Auto auto auto e36 lieti (485 стр.) (29234)

Na as juos uzdengiau. Gal tada nieko?

Tame beda, kad nera galimybiu sausai padeti

Sios padangos ir yra ziemai skirtos , M+S yra angliskas trumpinys MUD +Snow isvertus PURVAS + SNIEGAS.Ir su skirtingo rasto padangom ant tos pacios asies ziema , tikrai nereiketu vazineti.

ar kas turite uzmove astrai g r17 215/45 padangas, siuo metu turiu uzmoves 205/40 tai ratas su lyg 185/65 r14 dydziu tai vietos dar turi, tik va nezinau susukant ar nelies. ratlankio plotis 7j, ET38

225/45 arba 205/50

tau padangos brangiau iseis nei tie ratai, nes r18 padangom dar 400euru reikia , ar imsi is savartyno ?

O kaip del pacios isvaizdos tiktu ant raudono b5 passato?

http://www.autogidas.lt/audi-r17-11974114.html http://www.autogidas.lt/volkswagen-r18-11967102.html http://www.autogidas.lt/kitas-r18-11950636.html Kaip sitie?

Jei gali paiskink kodel jos blogai? Sudominai tada jei jos nekazka tiesiog atsisakysiu.

Atsiusk nuorodu ar kazka panasaus pazet noriu.

Yra. Per nuotrauka galoma iziuret ant vieno. Bet cia skirtingos dvi padangos o ratlankiu komplektas taspats.

Tai niekas neturit?

Tuos kuriuos imeciau rastafkiu reikia. Klausiu cia todel kad alytui visai nieko nera is ratu pasirinkimo o toli vaziuot nenoriu.

nuo ford'u. 108 x 63.3. Tik centravimo ziedu reiktu.

tiktų tik ant pilko dyzelio

M+S yra užrašas, ant padangos šono?

gal kam reikia kaina derinama http://www.autogidas.lt/volkswagen-r16-11974653.html

Jei yra M+S , tai taip, jos universalios.Tik rastas ant vienos asies turi buti vienodas!

5x112 tarp skyliu pas pasata buna B5 o cia raso 100 tarp skyliu.turi skambint klaust to zmogeno kur pardavineja tiktu ar ne, gal sumaises berasydamas matmenis..centrines skyles deametro nebepamenu, beros 75 buna..ar 45 nebepamenu..

1991-06, 320i (be duju), mechanine, 110kw. Priekyj naujas m-tech buferis (is ABS plastiko), 17" toora ratlankiai (made in italy), sport vairas, salonas nenutrintas, yra smagi aparatura. Masina pastoviai priziurima, svari, tvarkinga. Saulutes mato nebent ziema aikstelei, taip tai vasara ir pan vazinejama labai tvarkingai, traukia kaip 110kw tai tikrai ispudingai, vaziuokle irgi nepasakyciau kad perdaug genda kazkas. Per pora naudojimo metu tai pasikeiciau stabilizatoriu traukutes, ir dabar nesenai sarnyrus priekyj, nors sake dar geri buvo. Masina pries pora metu pirkau is dieduko (~1940m gimimo kazkur), buvo isvis paprasta nei lietnyku nieko. Sumasciau atsikelt, va ir atsikeliau.Beto pats dirbu automobiliu kosmetikos serviziuke, kur ruosiam masinas dazymui, dazom, virinam ir pan., tai savo rankom paruosiau dazymui, ir automobilis perdazytas. Nei vienos rudeles nera. Nu zodziu e36 atkeltas naujam gyvenimui. Su ratais ir pan ji man isvis stovi ant kazkur ~6500lt, bet kad 4k atgaut tai laimingas buciau

