Auto auto b6 1.9tdi 96kw dega abs esp (490 стр.) (32363)

Pirk masina uz 2500eu o likusius pinigus remontams atsidek. Pries pirkdamas butinai pasitikrink masina geram servise uz kokius 100eu. Imk su mechanine deze, ne automatu.

apziurek visus skyvus taip pat ir kondicionieriaus gali but atsoke nuo gumos labai zviegia ir jai dirzelis laisvesnis gali kelti vibracija

tai raso kame saknys-fuel sensorBuvai pas dyzelistus?Matomai ne...Ar noretum, kad kas per kompa sutvarkytu?

Nenorek kad nevarytu , visiems pavazinetiems varikliams prasisunkia jei ten nesandaru

pakaiitinimo rele? siltam kaitinimo isvis nereik. ir nesivestu ant salto jai pakaitinimas neveiktu

jo meta balta gara per alsuokli, bet tuo paciu ispucia ir tepalu. nedumina melinais dumais bet varo tepala per duslintuva..

pasmane golfui vienas is sratu buvo pabeges ten isbirejo dar tokie guoliukai ir taspats jausmas.

Parejas purkstukas.ka daryti pirkt kita ar yra galimybe restoruoti?

pasmane pampaduziniai.girdejau juos tik klaipedoj twarko.

jei db kaskiek vazinesiu su netvarkingais purkstukais kokios pasekmes?

tai kur idejai is ten ir isimk, jei programavo kazkas varyk, kad perrasytu kaip buvo.

I duslintuva tepalas patenka is turbinos, gera pakeiteiPer alsuokli varo, kai buna uzkimstas vamzdelis alsuoklio

kaip tu ji isimsi, kompa reik pergrogramuot. aisku ziurint koks ten tas cypas, gal pas ten tokia fiske, kuri tik eda motora.

o baltą garą meta per alsuoklį? nedūmina mėlynais dūmais?

keista , kad iš tokios šūdmašinės tikirsi traukos

ka ten restauruosi nuvaryk pas dyzelistus pakeis angaliuka ir viskas, aisku jei pas taves ten ne koks PD

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

nuwaryk i diagnosika, sumokesi 20-30lt ir tau viska paaiskins, man net pasake kokia ir kada fiske buwo atjungta

uz 100e diagnostika + sutvarkai + motora nuplauni

diagnostika parodytu net garazine , pezam ar citrem nera ten baisiu gedimu , bus daviklis koks

diagnostika reikia padaryt

jeigu tu is Vilniaus galeciau pajungti diagnostika, paziureti.

pas teva saranas jau daugiau kaip 2 metai. kaip nusipirko jau buvo kad ant karsto blogai vedas saltas iskart. nuvare4 i serviza pasake reik siurbly keist, daznai jiem taip buna. bet iki siol vazinejam nieko netaise ir nekeite. nemanau kad didele problema jai karsta pasuki truputi.

buvo ji sugedus ir pas mus tai visai nesivede

kazin ar purkstukai vibracija sukeltu.

ka jose patikrinti?

Viskas prasidejo nuo to, kai pakeiciau turbina..su sena nebuvo traukos ir galu gale suluzo jos asele, idejau kita ir prasidejo tokie dalykai..

Gal cia tarpine galvutes?

gali ir dar kaip, jei vienas myza tai veda visus is rikiuotes, ne vienodas spaudimas viename cilindre ir kiti ji tempia per prievarta

skivus pasitikrink. del pagalves tikrai negali. del pagalves jei plysus kaip tik vibracija sumazejus buna, tik pajudant is vietos arba gazo duodant motoras gerokai sudrebet turi. as manau kad purkstukas. ipilk vynns valiklio ant 40litru kuro ir isvazinek. tada paziuresi

prie ko cia turbina?

paprastai - pasijungi per BDM interfeisa ir surasai orginalu .bin faila tik patikrink, kad checksum butu teisingas, ir, jei stovi imobilaizeris pas tave, kad jo kodas atitiktu tavo rakto koda. o siaip pirmoj eilej siulyciau darytis diagnostika

tepalo spaudimas neturi nieko bendro su aukstu spaudimu karteryje.. karteryje spaudimo nera. del alsuoklio gali buti, del kompresiniu ziedu, net del uzsikisusio katalizatoriaus. pradziai aisku alsuokli reikia pasikeisti jei senai keistas..

