk ar neužsiorinusi istema-nuorink.

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.