Auto auto ford focus c max ruko zibintu problema (839 стр.) (41918)

ne ne nuo 79 iki 88 ejo senesnis as turiu toki varikli, o sitam toks pats kaip kregzdes TIKRAI ZINAU SITA DALYKA

cia tai gerai pavarej elai D

gal kam reik to mano benwo? uz 1300lt atiduociau prieki nauja pakaba tik suwedimo dar nrpadariau,

kokios dujos?

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

Dėl netinkamo turinio žinutė pašalinta

nzn nebandziau

iki ju ateina sian isitikinau

keiti purkstukus ir leki toliau

nu va

praskanavo kompiuteriu jokiu klaidu nemeta

radau gedima pats zvaklaidis prie babinos buvo pramustas

radau informacijos apie audi a3 kad kiti nepazeliotu nesamoniu Bendrovė „Audi“ seniai priklauso „Volkswagen“ koncernui, todėl modelį A3, pirmą kartą pristatytą 1996 m., sukūrė panaudoję ketvirtos kartos VW „Golf“ bazę. „Audi A3“ yra prestižiškesnis automobilis, todėl jis kokybiškiau surinktas, jam buvo naudojamos geresnės salono apdailos medžiagos, taigi pati mašina ir jos detalės kainuoja brangiau. Istorinė apžvalga Bendrovė „Audi“ ilgai nesiryžo pradėti gaminti nedidelius chečbekus, bet dešimtojo dešimtmečio pabaigoje koncerno „Volskwagen“, kuriam „Audi“ priklausė, vadovybė nusprendė C segmentui (pagal Europos klasifikaciją) pasiūlyti prestižiškiausią savo automobilį. Buvo tikimasi, kad jį pirks pasiturintys žmonės, norintys turėtų prabangią ir kompaktišką miesto mašiną. „Audi A3“ debiutavo 1996 m. automobilis turėjo tą pačią ratų bazę, kaip ir vėlesni „VW Golf IV“ ir „Skoda Octavia“. Trejus metus A3 buvo gaminama tik su 3durų kėbulu. 5 durų pasirodė tik 1999 m. Tada pirmą kartą buvo pristatyta ir galingiausia „Audi A3“versija – S3. Šis automobilis gavo „Audi“ sistemą „quattro“ ir 1, 8 l 210 AG (nuo 2001 m. – 225 AG) variklį su turbina. 1999 m. pabaigoje „Audi A3“ modernizuota, o 2003 m. pasaulį pamatė visiškai nauja „Audi A3“. Pradžioje irgi buvo gaminama tik su triduriu kėbulu, tačiau 2003 m. pabaigoje įvyko 5 durų modelio, gavusio kitokį dizainą ir priedą „Sportback“ prie pavadinimo, debiutas. Ši „Audi A3“ turi labai platų benzininių variklių pasirinkimą: 1, 6 l 102 AG; 1, 6 l 115 AG; 2 l 150 AG; 2 l 200 AG (su turbininiu įpūtimu) ir 3, 2 l V6 250 AG. Dyzeliniai varikliai tik du: 1, 9 l 105 AG ir 2 l 140 AG. Kaip tik apie šią „Audi A3“ mes kalbėsime. Brangesnė už kitas Dauguma antrinėje rinkoje siūlomų A3 turi 3 durų kėbulą, nes ilgokai kitokio varianto nebuvo. Tik 1999 m. pavasarį buvo pristatytas praktiškesnis 5 durų variantas. 1999 m. pabaigoje „Audi A3“ buvo šiek tiek modernizuota. Jei norite šio modelio, rinktis reiktų pradėti iš 1999 m. pagamintų ir vėlesnių variantų. Tiesa, jų kaina bus didesnė. Už 6–7 metų „Audi A3“ norima tiek, kiek kainuoja visiškai nauja „Dachia“ ar mažiausias „Fiat“, poros metų senumo A3 kainuoja dar daugiau. Staigmenų pasitaiko visur Nepaisant to, kad šiaip jau A3 – patikimas automobilis, kai kurios detalės genda. Ne visada dėl to kaltas būna savininkas. Pasitaikydavo atvejų, kai vanduo užliedavo bagažinėje esantį centrinio užrakto valdymo bloką ir elektronika pradėdavo kvailioti. Tokiu atveju patartina pirkti nelabai pigiai kainuojančią naują detalę. Jei