Automobiliai turi savybę neužsikurti per šalčius, sugesti pačiu netikėčiausiu momentu ar kitais būdais nemaloniai nustebinti savo savininkus. Tuomet vairuotojai turi du pasirinkimus: draugo pagalba ir nedraugo pagalba. Pastaroji dar gali būti skirstoma į kelis porūšius: pro šalį važiuojančių automobilių stabdymas, skambutis draudimo bendrovei arba techninės pagalbos įmonei. Pastarieji du šiuo atveju atlieka labai panašią funkciją, tad apie juos – kiek plačiau šiame straipsnyje.
Jeigu automobilis neturi Kasko draudimo, o jūs neužsikuriant automobiliui nenorite gaišinti pažįstamų ar kaimynų, „Google“ paieškoje suvedate „techninė pagalba“ ir skambinate pirmais pasitaikiusiais numeriais. Jeigu automobilis turi Kasko, tuomet jam neužsivedant šaltą rytą greičiausiai skambinate draudimo bendrovei su prašymu pagelbėti – tokia paslauga juk nemokama. O tada draudimo bendrovė atlieka tą patį – skambina techninės pagalbos įmonei su prašymu atvykti į vietą ir padėti nelaimėliui.
Kas yra ta techninė pagalba? Dažniausiai tai privatūs asmenys, važinėjantys lengvaisiais automobiliais, prigrūstais diagnostinės ir kitos įrangos, padedančios suremontuoti techniką lauko sąlygomis. Jų darbas yra nepakeičiamas šalčių metu, kai automobilius prasčiau prižiūrintys žmonės jų tiesiog nebeužkuria, tačiau veiklos netrūksta ir šiltuoju sezonu. Pagrindiniai jų įrankiai – ilgi ir stori užvedimo laidai, domkratas bei atsuktuvų komplektas.
Žiemos metu veikla aiški – reikia gelbėti šalčių metu neužsikuriančius automobilius, tačiau ką tie žmonės veikia vasarą? Nuleistų padangų keitimų bei smulkių remonto darbų, kuriems atlikti nebūtinas servisas, žmonėms reikia labiau nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Dalis techninę pagalbą teikiančių žmonių papildomai užsiima ir avariniu automobilių atrakinimu – darbu, kuriam sezonas išvis neegzistuoja.
Vilnietis Tomašas, savo automobilyje „Opel“ besivežiojantis kone pusę autoserviso, prisimena ne vieną įdomią įvykusią istoriją. Pavyzdžiui, kartą jam teko gelbėti automobilio važiuoklėje įstrigusį katiną, apgadinti kliento automobilį, nors šis buvo įspėtas apie tokią grėsmę ir sutiko su rizika, ar netgi sulaukti grasinimų, kai nesutiko atrakinti automobilio, kurio menamas savininkas negalėjo pateikti registracijos dokumentų.
Kaip juokauja techninės pagalbos teikimu užsiimantys žmonės, jų darbo garantas yra automobilių neprižiūrintys vairuotojai. Jeigu šie būtų sąžiningai prižiūrimi, laiku keičiamos visos detalės, net ir prie -20 laipsnių dyzeliniai automobiliai užsikurtų.
Kodėl taip yra? Galima svarstyti, kad anksčiau automobilius žmonės vertindavo labiau, nes jų įsigijimas nebuvo toks paprastas ir ne kiekvienas tą galėjo padaryti. Tuo tarpu šiais laikais vasarą padirbėjęs moksleivis jau gali įsigyti nuosavą transporto priemonę. Priežiūros šiuolaikiniams automobiliams nereikia daugiau nei jos reikėdavo praėjusiame šimtmetyje pagamintoms transporto priemonėms.