Pasmane panasus pozimiai.tai itariu widines granatos isdilim.

Sveiki, turiu tokia erzinancia beda. Netraukia mano Passerati 1.9 TDI 66kw. Kaip uzeina traukia gerai, bet uzeina tail, kad netraukia nei tam kartui, turbina svilpia visada graziai, apsukas renka kaip priklauso jam, kompas rodo kazkokia klaida (fuel sensor) uzvedus klaida dingsta. Katalizatoriaus nera, ispjoviau, maniau gali buti uzsikises, bet vistiek tas pats. Nuo ko patartumet ziureti, ieskoti bedu? Dekui!

O wolkswagen tai tiepatis purkstukai.

imk tik 1.9 tdi, draugo tevas pats turi srota tai sake 2.0 dyzeliai tai gaidys truputi yra, zmous sako is patirties

pradziai parasyk koks motoras?

gal butu protingiau uzvirinti skyle nei ieskoti kito karterio 1, isimi karteri (paleides traversa zemyn) ir vezi kur virina aliumini (isivesk google ir tikrai rasi dauk firmu kas tuom uzsima) apie 15-20 euru 2, nusiperki saltos svarkes (specialus klyjai pramustiem karteriam ) tada nereikes isimt karterio paprasciausiai viska nusausini uzklijuoji skyle ir palauki apie 12 val tada pili tepala ir leki laiko tikrai gerai pats ne karta dares

taip kondiskes. nesupyk, bet jeigu nezinai, ka tas dirzelis suka, pakeist mokesi?

baik tu kam tau ta juoda, juk ne keliu erelis esi, pilka spalva geriausia, gali metus neplauti ir niekas nesupranta nes visada atrodo kaip neplauta, o juoda tai kam, nebent grabus i kapines vezioti

Gal kas patars , atsirado tokia beda 2.0 benzinas nesildo salono nors rodykle salone rodo pastoviai 90, bet pucia vos ne salta veja, o kai palaikai gaza kuri laika iskart pradeda pust karsta.Bet ir vaziuojant temp rodykle stovi ties 90C . Termostatas pastoviai atidarytas ? Ar dar kas gali but ?

Vairuojuu ketvirtą bemwą per visą savo praktiką, beveik visoms turėtoms prieš tai buvau pramušęs karterį ir bamberius suskaldęs .Tegu špokai svaigsta "važinėt nemoki o aš kietas man taip neatsitiks".Visiem bemwam atsitinka.Vienintelis sprendimas visiem laikam pamiršt karterio bėdas-paaukot santaupų, nusipirkt reguliuojamus coilus su amortizais mieste važinėjant nustatyt kiečiausią poziciją kad auščiau išsikeltų ir pirmyn.Kaune tiek Vilniuj važinėjant visi draugai tą reikalą jau praėję, su-isę karterius ir ne tik.Bet tai nėra pigus malonumas.

Kokiu dar varijantu gali buti?

2.5 120kw

vaziuokle lyg normali , kiek zinau ar ne ?

Dekui. apie 2, 0 dyzelini varikli ir paciam teko girdet , kad nepasisekes

apie 60 eur guolio kaina.Yra pigesniu ir brangesniu

veleno padeties davikliai, siurblys, babinos dar velniai zino kas, Junkis kompa, negali buti, kad nieko nera.Klausyk, gal benzas baiges?

geresne nei B5 vaziuokle bet remontu kainos didesnes tikrai.

zinau yra geras 1.8t