žiemos rimtesnės, po kelių metų gali oksiduotis valytuvai. Norint išvengti, reikia kasmet sutepti ne tik priekinių, bet ir užpakalinio valytuvo ašis. Pasitaikydavo atvejų, kad nuplovus mašiną žiemą langų stiklai prišaldavo prie rėmų gumų ir neatsidarydavo. Jei vairuotojas mėgindavo atidaryti, sulaužydavo stiklų keltuvo kreipiančiąsias arba elektrinį varikliuką. Beveik sportinis „Audi A3“ buvo montuojami skirtingi varikliai, tarp kurių buvo ir palyginti galingų. Pats „kiečiausias“ modelis – S3. Jis išoriškai nelabai skiriasi nuo standartinio A3, tačiau po variklio dangčiu slepiasi 1, 8 l agregatas su turbininiu įpūtimu, anksčiau turėjęs 209 AG, o vėliau – net 225 AG. „Audi S3“ turėjo visus keturis varančiuosius ratus ir 6 pavarų MPD. Patyręs vairuotojas tikrai įvertins tokios mašinos teikiamą važiavimo malonumą. Pirkti „Audi S3“ kasdieniam važinėjimui neverta. Ji ne tik daugiau kainuoja, bet ir eksploatacija brangesnė. Deja, 1, 8 l varikliukas tokiai mašinai per silpnas, po 150 000 km gali pareikalauti kapitalinio remonto. Tai nebus pigu. Greitų automobilių mėgėjams galima pasakyti, kad ir standartiniai „Audi A3“ turi porą įdomių modifikacijų. Į pirmosios kartos A3 buvo montuojamas vienas iš dviejų 1, 8 l variklių su turbininiu įpūtimu, turėjusių 150 arba 180 AG. Nedideliam golfo klasės automobiliui visiškai užtenka. Yra ir atmosferinis 1, 8 l 125 AG variklis, kukliausias iš benzininių –1, 6 l 101 AG. Priekaištauti dėl galios trūkumo būtų galima nebent pastarajam. Jei sportinių ambicijų neturite, bus gana ir tokio. Yra ir dyzelinių. Dažniausiai sutinkamas 1, 9 l 90–130 AG. Modernūs vokiški dyzeliniai varikliai tikrai neblogi – ekonomiški, dirba tyliai, palyginti galingi, tik negali pakęsti prastos kokybės kuro. Jei pilsite abejotinos kokybės kuro, ruoškitės variklio remontui ir keisti purkštukus. automobilio širdis Tarp benzininių variklių paprasčiausiu ir dažniausiai remontuojamu laikomas 1, 6 l. Jis buvo montuojamas į daugelį „Volkswagen“ gaminamų modelių, įskaitant „VW Golf“ ir „Skoda Oktavia“. Sugedus su juo problemų kilti neturėtų, nebus sunku rasti pigių naujų ar mažai dėvėtų detalių. Pasak meistrų, 1, 6 l variklis gali tarnauti labai ilgai. Tereikia reguliariai keisti tepalus, tachometro rodyklės nevaryti į raudoną zoną ir griežtai kas 60 000 km keisti KPM diržą. Jei jis nutrūks, remontas kainuos gerokai brangiau už pakeitimą. Pastebėta, kad 1, 6 l variklis žiemą kartais stringa. Jei žiemą variklis užsiveda iš kokio trečio karto – nieko baisaus. Tai – šio variklio ypatybė. Beje, po 1999 m. modernizacijos pradėtas montuoti naujas valdymo blokas, todėl automobilis šaltu oru elgiasi geriau. 1, 8 l varikliai taip pat patikimi, tačiau sugedus jų remontas bus brangesnis. Pirkėjo, radusio garą A3 su 1, 8 l atmosferiniu varikliu, tai neturėtų gąsdinti, nes jie genda labai lėtai. Kiek kitokia situacija su 150 AG arba 180 AG varikliais su turbina. Jie taip pat turėtų būti patikimi, tačiau dažnai po 150 000–200 000 km turbina lūžta. Jei ją galima remontuoti, manykite, kad jums pasisekė. Jeigu ne, ruoškitės nemenkoms išlaidoms. Taigi, prieš pirkdami automobilį su turbina, nepatingėkite ir nuvarykite