Naujų automobilių skaičius Lietuvoje auga. Nors bendras šalies autoparko amžiaus vidurkis iš esmės nesislenka nei į vieną pusę ir jau ilgą laiką svyruoja apie 15 metų, naujų transporto priemonių pardavimai stabiliai didėja ir, prognozuojama, augs dar ne vienerius metus.


Kiek tai yra išreiškus skaičiais? 2016 m., Lietuvos autoverslininkų asociacijos duomenimis, šalyje iš viso įregistruoti 23 077 nauji lengvieji automobiliai, tai yra penktadaliu daugiau nei 2015 m. (19 440). 


Tiesa, šie skaičiai – M1 (asmeninės paskirties) bei N1 (komercinės paskirties) automobilių registracijos. Tai – transporto priemonės, kurių bendroji masė neviršija 3,5 t. Prie M1 priskiriami hečbekai, sedanai, visureigiai ir kiti gyventojų asmeninėms reikmėms naudojami automobiliai, prie N1 – krovininiai ar keleiviniai mikroautobusai, pikapai bei kitos komercinės transporto priemonės. Šiame straipsnyje bus kalbama tik apie M1 kategoriją, tad bendrieji skaičiai čia mažesni, nors augimo tendencijos tos pačios: 17 085 automobiliai 2015-aisiais ir 20 320 automobilių 2016-aisiais.


Vertinant tik pagal M1 klasės automobilių registraciją, Lietuva dar nepasiekė „auksinių“ ikikrizinių laikų: 2007 metais šalyje buvo įregistruoti 21 607 nauji lengvieji asmeninės paskirties automobiliai, 2008 m. – 22 178.


Tačiau nors skaičiai, vertinant procentinį augimą, atrodo gražiai, vis tik Lietuvoje dominuoja naudotų transporto priemonių rinka. Praėjusiais metais šalyje buvo parduoti net 146 002 naudoti automobiliai. Nors jų skaičius reguliariai mažėja, o naujų registravimas pamažu auga, automobilių parko struktūrai tai daro minimalią įtaką – vis tik naudotų automobilių šalyje nuperkama septyniskart daugiau nei naujų.


Lietuvoje net trys ketvirtadaliai visų įregistruotų automobilių yra senesni nei 10 metų, o 45 proc. viso parko – senesni nei 15 metų. Jaunesnių nei 5 metai automobilių šalyje yra vos 6 proc.


Pagal naujų automobilių registracijas Lietuva atsilieka ir nuo kaimyninių valstybių. Vertinant proporcingai pagal gyventojų skaičių, Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 7,9 naujo automobilio, Latvijoje – 9,4, o Estijoje – 19,9. Manote, kad tai dideli skaičiai? Europos Sąjungos vidurkis yra 28,8 naujų automobilių 1000-iui gyventojų. O ES lyderė – Liuksemburgas, kur šis skaičius – 89,8.


Daugiausiai naujų transporto priemonių yra parduodama Vilniuje – šalies sostinei atitenka daugiau nei pusė naujo transporto parko. Ne nuostabu, kad didžioji dalis automobilių atstovybių įsikūrusios būtent šiame mieste. Kaip joms sekasi?


2016-aisiais, atmetus reeksportą (trumpalaikes naujų automobilių registracijas, kai transporto priemonė įregistruojama, po kelių dienų ar savaičių išregistruojama ir išgabenama į užsienio valstybę), Lietuvoje sėkmingiausi metai buvo trims skirtingiems automobiliams: „Škoda Octavia“ (887 vnt.), „Nissan Qashqai“ (836 vnt.) ir „Volkswagen Passat“ (767 vnt.). Komercinių automobilių (N1) lyderis – „Fiat Ducato“ (380 vnt.).


Įdomu, kad du iš trijų Lietuvos asmeninės paskirties automobilių rinkos lyderių („Qashqai“ ir „Octavia“) yra tapę ir Lietuvos Metų automobiliais, atitinkamai 2015 ir 2014 metais. Abu automobiliai 2017-ųjų Ženevos automobilių parodoje buvo pristatyti su vidurio amžiaus atnaujinimais – vadinamaisiais „faceliftais“, tad šiemet jų populiarumas turėtų tik augti.


„Qashqai“ sėkmė demonstruoja, kad vartotojų poreikiai keičiasi. Tai automobilis, sujungiantis tradicinio hečbeko ir visureigio privalumus. Rinka sparčiai keičiasi, kaip ir vartotojų poreikiai – mes turime prie jų prisitaikyti ir auganti rinkos dalis rodo, kad tą darome puikiai“, - apie „Nissan Qashqai“ sėkmės istoriją šių metų pradžioje, švenčiant dešimtąjį krosoverio gimtadienį, pasakojo koncerno valdybos pirmininkas Paulas Willcoxas.