matai kame esme..dar priklauso nuo vairuotojo autovezio...kokia jo sazine buna..va tarkim..pirko zmogelis pagal interneta masina..joje yra ratu komplektas zieminis ir koks magas mandras...jei zmogelis nemate?? vairuotojas ratus isima tuos tipo atsargai, maga islupa...tau gryzo masina?? lyg ir buvo lyg ir ne tas magas..jau pliusas vairuotojui..del ratu?/gal but isvis apie juos nezinojai...nors vokietys saziningai atidave juos..nu tipo buvo prie masinos juos ir atiduodu..bet va vairuotojas..pats gi toki darba dirbau 6 metus, zinau...nu vairuotojo autovezio 10 vietu, nu ko nemate, tas mano...tokia nerasyta taisykle...ir man lygiai poxui..ko jis ten nemate...ten magai, ar ratai kas liecia PRIEDO...ar kokie lieti diskai, jei yra galimybe apauti i paprastus, viska iskeicia tralistai...nesakau kad tai pas visus, gink dieve, bet yra tokiu zmogenu patikek...kas liecia kurus ar tt..jei variklis kaput, tai iki dugno ismels baka kad ne laso neliktu...o mastymas paprastas..TU GI NEPATIKRINSI KIEK BAKE YRA KURO, BETO VARIKLIUI MISIOS, IR DAR TU NEZINAI KIEK TO KURO BUVO KAI PIRKAI..Taip kad visas kuras MANO....cia vairuotoju panetkes tokios...ir su tuom tenka susitaikyti nes tokia yra realybe...