jį pas šios srities specialistą. PD – be komentarų Visos į A3 montuojamos PD labai patikimos. Pirmaisiais gamybos metais „Audi A3“ turėjo 5 pavarų MPD ir 4 pavarų APD, vėliau atsirado 6 pavarų MPD ir 5 APD. Pasak meistrų, labai retai, bet pasitaiko, kad MPD būna problemų įjungiant pirmąją pavarą, tačiau dažniausiai gedimas dingsta pakeitus tepalus. Beje, pasak instrukcijos, tepalų PD išvis nereikia keisti. Jei MPD juos keisite kas 150 000 km, o APD – kas 60 000 km, blogiau nebus. Negadink ir turėsi Ramiai vairuojant sankaba gali tarnauti 200 000 km, kitaip sugesti gali po 30 000–50 000 km. Sankabos keitimas nėra brangus. Keičiant būtina patikrinti smagračio būklę. Laikui bėgant, dėl didelių apkrovų ant jo gali atsirasti mažų įtrūkimų. Jei jų yra, smagratį keiskite. Kai kurios „Audi A3“ turi firminę transmisiją „quattro“. Reikia pasakyti, kad „Audi“ keturių ratų varanti sistema laikoma viena patikimiausių pasaulyje. Ji, kaip ir kituose „Audi“ modeliuose, įjungiama prireikus, todėl sausu asfaltu A3 varys tik priekiniai ratai. Turint „Audi A3 quattro“, reikia nepamiršti kartą per metus arba kas 30 000 km daugiadiskėje „Haldex“ sankaboje pakeisti tepalus. Taip pat atminkite, kad ši „Audi“ turi nepriklausomą užpakalinę pakabą, kurios remontas brangesnis negu paprastos pakabos. Pasak meistrų, priekiniais ratais varomų „Audi A3“ važiuoklė patikima, o aptarnavimas – nebrangus. Užpakalinė pakaba dėmesio beveik nereikalauja, o priekinė tarnauja ilgai. Aišku, vairo antgaliai, traukės, stabilizatoriai, guoliai ar rutulinės atramos keičiamos nuvažiavus 80 000–120 000 km, tačiau tai nėra per daug brangu. Baigiant Šiandien „Audi A3“ – viena prestižiškiausių golfo klasės mašinų, todėl antrinėje rinkoje kainuoja nepigiai. Jų savininkai teigia, kad automobilis to vertas. Nuo pigesnių tos pačios klasės mašinų „Audi A3“ skiriasi kokybiškesne sąranka, galingu varikliu ir (kai kurios modifikacijos) keturiais varančiais ratais. Dėvėtų „Audi A3“ aptarnavimo kainos panašios kaip geriau žinomo „VW Golf IV“. „Audi A3 2.0 TFSI quattro“ techninės charakteristikos KĖBULAS Kėbulo tipas Chečbekas Durų skaičius 5 Vietų skaičius 5 Ilgis 4286 mm Plotis 1765 mm Aukštis 1423 mm Ratų bazė 2578 Maksimalus bagažinės tūris 1120 l Minimalus bagažinės tūris 370 l VARIKLIS Variklio tūris 1984 cm3 Kuro paskirstymo mechanizmas dohc Maitinimo sistema Tiesioginis įpurškimas Turbina Turbininis įpūtimas Galia 200/5100 AG Sukimo momentas 280/1800 Nm Kuras А–98 TRANSMISIJA Varantys ratai Visi keturi Pavarų skaičius, MPD 6 PAKABA Priekinė pakaba Amortizatoriniai statramsčiai Užpakalinė pakaba Skersinis stabilizatorius VAIRO SISTEMA Vairo stiprintuvas Yra Vairo sistemos tipas Krumpliastiebinė pavara – smagratis Apsisukimo spindulys 9, 9 m STABDŽIŲ SISTEMA Priekiniai stabdžiai Diskiniai vėdinami Užpakaliniai stabdžiai Diskiniai ABS Yra Brake Assist Yra EKSPLOATACINIAI RODIKLIAI Kuro bako talpa 60 l 100 km/val. pasiekia 7, 1 s. Maksimalus greitis 234 km/val. Kuro sąnaudos užmiestyje 6, 9 l/100 km Kuro sąnaudos mieste 12, 4 l/100 km Mišrus ciklas 8, 9 l/100 km automobilio masė 1470 kg Leidžiama automobilio masė 2030 kg Padangų dydis 225/45

