Automobilis pradedanciajam (104 стр.) (5152)

>maumas ir >draugas, kitiems, manau, žvengt sveika, bet ką daryti, kai veikėjai, prisipirkę nesaugių, nestabilių ir pernelyg galingų auto išsitaško į tavo šeimos važiuojančio automobilio priekį(kas beje man konkrečiai buvo atsitikę +ne kartą traukiau iš griovių ir pakelės krūmų panašius "asus").Įdėsiu čia savo kompentarą kitame sport auto forume ir kituose populiariuose forumuose sulaukusį palaikymo(jaunuolis irgi apie pirmąjį rimtesnį auto klausia ar geriau galu varomas BMW benzinas ar dyzelis ar subaru, kitur klausė dėl dylelio bmw galingumo pasirinkimo, mano atsakymas buvo: "Nereikia pirkti tokių nestabilių automobilių ypač pradedantiems nesusiformavusiems "shumacheriams", nes kaip taisyklė daugelį pasiutėlių nesugebančių suvaldyti tokių kibirų gramdo nuo fūrų arba stuplų, kenčia ir niekuo dėti žmonės patekę vėplų spąstus.Ne tik todėl, kad nepatyrusiam galu varomas būtų pernelyg pavojingas, o ir todėl, kad tai nerimtas, nestabilus kelyje varijantas su prastu svorio balansu ir sukibimu, žema prošvaisa.Jei imt BMW tai tik X-DRIVE, tad belieka 330.Kuris-2.9 ar 3, 0-montuotas X-DRIVE šiuo atveju visiškai nevarbu nes pirmiausiai turi rūpėti žmogus ir mažiau kamikadzių suktukuose, , eismo saugumas.Prisipirkę rwd karvių ant ledo visokie ereliai bando jėgas kur papuola, net per kamščius, reiktų išviso inicijuoti įstatymą neturintiems tarkim 10 metu stažo, ar tarkime bent 5 metu stažo , vairuoti tik ne didesnės nei 40 ar 50kw galios transporto priemones.Sakau remdamasis ne vien statistika, nuogirdomis, o ir asmenine patirtimi, remontų kaštais ir kelių būkle(išsiskėtę galiniai ratai, mirę galiniai amortikai tikrai neprideda stabilumo, o šiems dalykams pinigų toks segmentas neturi, viskas kas lieka nuo trali-valiuškų ir kaukuolinio, išeina kaip per kaminą cheep"tiunui, mobiliakams , ir blizgučiams DVD TV balalaikoms vadianamoms subais nuo kurių kvaila galvelė galutinai atbunka dėl rezonanso ir iškraipymų neparuoštuose kibiruose, dažniausiai padangų ir pakabos būklė būna dzin.Su tokiu kledaru užsispoksojęs į tris balalaikas panoseje, o ne koncentruodamas dėmesį į eismo situaciją, toks "šumacheris" su rwd trečiuku potencialus pavojus kelyje.Viena ranka maigo sms-sus, kita junginėja pavaras ir dar pelenus krato per langąSmile ir kiekvieną akimirką gaudo progą kaip prasukt galinius ratus ir kamnors užpjauti.Suspėsit dar pas protėvius jaunimėli, užteks jums ir 1, 0 subaru justy ar volvo v40 1, 9td, geriausiu atveju Peugeot 307 HDI 1, 4 ;po daug metų pasakytų ačiū už tokią įroniją, ir galimybę išvso ką nors pasakyt, nes dalis išvisi neturi tokios galimybės kadangi būna amžinose atosrtogose arba uždaryti.Kiek teko tokių traukti iš pakelės krūmų, griovių, ypač žiemą, neskaičiuoju, bet pastaruoju metu nutariau nesiterlioti, kiekvienas pats pasirenka vairavimo stilių ir kultūrą ir tegu patys kabarojasi iš situacijų. " čia senbūvio atsakymas man: "kerti, nesiterliodmas Dėl galios, kaip ir dėl ribojimo laiko, tai ne visai sutinku. Pakaktų bent jau 2 metų neturintiems, ne daugiau kaip 85kw. Iki 5-erių metų - iki 120kw. Turint 5 metų stažą - leisti laisviau rinktis. (išimtis taikyčiau tik tais atvejais kada mašinos naudojamos išimtinai tik uždarose trasose.) Bet tai, kad ribojimai reikalingi - faktas. Gatvėse dažnai tenka matyti pacanus turinčius ir tokius trečiukus, ir net blatnesnius. Ir čia ne apie markę kalba. Gi kai kurių tėvai gali sau leisti dovavoti vaikams pakankamai prabangius, galingus automobilius. Bet susiformuoti pačiam kaip vairuotojui, patirčiai įgyti nekiekvienam ir 10 metų gana, o tie 2 metai (kaip yra dabar), tai tik pramoksta vaikai bendra prasme kelyje gaudytis. Temos autoriaus patirties mes nežinom, bet jei tai pirmas automobilis galu varomas - siūlau rinktis silpnesnį kol bus suprasta kaip kas veikia. Pačiam yra tekę daugybę kartų susisukti kelyje su rwd dar tuo metu, kai visos stabilumo kontrolės buvo tik pradedamos montuot. O kiek mašinų supyliau... Per daug galios nėr gerai, kai kalba eina apie pirmą rwd ir patirties stoką. " Manau kol galvoje vėjkai ir klasiokių sijonai ar aptemptukės, geriau ramensnis varijantas arba koks quattro, 4motion, x-drive ar fwd. Tai nebūtinai taisyklė ar dėsnis bet yra daugybė bukalavių perkančių vien kad pasirodyt prieš panas draugelius kuriems nusispjauti į savo ir kitų saugumą kelyje. Patarčiau pirkti kuo aukštenės sėdėsenos ir kuo erdvesnį auto, didesnį nes susidūrimo su kitu auto atveju jie gali išgelbėt visą ekipažą, užuot pirkus kuo blatnesnį, kiertesnį, greitesnį ar sekti kitų pasirinkimo pavyzdžiu.Tai būtų nelogiška. Dideli auto, visureigiai, vienatūriai , ypač 4x4 awd skirti pirmiausiai keleivių saugumui, o ne pasipūtimui demonstruoti.