Idomus straipsniukas megstantiems "laikini turizma"ir kempingus LT "Lietuvos kempingų žemėlapis: norinčius sutaupyti gąsdina baudomis" Rūta Levickaitė, www.GRYNAS.lt 2015 m. gegužės 2 d. 15:00 Deje, siame straipsniukyje nepsakyta ir kitu dalyku, kad privatus verslininkai su besmegeniais korumpuotais valdininkais siekia isvaryti autoturistus isviso is kempingu, kad nukreiptipoilsiautojus i savo kaimo turizmo baidukles ir termitynus, bei bus siekiam privatizuoti beveik visus parku mkempingus ir apmokestinti.Gal ir gerai butu del tvarkos?Ka manot?Bet tokie dradimai ir kaip siame tekste zemiau minimi yra absurdas, nes vz nei aš nei mano draugai niekadsa nešiukšlina ir nešiukšlino gamtoje nei keliaudami.Aišku yra tokių avimų, kurie šika savo Tėvyneje kaip tvarkte kur papuola.Va tokius tegu baudžia nes jau apsivemti gakima.Tik rie ko čia mes?Pvz Aukštaitijos ir konkrečiai Labanoro parke ketina išvis padaryti kad liks vieas labai brangus privatus kempingas ir tik MOTELIAI BOTELIAI KAIMO TURIZMO BAIDYKLES Mūsų šalyje legaliai veikia 25 kempingai ir juose turi tilpti visi poilsiautojai, o nusprendus stovyklauti kitur, gali tekti susimokėti nemažą baudą. Už ką vieni noriai susimoka, kiti linkę gauti dykai. Prie ežerų ar pajūrio zonoje, vos tik atšilus sukrunta įsikurti poilsiautojai, tačiau ne visi tai daro tam pritaikytose vietose. Kartais inspektorių užtikti poilsiautojai yra tik įspėjami, tačiau įžūliems piliečiams išrašomos ir baudos, siekiančios iki 56 eurus. Restoranas kempinguose užsieniečiams kelia šypsnį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygantas Lazauskas GRYNAS.lt teigė, kad per visą Lietuvą yra apie 25 kempingai. Panašiai tiek turi ir kaimynai latviai bei estai. Tiesa, lyginant Lietuvos kempingus su Latvijos, pastebima, kad kaimynų kempingai yra šiek tiek mažesni. „Mūsų kempingai maždaug visi yra panašaus dydžio, visuose yra minimalios paslaugos, - tikino pašnekovas. - Negalima sakyti, kad tas kempingas, kuris teikia tik minimalias paslaugas, yra blogas, kadangi ne visiems reikia daugiau paslaugų. Tam, kuris atvažiuoja su kemperiu, nereikalingas stacionarus namelis. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Kempingai su restoranais yra ir Nidoje, ir Obuolių saloje, esančioje Molėtuose, ir Druskininkuose, Kurtuvėnuose." V. Lazauskas pastebi, kad Lietuva stokoja atostogavimo kempinguose tradicijų: „Mes neturėjome galimybės turėti kemperių, mobilių namelių, kurie pervežami. Užtai ir norima, kad kempingas turėtų stacionarius namelius. Matau tendenciją, kad dauguma kempingų juos ir statosi kiek galėdami. Todėl bendra kokybė gerėja“, - tikino pašnekovas. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar nėra susiformavusi tradicija atostogauti kempinge - palapinėje, namelyje ar mobiliame namelyje. Lietuviai kempinguose apsistoja dažniausiai 1-2 dienoms arba savaitgaliui, nors užsienyje yra populiaru kempinge atostogauti ilgiau. „Tiek šiuo metu veikiantys kempingai, tiek statomi naujai dažniausiai yra projektuojami trumpalaikei nakvynei, apsistoti su auto namais ir palapinėmis. Manome, kad kempinguose reikėtų kelti teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę, jog jie turistus skatintų apsistoti ilgesniam laikui“, - rašoma departamento GRYNAS.lt atsiųstame atsakyme. Anot V. Lazausko, Lietuvoje daugiausiai turime kempingų, įvertintų trimis žvaigždutėmis – viena žvaigždute vertinamos tos poilsiavietės, kurios turi tik minimalią infrastruktūrą, o keturiomis – patys prabangiausi. Lietuviškuose kempinguose labai dažnai būna restoranas, tai vakariečiams visiškai neįprasta ir laikoma aukšto lygio kempingu. Tokių su restoranais kempingų turime ir Nidoje, ir Obuolių saloje Molėtuose, ir Druskininkuose. V. Lazauskas „Kempingo pavadinimas visiems asocijuojasi su tuo, kad čia galima apsistoti tik su auto namu, nežinau, kodėl taip yra. Dėl to naujai statomi, projektuojami kempingai orientuojasi būtent į tai, nors patys lietuvaičiai nelabai keliauja su auto namais, daugiausiai tai – užsieniečiai. Pasukome ta kryptimi, kad daugiau priimtume užsieniečių, nors vakarietiškuose kempinguose daugiausiai