Matos kad nesi nieko panasaus dares tad geriau palik tai daryti kas daro ir ismano.Jei garaziukuose tai bent is pazystamu ruose kitu atveju metai ir spaklius krenta Dazymas tiktai kameroje jei nori kokybes jei garazai bus nemazai siuksliu po dazais ir lanku tad kai saulute islys pamatysi visas ryskes ir siuksles. Cia ikeliu tau biski literaturos pasiskaitymui automobilių dažymas Perdažyti automobilį – darbas ne mėgėjams Bėgant laikui automobilio spalva ima blankti, atsiranda įvairiausių įbrėžimų, dėmių. Tada turbūt ne vienas savininkas susimąsto, kad transporto priemonę reikia perdažyti. Tačiau ne visi žino, kam ryžtasi. Jei nusprendėte, kad laikas atnaujinti savo automobilį, problema bus ne kaip tai padaryti, o ką pasirinkti, nes rinkoje gausu įvairiausių dažyti skirtų medžiagų: emalių, gruntų, lakų ir kt. Paruošimas dažyti Dažymas – tęstinis darbas, paprastai prasidedantis nuo suvirinimo ir išlyginimo. Kitas etapas – paviršių šlifavimas ir valymas, rūdžių, tepalų, riebalų šalinimas. Pirmiausia kėbulo paviršius gruntuojamas. Tai labai atsakingas momentas. Jeigu kuri nors vieta gruntu bus padengiama nekruopščiai, kiti darbai gali nepasisekti. Siekiant, kad automobilis būtų atsparus vandeniui ir korozijai, ant kėbulo visada tepama hermetiko. Norint išvengti korozijos ir išsaugoti kėbulą nuo smulkių akmenukų, mašinos dugnas dengiamas apsauginiu gruntu. Paskui nuglaistoma, vėliau – dar tiksliau. Kiek reikės tepamo glaisto sluoksnių, priklauso nuo glaisto tipo ir paviršiui išlyginti reikiamo jo kiekio. Paprastai glaistas sukietėja per 15-20 minučių, jei temperatūra yra 20 laipsnių šilumos. Glaistui sutvirtėjus, paviršius šlifuojamas. Vėliau dažomas paviršius padengiamas grunto porų užpildu, jis užglaisto ne tik poras, bet ir šlifuojant likusius nelygumus. Paruošus pagrindą, ant kurio bus purškiami dažai, tepamas gruntas. Jis leis mašinai greičiau išdžiūti, todėl bus galima greičiau purkšti dažus. Įbrėžimų užtaisymas Negilūs įbrėžimai viršutiniame dažų sluoksnyje gali būti lengvai paslėpti naudojant vaškinį pieštuką ir (arba) spalvotą poliruoklį. Jei siauri įbrėžimai gilesni, tiks vaškinis pieštukas. Prieš tepant pieštuku, įbrėžimus reikėtų išvalyti. Tam puikiai tiks spiritas, benzinas arba net degtinė. Galima poliruoti šveičiamuoju poliruokliu. Jei įbrėžimai platūs, reiks papildomai dažyti. Šiam tikslui galima naudoti emalį arba akrilinius dažus. Jie labai atsargiai užtepami ant įbrėžimo, stengiantis neišteplioti aplinkui – galima naudoti acetone nuplautą šepetuką arba net nusmailintą degtuką. Prieš dažymą įbrėžimas turi būti išvalytas, kad nebūtų riebalų, ir išplautas. Labai plonus įbrėžimus galima užtepti pieštuku, bet jį teks kaskart atnaujinti, nes toks užtaisymas nėra patvarus. Platesnius ruožus būtina papildomai dažyti. Norint neištepti mašinos, įbrėžimo perimetrą galima apklijuoti pleistru arba lipnia juosta, bet tik tokia, kuri vėliau lengvai nuimama. Įbrėžimai iki metalo užtaisomi tik papildomai dažant. Gruntuotoms mašinoms rekomenduojamas bent vienas plonas grunto sluoksnis, nes įbrėžimas yra labai gilus, o užteptas gruntas leis tvirčiau laikytis dažams. Kai gruntas išdžiūsta, reikėtų užtepti 2-3 plonus dažų sluoksnius ir leisti išdžiūti. Jei pažeidimo vieta pageltusi, vaistiniu spiritu arba benzinu reikėtų ją nuvalyti iki metalo, drėgna kempine pašalinti chemikalų pėdsakus, vėliau