Matos kad nesi nieko panasaus dares tad geriau palik tai daryti kas daro ir ismano.Jei garaziukuose tai bent is pazystamu ruose kitu atveju metai ir spaklius krenta Dazymas tiktai kameroje jei nori kokybes jei garazai bus nemazai siuksliu po dazais ir lanku tad kai saulute islys pamatysi visas ryskes ir siuksles. Cia ikeliu tau biski literaturos pasiskaitymui Automobilių dažymas Perdažyti automobilį – darbas ne mėgėjams Bėgant laikui automobilio spalva ima blankti, atsiranda įvairiausių įbrėžimų, dėmių. Tada turbūt ne vienas savininkas susimąsto, kad transporto priemonę reikia perdažyti. Tačiau ne visi žino, kam ryžtasi. Jei nusprendėte, kad laikas atnaujinti savo automobilį, problema bus ne kaip tai padaryti, o ką pasirinkti, nes rinkoje gausu įvairiausių dažyti skirtų medžiagų: emalių, gruntų, lakų ir kt. Paruošimas dažyti Dažymas – tęstinis darbas, paprastai prasidedantis nuo suvirinimo ir išlyginimo. Kitas etapas – paviršių šlifavimas ir valymas, rūdžių, tepalų, riebalų šalinimas. Pirmiausia kėbulo paviršius gruntuojamas. Tai labai atsakingas momentas. Jeigu kuri nors vieta gruntu bus padengiama nekruopščiai, kiti darbai gali nepasisekti. Siekiant, kad automobilis būtų atsparus vandeniui ir korozijai, ant kėbulo visada tepama hermetiko. Norint išvengti korozijos ir išsaugoti kėbulą nuo smulkių akmenukų, mašinos dugnas dengiamas apsauginiu gruntu. Paskui nuglaistoma, vėliau – dar tiksliau. Kiek reikės tepamo glaisto sluoksnių, priklauso nuo glaisto tipo ir paviršiui išlyginti reikiamo jo kiekio. Paprastai glaistas sukietėja per 15-20 minučių, jei temperatūra yra 20 laipsnių šilumos. Glaistui sutvirtėjus, paviršius šlifuojamas. Vėliau dažomas paviršius padengiamas grunto porų užpildu, jis užglaisto ne tik poras, bet ir šlifuojant likusius nelygumus. Paruošus pagrindą, ant kurio bus purškiami dažai, tepamas gruntas. Jis leis mašinai greičiau išdžiūti, todėl bus galima greičiau purkšti dažus. Įbrėžimų užtaisymas Negilūs įbrėžimai viršutiniame dažų sluoksnyje gali būti lengvai paslėpti naudojant vaškinį pieštuką ir (arba) spalvotą poliruoklį. Jei siauri įbrėžimai gilesni, tiks vaškinis pieštukas. Prieš tepant pieštuku, įbrėžimus reikėtų išvalyti. Tam puikiai tiks spiritas, benzinas arba net degtinė. Galima poliruoti šveičiamuoju poliruokliu. Jei įbrėžimai platūs, reiks papildomai dažyti. Šiam tikslui galima naudoti emalį arba akrilinius dažus. Jie labai atsargiai užtepami ant įbrėžimo, stengiantis neišteplioti aplinkui – galima naudoti acetone nuplautą šepetuką arba net nusmailintą degtuką. Prieš dažymą įbrėžimas turi būti išvalytas, kad nebūtų riebalų, ir išplautas. Labai plonus įbrėžimus galima užtepti pieštuku, bet jį teks kaskart atnaujinti, nes toks užtaisymas nėra patvarus. Platesnius ruožus būtina papildomai dažyti. Norint neištepti mašinos, įbrėžimo perimetrą galima apklijuoti pleistru arba lipnia juosta, bet tik tokia, kuri vėliau lengvai nuimama. Įbrėžimai iki metalo užtaisomi tik papildomai dažant. Gruntuotoms mašinoms rekomenduojamas bent vienas plonas grunto sluoksnis, nes įbrėžimas yra labai gilus, o užteptas gruntas leis tvirčiau laikytis dažams. Kai gruntas išdžiūsta, reikėtų užtepti 2-3 plonus dažų sluoksnius ir leisti išdžiūti. Jei pažeidimo vieta pageltusi, vaistiniu spiritu arba benzinu reikėtų ją nuvalyti iki metalo, drėgna kempine pašalinti chemikalų pėdsakus, vėliau