vietiniai lankosi“, - atkreipė dėmesį Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. VTD duomenimis, Lietuvos kempingus aplanko turistai iš Europos ir kitų pasaulio šalių, tiesa, europiečiai sudaro didžiąją užsienio turistų dalį. Daugiausiai užsienio turistų sulaukia pajūrio kurortų ir didžiųjų miestų kempingai, kadangi greta yra ką aplankyti ir pamatyti, be to, šalia driekiasi tranzitiniai keliai per Lietuvą. Lietuviškų kempingų infrastruktūra artima mažų užsienio kempingų (iki 100 aikštelių) infrastruktūrai ir gali konkuruoti su užsienietiškais. Su didelių kempingų (1000 aikštelių ir daugiau) infrastruktūra taip pat galime konkuruoti siūlydami greta teikiamas paslaugas: restoranai, kirpyklos, parduotuvės, vandens parkai, žirgynai, pliažai ir t.t.“, - rašoma turizmo departamento pateiktame atsakyme. Lietuvos kempingų asociacijos prezidento nuomone, tai, kad lietuvių nelabai traukia kempingai, lemia ir megapolių Lietuvoje nebuvimas: „Gal dėl to yra mažiau žmonių, kurie nori važiuoti į gamtą. Kiekvienas turi bobutę kaime ar sodą ir tokias ekonomines atostogas praleidžia ten pat sode. Tai irgi yra savotiška konkurencija kempingams“, - kalbėjo V. Lazauskas. „Laukinis“ turizmas klesti ir Europoje Anot Valstybinio turizmo departamento atstovų, tai, kad kempinguose nori apsistoti ne visi poilsiautojai ir ieškoma dykų alternatyvų, nėra tik lietuviškas bruožas. „Laukinis“ turizmas - aktuali problema visoje Europoje. „Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl to nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai“, - sakė turizmo departamento atstovai. Su šia nuomone buvo linkęs sutikti ir Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Jo teigimu, nelegalių kempingų problema yra išlikusi, tačiau sunku pasakyti, kiek procentaliai ji sudaro visos Lietuvos turizmo rinkos. „Nėra bendros tvarkos, kaip visa tai turėtų vykti – ar galima sustoti stovėjimo aikštelėje kemperiui, o ar nakvoti galima – nežinau. Yra ir Vilniuje aikštelių, kur atvažiavę turistai nakvoja. Arba, sakykime, kurortuose stebime tendenciją, kai privačiuose valdose pristatyta auto namų“, - sakė V. Lazauskas. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Aplinkos apsaugos skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė, paklausta apie nelegalių kempingų problemą, teigė, kad saugomose teritorijose yra parko apsaugos reglamentai, kurie draudžia bet kur statyti kemperius ir palapines. Tačiau, deja, tokios tvarkos paiso ne visi. „Kemperius galima statyti tik kempinguose. Daugiausiai problemų yra pajūryje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur tikrai kartais aptinkama tokių atvejų, kai kemperiai stovi pajūryje, automobilių stovėjimo aikštelėse. Ten vykdoma prevencinė reindžerių veikla ir skiriamas įspėjimas arba surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas“, - sakė A. Tamošiūnė. Pagrindinė priežastis - taupymas arba noras apsistoti „geresnėje“ vietoje, nors tai neretai pažeidžia gamtosauginius reikalavimus. Lietuvoje nėra bendros stovyklavimo-kempingavimo tvarkos, dėl ko nėra aišku, pavyzdžiui, ar nakvynė stovėjimo aikštelėje ar šalikelėje leistina, kiek gali stovėti turistų auto namų ar palapinių privačioje valdoje, kur tai verslas, o kur – svečiai. Valstybinis turizmo departamentas Ji pateikė sąrašą dešimties kempingų, įsikūrusių saugomose teritorijose: 1. Kuršių nerijos NP (Nidos kempingas, Nidoje); 2. Nemuno deltos RP (Ventainė, Ventės kaimas); 3. Pajūrio RP (Žiogelis, Karklės kaimas); 4. Kurtuvėnų RP (Kurtuvėnai, Kurtuvėnuose); 5. Panemunių RP (Medaus slėnis, Šilinės kaimas); 6. Vištyčio RP (Pušelė, Žirgėnų kaimas); 7. Labanoro RP (Mindūnai, Kamužės kaimas); 8. Aukštaitijos NP (Palūšės, Palūšėje); 9. Tytuvėnų RP (Sedula, Skogolio km., Tytuvėnų sen., Kelmės raj.); 10. Trakų NP (Slėnio g. 1, Trakai). Jų tikslias vietas rasite ČIA. Mano, kad oficialių kempingų per mažai Savo ruožtu Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė manantis, kad nelegalių kempingautojų atsiranda ne tik iš „taupumo“, bet dar ir dėl to, kad kempingų turime nepakankamai. „Viena problema, kad oficialiai įrengtų kempingų