„Nissan“ sėkmę demonstruoja ne tik pastoviai auganti dalis Europoje, tačiau ir Lietuvoje ryškiai matomi veiksniai. Pavydžiui, Vilniuje „Nissan“ automobilius pardavinėja dvi skirtingos atstovybės – „Raitas“ ir „Fakto Autocentras“, Kaune – „Ivuana“, Klaipėdoje – „Techruna“, Šiauliuose – „Autlit“. Visoms joms vietos po saule užtenka, o „Fakto Autocentras“ netgi plečiasi: ilgą laiką po vienu stogu „Nissan“ salonas gyveno kartu su „Hyundai“, o praėjusiais metais visas pardavimo plotas buvo perleistas „Nissan“ automobiliams.


Plėtra užsiima ir kiti gamintojai. „Škoda“ 2015-aisiais baigė visiškai naujo autocentro statybas Vilniuje, Dubliškių g. 7. Tai vieta greta itin judrios transporto arterijos, vedančios nuo Vakarinio aplinkkelio Gariūnų link. Ilgą laiką visi nauji „Škoda“ automobiliai sostinėje buvo pardavinėjami viename nedideliame salone Geležinio Vilko gatvėje, 2015-aisiais visas salonas buvo perkeltas į erdvesnį pastatą, o pernai, rekonstravus senąjį saloną, „Škoda“ pardavimo taškai Vilniuje tapo du.


Beje, „Škoda“ turi vieną plačiausių automobilių atstovybių tinklą visoje Lietuvoje. Naujus čekiškus automobilius įsigyti galima visuose šešiuose didžiuosiuose miestuose – net ir Alytuje. O šią veiklą kiekviename mieste dalijasi skirtingos įmonės.


Kad automobilių pardavimų salonų plėtra liudija pardavimų augimą, įrodo ir dar vienas pavyzdys – „Volkswagen“. Šio gamintojo automobilių pardavimų vadinamasis „dyzelgeitas“ nepaveikė, o tai geriausiai įrodo puikų kokybės ir kainos santykį. Lietuvoje skandalas dėl taršos duomenis klastojančios įrangos, panašu, įtakos neturėjo išvis, nes „Volkswagen“ pardavimai stabiliai auga. O siekiant sutalpinti visus automobilius ir jų pirkti plūstančius žmones, 2014-ųjų pabaigoje Vilniaus Savanorių prospekte duris atvėrė naujausi ir visoje Rytų Europoje moderniausi šio gamintojo namai. Tai yra didžiausia vieno prekės ženklo naujų automobilių atstovybė Lietuvoje – „Volkswagen“ salono plotas užima net 6 707 kv. metrų, o vien prekybos salė – 2 321 kv. m. Naujajame salone įsikūrė didžiausias „Volkswagen“ pardavėjas Lietuvoje – „Moller auto“.


„Volkswagen“ pardavimų tinklas yra plačiausias visoje Lietuvoje: vien Vilniuje yra 3 „Volkswagen“ atstovybės, o dar penkiuose didžiuosiuose miestuose – po vieną.


Automobilių atstovybių skaičius gerai parodo tos markės populiarumą šalyje. Pavyzdžiui, klaipėdiečiui pirkti naują SEAT automobilį yra kiek sudėtinga, nes artimiausia atstovybė yra už 200 km – Kaune. Nenuostabu, kad ir SEAT automobiliai nepatenka į populiariausių modelių sąrašus, nors juose naudojamos technologijos – analogiškos „Volkswagen“. Kita vertus, tai yra vienas sparčiausiai augančių automobilių gamintojų pasaulyje, o naujasis krosoveris „Ateca“ leido SEAT įžengti į populiarumo viršūnėje esantį automobilių segmentą. Tikėtina, kad artimiausiais metais ir Lietuvoje ši markė atras kelią į pirkėjų širdis bei pinigines, o SEAT vardą pamatysime jeigu ne geriausiai šalyje parduodamų modelių trejetuke, tai bent jau dešimtuke.


Naujus parduodamus automobilius galite rasti čia >>


Naujų motociklų ir motorolerių pardavimas >>


Naujų padangų pardavimas >>


Naujų priekabų pardavimas >>


Naujos automobilių audio technikos pardavimas >>