Vos kas antras lengvasis automobilis Lietuvoje iš pirmo karto gauna techninės apžiūros taloną. Šalyje dar įsigalėjęs mechanikų posakis „tegul technikinės lape surašo, ką reikia pataisyti, tą ir tvarkysim“, tačiau jis iš principo nėra teisingas.
Toks požiūris lemia, jog automobiliai būna tvarkingi tik po techninės apžiūros, o likusį laiką iki kito privalomojo patikrinimo savininkai jais pernelyg nesirūpina. Kodėl tai blogai? Nereguliari transporto priemonės priežiūra veda prie kompleksinių gedimų, kai dėl vienos sugedusios detalės greičiau pradeda dėvėtis bei galiausiai sugenda ir kitos. Laiku pakeitus pirmąją detalę, ji nebūtų sugadinusi kitų, arba jų tarnavimo laikas būtų ilgesnis. Eismo saugumas ir važiavimo komfortas – dar svarbesni aspektai, tačiau jais neretai rūpinamasi dar mažiau.
Dalis automobilių, priešingai, prieš techninę apžiūrą būna sutvarkomi ir „grįžta“ į standartinę būseną, o po apžiūros modifikuojami sumontuojant negamyklinę išmetimo sistemą ar kitą patobulinimą. Kiek mieste matote garsiai burzgiančių „Subaru“ ar „Honda“ automobilių? Tikrai bent kartą į savaitę toks pravažiuoja pro šalį. Galite būti tikri, kad jų išmetimo sistemos neatitinka TA reikalavimų.
Dėl kai kurių modifikacijų policijos pareigūnai gali bet kada sustabdyti techninės apžiūros galiojimą – pavyzdžiui, dėl tos pačios išmetimo sistemos ar nelegalių šviesos prietaisų naudojimo. Per mėnesį tokių automobilių būna 50-100.
Pasak Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transekstos“ ir policijos atstovų, didelė dalis tokių automobilių vairuotojų net nenujaučia (arba vaidina nenujaučiantys), kad jų transporto priemonėse įmontuoti nelegalūs dalykai. Analogiškai ir su techninės apžiūros talono pirmos apžiūros metu negaunančių žmonių statistika: didžioji jų dalis arba iš tikro nežino, kad jų automobilis netvarkingas, arba tokiais apsimeta. O mašinų, kurios iš pirmo karto negauna TA, ne tiek jau mažai, - beveik 50 proc.
Techninės apžiūros kontrolieriai išskiria tris priežastis, dėl kurių automobiliai dažniausiai turi apsilankyti pakartotinai: tai nesureguliuoti artimųjų šviesų žibintai (15 proc. visų TA atliekančių automobilių), netvarkinga pakaba (15 proc.), netvarkinga stabdžių sistema (14 proc.).
Nemažai trūkumų susiję su sezonui netinkamomis ar pernelyg nudėvėtomis padangomis, teršalų išmetimo normų neatitikimu ar sugedusiais saugumo sistemų elementais.
Didžioji dalis šių trūkumų tiesiogiai susiję su automobilio saugumu: netvarkinga stabdžių sistema reiškia, jog kažkada numynus vidurinį pedalą, mašina toliau važiuos kaip važiavusi. Netvarkinga pakaba daro įtaką komfortui barškėdama ar bildėdama, blogai sureguliuoti žibintai prastai apšviečia kelią ar akina kitus eismo dalyvius, nudėvėtos padangos yra pats greičiausias kelias padaryti avariją, o sugedusios ABS ar ESP sistemos veikimo paprastai pasigendame tada, kada jos labiausiai reikia.
Todėl verčiau nelaukti techninės apžiūros galiojimo pabaigos ir trūkumus sutvarkyti greičiau.
Kita vertus, yra ir trūkumų, kurie nebūtinai reiškia netvarkingą automobilį. Pavyzdžiui, teršalų normų neatitikimai neretai įvyksta ne dėl automobilio būklės, tačiau dėl vairuotojų kaltės – kai mašina techninę apžiūrą atlikti pradeda būdama ne iki darbinės temperatūros įšilusiu varikliu. Tuomet ji vartoja daugiau degalų ir išskiria didesnę nuodingųjų dalelių emisiją.