yra per mažai. Čia mes kalbame apie kempingus, kurie turi statusą, tam tikrą žvaigždučių sistemą - kaip viešbučiai. Jeigu žiūrėtume į visą pajūrį, turime vieną Nidoje, vieną Giruliuose ir vienas asmuo privatų kempingą yra įsirengęs ir Pajūrio regioniniame parke. Vieną kempingą planuoja Palangos savivaldybė, vieną etapą jau yra pabaigusi, gal šiemet sezoną jau ir pradės. O visos kitos vietos, kurias turi privatūs žmonės, turi stovyklaviečių statusą, kuriose priima ir kemperius. Jos reklamuojasi kaip kempingai, bet oficialaus tokio statuso neturi“, - kalbėjo D. Nicius. Yra problemėlė su stovyklautojais, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose, ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. A. Juodelis Anot jo, problema, kuomet poilsiautojai įsikuria neleistinose vietose, praktiškai kartojasi kiekvienais metais. „Tai yra verslas – visuomet galioja paklausos ir pasiūlos modelis. Bent jau pas mus pajūrio parke teritorijų, kuriose gali būti vystoma rekreacinė veikla, yra pakankamai daug, tiktai dauguma jų yra privačios ir ne visiems žmonėms apsimoka tokią veiklą vystyti, nes sezonas yra trumpas – du mėnesiai“, - sakė pašnekovas. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai tiek Nidoje, tiek kituose pajūrio ruožuose, kemperių savininkai naudojasi viešomis erdvėmis, skirtomis poilsiauti ribotą laiką ir ten, pavyzdžiui, nakvoja per naktį. „Karklėje prie savo lankytojų centro turime įrengtą automobilių aikštelę, kurioje šiais metais planuojame nurodyti, kad naktį automobiliai nebūtų statomi. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas“, - aiškino D. Nicius. Jis pripažino, kad teisiškai parko direkcija gali paskirti baudas nedrausmingiems poilsiautojams, tačiau ilgalaikio apsistojimo atvejų vietose, kuriose draudžiama tai daryti, nėra daug. „Keliauja jaunimas ir yra vienos nakties principas – kai naktį išmiegi, iškeliauji. Jeigu kažkur paplūdimyje žmogus su miegmaišiu įsikuria (gal ir dėl romantikos), niekas nebaudžia. Kad būtų įsikuriama su palapinėmis ir masiškai poilsiaujama... Tai yra labiau pavieniai atvejai. Būna fiksuojama po keletą atvejų, surašomos baudos. Už saugomos teritorijos režimo pažeidimą, priklausomai nuo vietovės, kur tai daroma, skiriamos 145 Eur baudos“, - sakė D. Nicius. Inspektorius: įpročiai keičiasi Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus vyr. inspektorius Andrius Juodelis GRYNAS.lt teigė, kad Labanoro regioniniame parke daugiau pažeidimų fiksuojama dėl kemperių, pastatytų tam nepritaikytose vietose, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – dėl stovyklaujančių prie ežerų. „Yra problemėlė dėl stovyklautojų, kurie atvažiuoja į paežerę su automobiliais, palapinėmis arba baidarėmis atplaukia. Jie įsikuria neleistinose vietose - ne stovyklavietėse. Dažniausiai skiriamos baudos. Jeigu atvažiuoja ir pažeidimas nežymus – tik vienu ratu ant žolės užvažiavę, užtenka ir pokalbio. Bet jeigu įsikūrę nemažai mašinų, dega laužas, pilna palapinių – žmonės yra baudžiami“, - teigė A. Juodelis. Anot jo, pažeidimų skaičiui didelę įtaką turi sezoniškumas – natūralu, kad kai orai labai šilti, poilsiautojų daugiau, tarp jų daugiau pasitaiko ir pažeidėjų. Ne dėl to, kad pykstame, jog jie kažką blogo daro, bet buvo ne vienas atvejis, kai ten, kur apsistoja, palieka šiukšlių, netgi ir fekalų išleidžia iš kemperių, taigi lieka apšnerkštos teritorijos. Ir tai netgi daugiau būna ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie bando išvengti susimokėjimo už paslaugas. D. Nicius „Kažkiek įtakos turėjo ir 2008 metų krizė. Įsibėgėjus krizei, žmonių paežerėse padaugėjo, matyt, buvo pasikeitę žmonių įpročiai – gal anksčiau važiuodavo į užsienį, ar pajūrį“, - svarstė A. Juodelis. Šiuo metu poilsiautojams, pažeidžiantiems saugomų teritorijų režimą, gresia bauda nuo 28 iki 56 eurų. Pirmą kartą prasižengusieji gali atsipirkti puse minimalios baudos – 14 eurų. „Įpročiai, aišku, keičiasi – jeigu stovyklaujama nelegaliose stovyklavietėse, paliekama žymiai mažiau šiukšlių. Keičiasi viskas į geresnę pusę“, - apibendrindamas lietuvių stovyklautojų įpročius sakė A. Juodelis.