nušluostyti sausu audiniu ir užtepti grunto. Čia labiausiai tiktų turintis antikorozinių priedų gruntas, toks skirtas tepti aprūdijusius paviršius. Dažytų plastikinių buferių įbrėžimus užtenka kruopščiai padažyti, naudojant remontinį flakoną, nors lankstiems paviršiams yra specialių gruntų, leidžiančių dažyti buferius ir kitus elastingus elementus. Dažymo subtilybės Sunkiausia vairuotojui pasirinkti, kam patikėti dažyti savo automobilį – privačiam auksarankiui meistrui, specializuotai dirbtuvei ar servisui. Privatininkai pasikliauna savo žiniomis ir patirtimi. Jų darbų kainos bus mažiausios, tačiau kokybė – ne visada geriausia. Specializuotos dažymo dirbtuvės meistrų darbas įkainotas bent 20 proc. daugiau negu privatininkų. Serviso darbas bus brangiausias, tačiau čia turima visa reikiama įranga, dirba kvalifikuoti meistrai. Sutvarkyti nebrangių automobilių subraižytus paviršius gali ir privatininkai, tačiau sudėtingą visos mašinos dažymą vertėtų patikėti specialioms dirbtuvėms. Prieš pradedant dažyti automobilį, reikia apsaugoti, kad jis nebūtų aptaškomas. Yra keletas apsaugos būdų. Paviršiai, esantys prie dažomos vietos, uždengiami popieriumi. Jei būtina tiesi linija, galima naudoti medicininį pleistrą. Kai kurie dažytojai šalia esančius paviršius padengia 30 proc. glicerino, 20 proc. dekstrino, 40 proc. kreidos ir 10 proc. vandens mišiniu. Jis lengvai nuplaunamas vandeniu. Tik reikia saugoti, kad mišinys neužtikštų ant dažyti paruošto paviršiaus. Labai kruopščiai būtina paruošti emalį. Dažai turi būti gerai sumaišomi ir atskiedžiami, kol pasidaro reikiamo klampumo. Atidarius indą, reikia pašalinti paviršiuje susidariusią plėvelę ir išmaišyti švariu įnagiu. Dažai paprastai purškiami, pirmas sluoksnis būna klampiausias. Prieš purškiant antrą sluoksnį daroma 5-7 minučių pertrauka. Antram ir trečiam sluoksniui naudojami skystesni ir ne tokie klampūs dažai. Reikia saugotis dulkių Daug nepatogumų dažant kelia dulkės. Dirbant namų sąlygomis ir neturint specialios kameros, jų išvengti sunku, tačiau galima sumažinti koncentraciją. Jei dažoma garaže, patalpas reikėtų sudrėkinti, tada dulkės nusės. Jei norima dažyti lauke, pasirenkamas uždaras, nuo vėjo apsaugotas kiemas. Patartina dažyti anksti rytą. Labai svarbus veiksnys, turintis įtakos automobilio dažymo kokybei, yra dažams purkšti naudojamo suspausto oro švara. Jei oras patenka iš centrinės magistralės arba kompresoriaus, gali būti, kad jame bus mineralinių tepalų ar vandens. Abu šie elementai neigiamai veikia dažymo kokybę. Dėl tepalų susidaro „kateriukai”, o vanduo po dažų paviršiumi išpučia burbuliukus. Norint išvalyti orą, prieš purkštuką turi būti įrengtas tepalų rinkiklis. Bene sudėtingiausias procesas dažant automobilį namų sąlygomis yra džiovinimas. Džiovinant sintetinį emalį vyksta dvi fazės: pirma – išgaruoja tirpiklis, o vėliau, veikiant aukštai temperatūrai, susidaro plėvelė. Nustatyta, kad esant aukštesnei temperatūrai greičiau vyksta polimerizacijos procesas, gerėja plėvelės kokybė, ypač – atsparumas vandeniui ir tvirtumas. Kai kurie dažytojai, norėdami sumažinti džiuvimo temperatūrą, naudoja katalizatorius. Bet jie pakeičia dažų atspalvį, o tai ypač matyti naudojant šviesius tonus. Manoma, kad dažant automobilį namų sąlygomis vertėtų leisti džiūti natūraliai. Tiesa, teks laukti ne mažiau kaip tris paras, bet danga bus švari ir patikima.