Saugos diržo patentas buvo užregistruotas 1885-aisiais, o po kelių dešimtmečių, tarpukario metais, keli gydytojai tokią technologiją pritaikė savo automobiliuose ir paskatino didžiuosius gamintojus padaryti tą patį. Raginimas nebuvo išgirstas – automobiliuose saugos diržai atsirado praėjus dar dviems dešimtmečiams.
Penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „Ford“ bei „Nash“ jau siūlė saugos diržus kaip papildomą komplektaciją naujuose automobiliuose, o pirmasis pasiūlęs juos kaip standartinę įrangą buvo „Saab“. 1958-aisiais įvykdytas sprendimas dar ilgus metus bus svarbiausias atsiminimas apie šiuo metu nebeegzistuojančią automobilių markę.
Visame pasaulyje atlikta daugybė tyrimų, įrodančių, jog būtent saugos diržai geriausiai saugo automobilio keleivius nuo sužalojimų ir mirties avarijose. Antroje vietoje – saugos oro pagalvės, tačiau be diržų jos nėra efektyvios.
Šiandien saugos diržų naudojimas yra neatsiejamas eismo atributas, o visuose naujuose automobiliuose, jeigu keleivis šio neužsisega, prasideda pypsėjimų ir mirksėjimų maratonas mašinos prietaisų skydelyje. Tiesa, dažniausiai jis vyksta tik priekyje sėdintiems žmonėms ignoruojant saugos diržus, tačiau „Volvo“ buvo pirmasis, analogišką sistemą įdiegęs ir galinėse sėdynėse. Švedai išsaugo pionierių vardą saugumo srityje.
Tačiau kad ir kiek begirtume svarbų eismo saugumo atributą, yra keli bet. Pirmasis – bene kiekvienas skaitytojas tarp savo pažįstamų atras žmogų, kuris įsitikinęs saugos diržų žala, neva avarijos atveju geriau išskristi iš automobilio. Tačiau tokios kalbos neturi nieko bendro su eismo saugumu: taip, galbūt vienoje iš šimto avarijų žmogus patirtų mažiau žalos iškrisdamas iš automobilio nei likdamas jame, tačiau tai yra labai retos išimtys.
Antrasis bet – vaikai. Neteisingai naudojami saugos diržai gali sukelti pasismaugimo grėsmę vaikams, ypač jeigu šie mašinoje neprižiūrimi suaugusiųjų. Reikėtų pabrėžti, kad pavojingiausi yra ne tie diržai, kuriais prisegtas vaikas, o tie, kurie palikti nenaudojami.
Ši grėsmė padidėjo, kai buvo išrasti „užsikertantys“ saugos diržai, turintys įtampos ribotuvą. Šis diržą apriboja taip, kad jis gali tik sutrumpėti.
Nelaimė įvyksta tada, kai žaisdamas su diržu mažametis apsisuka šį apie savo kaklą ir yra aktyvuojamas įtampos ribotuvas. Tokiu atveju diržo nebegalima atlaisvinti ir vienintelė galimybė išgelbėti vaiką – suspėti diržą atsegti, arba jį nukirpti. Neturint tam tinkamų priemonių, pasekmės gali būti negrįžtamos.
Tokių įvykių yra nutikę ne tik tolimame užsienyje, bet ir Lietuvoje – 2015-aisiais saugos diržu pasismaugė devynmetis.
To grėsmę sumažinti galima visada rakinant transporto priemonę, kad vaikai negalėtų patekti į ją vieni. Taip pat, niekada nepalikti jų vienų mašinoje, o esant kartu, prižiūrėti. Praverstų ir pamokos vaikams, kaip elgtis su saugos diržais, įvardijant galimą susižalojimo riziką.