tiksliai..

Kokybei nejautrus paprasti dyzeliai. Turbininiai nejautrus iki tol kol nesugenda. o paprastam dyzeliui cia jau kaip traktoriui pili ka nori

Raidziu spalvotumo ? Pirk su visom zaliom tikrai neapsiriksi, ir zalia saliura eis tada pilti, bus prie bako pazymeta kad galima. Koks skirtumas kokios spalvos raides ir tt ? TDI cia tau jei ka isvis net rysio su dyzeliu neturi. Nes galima ir benzinini tiesioginio ipurskimo varykli su turbo pavadint TDI. Perki su 1Z modelio varykliu ir darai jau ka nori, cipuoji ar dar koki velnia, ka leis jau kisene.

Su kabrikais ziema salta bus ir mergikiu netures Gales vienas vaziuoti ziema

Dyzeliukas m na nezinau, nera tokios galios kaip su benzinu.Kad turejau masinai pinigu tai ir benzui turiu, zinau ka pirkau ir kiek turesiu i ja pilsu.Esu tam pasiryzes

Suprantu

Tada tik coupeKad panos nepabegtu...

taip, nebent su kokiu mech defektu, bet ir tai kazin

audi c4 tdi, rimtaiuz tiek pinigu imanoma rasta dar gera

niekas geriau nezino, ko tu nori, nei tu pats.Pasiprasyk koki patyrusi artima giminaiti, drauga, kad priziuretu pirkimo procesa, kad nenusipirktum visisko slamsto ar su netvarkingais popieriais.Uz 500 ar uz 1000 ar uz 3000 vistiek reikes papildomu investiciju.Net jei nieko nereikes smarkiai remontuot, vistiek bus islaidos.Registracijos, draudimai, tech. apziura, paprasciausi butiniausiu detaliu pakeitimai ileks tikrai ne viena simta euru.Dar gali klaust kas neaisku

cia jis tave trolinaKiek moketum uz tuos pasivezinimus kartu?

o , ka nori uzsiimti ardymu, ar nori ka nors atvezti ardymui ?

ziurek sankaba nes daznai buna kas perdavineja pries pabaiga, pirk kokiu 100kw ir bus viskas ok

Va turejau bmw 525i bet del tokiu laiku pardaviau, tai tewukas atidawe Citroen ZX 1995m 1.4i Man ji ziaurei nepatiko tai droziau nesweikai, kiekvienoj sankryzoi ratai svilpdavo, zvirkeli kiekviena diena matydawo, o trauka kaip 1.4i tikrai puiki, nei 3golfai 1.8gt nepaimdawo, tai ka ir taip pusantru metu, tai nuwarem TA varyt, o ka jus galwojat?Is pirmo karto praejo!!!Draugai warineja su IV GOLFAIS Audi a8, a4, Ir werkia, ble tai amortikai tai girgzdukai tai kaladeles tai sarnyrai iswadas darykites patys