nušluostyti sausu audiniu ir užtepti grunto. Čia labiausiai tiktų turintis antikorozinių priedų gruntas, toks skirtas tepti aprūdijusius paviršius. Dažytų plastikinių buferių įbrėžimus užtenka kruopščiai padažyti, naudojant remontinį flakoną, nors lankstiems paviršiams yra specialių gruntų, leidžiančių dažyti buferius ir kitus elastingus elementus. Dažymo subtilybės Sunkiausia vairuotojui pasirinkti, kam patikėti dažyti savo automobilį – privačiam auksarankiui meistrui, specializuotai dirbtuvei ar servisui. Privatininkai pasikliauna savo žiniomis ir patirtimi. Jų darbų kainos bus mažiausios, tačiau kokybė – ne visada geriausia. Specializuotos dažymo dirbtuvės meistrų darbas įkainotas bent 20 proc. daugiau negu privatininkų. Serviso darbas bus brangiausias, tačiau čia turima visa reikiama įranga, dirba kvalifikuoti meistrai. Sutvarkyti nebrangių automobilių subraižytus paviršius gali ir privatininkai, tačiau sudėtingą visos mašinos dažymą vertėtų patikėti specialioms dirbtuvėms. Prieš pradedant dažyti automobilį, reikia apsaugoti, kad jis nebūtų aptaškomas. Yra keletas apsaugos būdų. Paviršiai, esantys prie dažomos vietos, uždengiami popieriumi. Jei būtina tiesi linija, galima naudoti medicininį pleistrą. Kai kurie dažytojai šalia esančius paviršius padengia 30 proc. glicerino, 20 proc. dekstrino, 40 proc. kreidos ir 10 proc. vandens mišiniu. Jis lengvai nuplaunamas vandeniu. Tik reikia saugoti, kad mišinys neužtikštų ant dažyti paruošto paviršiaus. Labai kruopščiai būtina paruošti emalį. Dažai turi būti gerai sumaišomi ir atskiedžiami, kol pasidaro reikiamo klampumo. Atidarius indą, reikia pašalinti paviršiuje susidariusią plėvelę ir išmaišyti švariu įnagiu. Dažai paprastai purškiami, pirmas sluoksnis būna klampiausias. Prieš purškiant antrą sluoksnį daroma 5-7 minučių pertrauka. Antram ir trečiam sluoksniui naudojami skystesni ir ne tokie klampūs dažai. Reikia saugotis dulkių Daug nepatogumų dažant kelia dulkės. Dirbant namų sąlygomis ir neturint specialios kameros, jų išvengti sunku, tačiau galima sumažinti koncentraciją. Jei dažoma garaže, patalpas reikėtų sudrėkinti, tada dulkės nusės. Jei norima dažyti lauke, pasirenkamas uždaras, nuo vėjo apsaugotas kiemas. Patartina dažyti anksti rytą. Labai svarbus veiksnys, turintis įtakos automobilio dažymo kokybei, yra dažams purkšti naudojamo suspausto oro švara. Jei oras patenka iš centrinės magistralės arba kompresoriaus, gali būti, kad jame bus mineralinių tepalų ar vandens. Abu šie elementai neigiamai veikia dažymo kokybę. Dėl tepalų susidaro „kateriukai”, o vanduo po dažų paviršiumi išpučia burbuliukus. Norint išvalyti orą, prieš purkštuką turi būti įrengtas tepalų rinkiklis. Bene sudėtingiausias procesas dažant automobilį namų sąlygomis yra džiovinimas. Džiovinant sintetinį emalį vyksta dvi fazės: pirma – išgaruoja tirpiklis, o vėliau, veikiant aukštai temperatūrai, susidaro plėvelė. Nustatyta, kad esant aukštesnei temperatūrai greičiau vyksta polimerizacijos procesas, gerėja plėvelės kokybė, ypač – atsparumas vandeniui ir tvirtumas. Kai kurie dažytojai, norėdami sumažinti džiuvimo temperatūrą, naudoja katalizatorius. Bet jie pakeičia dažų atspalvį, o tai ypač matyti naudojant šviesius tonus. Manoma, kad dažant automobilį namų sąlygomis vertėtų leisti džiūti natūraliai. Tiesa, teks laukti ne mažiau kaip tris paras, bet danga bus švari ir patikima.