Dalis tiesos yra...Tevas zx buwo pasemes i darba vazinet turejo 5m Buwo nuplysusios galinio tilto gumos ir be ju eksplotawo gal du metus ir nieko dar keite pusasiu gumas, Dar atbuline pavara sunkiau isijungdawo arba staigiai saudamas i prieki jungdavai 2 pavara sutraskedawo, bet cia sankaba ejo i pabaiga, o daugiau nelabai kas ten ir buwo jai.Kebulas cinkuotas tai nebuwo net rudeles ir kaip tokia masina tikrai pranogdawo komfortu 3golfa nei kas traskedawo salone nieko pan nebuwo.Ti va iswaizda tikrai ape daliu kainas nieko negaliu pasakyt, nes nieko nebuwo rimto subire.Gal ant tokios buwo pakliuves.Na i darba tikrai pasiteisino.

O kuo sąlygos netinkamos

Sveikas, galiu truputi del italu apsviest. Del 145/46 as asmeniskai neimciau, nes ir taip maza masinyte, o dar ir pakaba labai kieta padaryta, ji zema, tai praktiskai tik mieste su ja vazineti normaliai galima. Zodziu barskutis, ir labai erzina pastoviai islendantys smulkus gedimai. Delta jau visai kas kita, gerokai mikstesne vaziuokle, patogesne, daugiau vietos ir bedu su ja gerokai maziau nei su alfa, tiesa dizainas gal man kiek ne prie sirdies, bet skonio reikalas. Dedra - labai gera, patikima, komfortiska masina, tik dizainas kiek senas ir turi bedu del rudziu, bet uz tokius pinigus galima butu nesunkiai susirasti '97/'98metu ir geros bukles. Alfa 156 - siaip nebloga masina, bet vaziuokle nepritaikyta visiskai lietuvos keliams ir ja reikia daznai tvarkyti, kitos bedos tai jau priklauso nuo to, kaip pasiseks. Alfa 164 - 2.5Td , variklis keturiomis galvomis, su jomis buna problemu, pliusas tas, kad viskas sukasi per dantracius, o ne dirzais...sumazeja eksploatacines islaidos, pakaba paprasta ir minskta, vietos labai daug, tikrai nebloga masina, gaila kad nebuvo JTD, nes butu idealus variantas. Na ir Lancia Kappa, tikrai patogus automobilis, bet 2.4TDS variklis ryja nesveikai daug kuro - apie 10mieste, uzmiestyje apie 7, pavaru deze 5pavaru ir jausmas toks, lyg butu uzdeta nuo 1.9Td. Jei uz tokia kaina rastum JTD, butu labai geras variantas. Asmeniskai as is visu variantu isvardintu rinksciausi 164Td arba Dedra 1.9Td.tikiuosi padejau.

Nu Subarikas gera tacka, bet apie piguma, tai pamirsk

As pats atvazynejau 2met. su tokiu.. Jei tektu rinktis, tai imciau ZX, nei guoli..

Gerai, kad jau TU cia vienas NeDebilas...

VW GOLF IV 1.9tdi 81 kw. Sveiki, gal kas zinot, kas gali butu, kad vaziuojant kazkur ant 20 km/h greiciu ijungus laisva variklis kazkaip imi drebeti, atrodo kaip ime gesti, i visiskai sustojus tas garsas dingsta...vaziuojant 1 bebiu be gazo tas garsas irgi yra, o vaziuojant didesniu greiciu jo nera, gal kas zinot, kas gali but?

verta demesio xantia activa su 143 kw ir su hidro aktyviais siurbliais palaikanciais kebula vienadam lygi net ir staigiai sukant, ar stabdant ir su 10 sferu, pasidedat kava ir droziat. visos kitos masinos šudas ubagu ferariai su prieskarinem technologijom

525 TD 85KW , , , tikrai geri motorai ir islaikymas norma , , ,

kiek nori tam dalykui skirti lt? ir kur tu ji naudosi?

----------- tikra tiesa